Ponai politikai, jūsų pažadai – tai tik rinkėjų mulkinimas ir partijų kompromitavimas!

Mokyklų bendruomenės aiškiai išreiškė valią išsaugoti šias mokyklas ir priešinosi sprendimui, buvo pateikta peticija su 2006 parašais, į kurią nebuvo atsižvelgta. Tokia išrinktųjų valia. Tačiau dalis rinkėjų pasijuto apgauti, kadangi balsavusiųjų pozicija ne tik prieštarauja jų pačių ideologijos programoms, bet ir buvo iš esmės priešinga vykdomoms tos pačios partijos iniciatyvoms Seime. Ryškus pavyzdys – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuriai Alytaus miesto savivaldybėje atstovauja Dmitrij Kačiurin, Valdas Račkauskas ir Skaistė Ulčickaitė.

Balandžio 16 dienos posėdžio pradžioje jie pareiškė, jog išeina iš valdančiosios koalicijos. Puiku, vadinasi, nėra jokių įpareigojančių saitų nukrypti nuo valdančiųjų ideologijos. Tad lieka neaišku, kas nutiko? Maištas partijoje? Nesusipažino su programa? O gal spaudimas – geriausias visų nepopuliarių sprendimų pasiteisinimas?

Akivaizdu, kad minėti tarybos nariai net nebandė vykdyti bendros LVŽS politikos, užtikrinti jos tęstinumo Alytaus mieste. Štai ryškiausieji nesutapimai:

1. LVŽS savo programoje nurodo (skyrius „Švietimas Lietuvos ateičiai“): 38 punktas – „Papildysime mokyklų ir aukštųjų mokyklų ugdymo programas, siekdami, kad dalis ugdymo proceso vyktų natūralioje kaimo aplinkoje, kur vaikai būtų supažindinami su tradiciniu lietuvių gyvenimo būdu, verslo, amatų, etninės kultūros pagrindais. Į šiuos ugdymo lėšomis finansuojamus projektus bus įtrauktos kaimo bendruomenės. Tokiu būdu bus kuriamos naujos darbo vietos kaime“; 39 punktas – „Sieksime, kad bendrojo lavinimo mokyklos programoje būtų daugiau dėmesio skiriama socialinių įgūdžių formavimui“.

Gali susidaryti vaizdas, kad LVŽS rašė politinę programą Alytuje, nes tarsi papunkčiui aprašė „Drevinuko“ ir „Sakalėlio“ išskirtinumą kaip sektiną pavyzdį. „Sakalėlio“ pradinė mokykla būtent ir organizuoja ugdymo procesą taip, kad vaikai būtų supažindinami su tradiciniu lietuvių gyvenimo būdu, verslo, amatų, etninės kultūros pagrindais – toks yra šios mokyklos išskirtinumas.

„Drevinuko“ mokykla-darželis itin daug dėmesio skiria socialiniams įgūdžiams formuoti, propaguoja įtraukųjį ugdymą, kai individualiųjų poreikių vaikai mokosi drauge su sveikaisiais.  Tai formuoja, ugdo bendruomeniškumą, pilietiškumą, toleranciją – svarbiausius socialinius įgūdžius. Taigi šių mokyklų veikla tiesiogiai įgyvendina LVŽS programos vertybes!

2. 2020-02-27 LVŽS atstovas Eugenijus Jovaiša savo straipsnyje „Švietimo srityje nieko nepadaryta?“, atsakydamas į prezidento Gitano Nausėdos kritiką dėl švietimo politikos, teigia: „Kai skaitau visus tėvų skundus, šimtus po jais esančių parašų, matau viena: kai kur nesugebama tiesiog pasikalbėti su tėvais ir jų bendruomenėmis.“

Būtent taip nutiko Alytuje. LVŽS atstovai V.Račkauskas, S.Ulčickaitė ir D.Kačiurin nesugebėjo pasikalbėti su tėvais, atsakyti į bendruomenės klausimus dėl švietimo tinklo pertvarkos, nedalyvavo bendruomenių inicijuotuose susirinkimuose.

3. Alytaus miesto tarybos nariai, priklausantys LVŽS, kompromitavo savo kolegų iniciatyvas Seime dėl Švietimo įstatymo pakeitimo. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Valius Ąžuolas bei jo frakcijos kolegė Vida Ačienė siūlo, kad mokyklos galėtų būti uždaromos arba reorganizuojamos tik gavus mokyklos tarybos pritarimą. Minėti Alytaus tarybos nariai ignoravo teiginį, kad „bendruomenė yra tas asmuo, kurio nuomonė labai svarbi pertvarkos procese, nes tos pertvarkos labai skaudžiai paliečia regionus, ypač kaimus“ (V.Ačienė).

