Pa­va­sa­ris ir Kny­gų mu­gė vir­tu­a­lio­je erd­vė­je ne­ten­ka sa