LVŽS nariai, išrinkti į Alytaus miesto savivaldybės tarybą, nepasinaudojo galimybe įgyvendinti LVŽS siūlymo, kad sprendimai dėl švietimo pertvarkos būtų priimami tik su mokyklos tarybos, bendruomenės pritarimu. Taip pat parodyti, jog pritaria savo veiksmais, ir palaikyti bendruomenes  konfliktinėje situacijoje (bendruomenė išreiškė nepritarimą savivaldybės planams dėl mokyklos pertvarkos). Minėti tarybos nariai, net ir žinodami bendruomenių poziciją, susipažinę su peticija, veikė priešingai – nepaisydami bendruomenės interesų ir ignoruodami LVŽS iniciatyvas Seime.

4.   LVŽS politika leidžia daryti išvadas, jog ši politinė partija gerai supranta neįgaliųjų įtraukties svarbą, yra išstudijavusi Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus (Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikacija). To pavyzdys – Seimo nario Tomo Tomilino iniciatyvos, Užimtumo įstatymo pakeitimai, kurias gerai vertina Lietuvos negalios organizacijų forumas. Todėl yra visiškai nesuprantama, kodėl LVŽS atstovaujantys nariai Alytaus miesto savivaldybėje V.Račkauskas, S.Ulčickaitė ir D.Kačiurin pritarė „Drevinuko“ mokyklos-darželio uždarymui, nors joje įgyvendinamas įtraukusis ugdymas, atitinkantis Lietuvos įsipareigojimus Jungtinėms Tautoms.

Neatsilieka ir kitų didžiųjų politinių partijų atstovai Alytuje. Štai neseniai kadencijos pirmąsias  metines atšventusio Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio atstovaujama Socialdemokratų partija  alytiškiams rinkimuose žadėjo (ištraukos iš rinkimų programos į Alytaus miesto savivaldybės tarybą):

1. ŠVIETIMAS. „Didinsime vaikų papildomo užimtumo ir ugdymo prieinamumą bei pasiekiamumą įstaigose, būreliuose, sudarysime sąlygas jiems sportuoti ar įgyti muzikos, meno ir kitų sričių įgūdžius“.

Socialdemokrato Jurgio Krasnicko replika tarybos posėdyje – „neturi pinigų būreliams, tai ir nevesk!“ – niekine paverčia šią deklaraciją, o plačiau pakomentuoti netgi trūksta žodžių.

2. SOCIALINĖ APSAUGA. „Skatinsime negalią turinčių miesto gyventojų integraciją – užtikrinsime jų galimybes siekti išsilavinimo, remsime jų įdarbinimą bei pasirūpinsime jų laisvalaikio užtikrinimu, pritaikydami viešąją infrastruktūrą, taikant universalų dizainą“.

Realybė – pažadais kol kas likę Dzūkijos mokyklos ir Vidzgirio progimnazijos sąlygų neįgaliesiems gerinimas, o štai sėkmingai veikiančios ir visiškai pritaikytos (tiek aplinkos, tiek įtraukiojo švietimo tradicijų prasme) „Drevinuko“ mokyklos-darželio, kaip politikų nubalsuota, –

neliks.

3. MIESTO PLĖTRA IR VALDYMAS. „Į visas darbo grupes bei komisijas įtrauksime bendruomenės atstovus“.

Akivaizdu, jog šis pažadas alytiškiams ruošiant švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planą buvo pamirštas. Priešingai, bendruomenės pačios organizavo susirinkimus, skatino dialogą, į kurį, su retomis išimtimis, sureaguota tik po to, kai planas buvo praktiškai baigtas.

Neatsilieka ir Alytaus konservatoriai. Bendroje rinkimų programoje, su kuria 2019 metais kandidatavo ir Alytaus konservatoriai (Povilas Labukas,  Šarūnas Klėgeris, Andrius Jučas, Vytas Jazepčikas) gražiai deklaruojama žmonėms tarnaujanti savivalda: „Tikrai nebandysime diktuoti žmonėms, kurdami perteklinius ribojimus...“

O kaip pavadinti ribojimus tėvams pasirinkti mokymo įstaigą, kai tik tarybų narių valia yra kuriami ir dalijami klasių komplektai? Neatsižvelgiant į mokyklos populiarumą, ten, kur komplektų surenkama daugiau, ten mažinama, o ten, kur jų nesurenkama, – išpučiama daugiau nei 6 kartus. Kas gi tai, jei ne pertekliniai ribojimai?

Gimstamumas Alytuje mažėja, o eilės darželiuose ilgėja. Daugelis tėvų gudrauja: parašo prašymus į kelias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, taip bandydami laimę, kur paklius pirma. Elektroniniai prašymai leistų tokį dubliavimą matyti, bet programa neveikia, o kaip suskaičiuoti popierinių persidengimą – neaišku.

 Ir visgi ponams tarybos nariams nederėtų pamiršti, su kokia rinkimų programa atėjai, po kokia vėliava eini. Nes dabar išeina tik apsijuokimas, rinkėjų apgaudinėjimas ir partijų kompromitavimas.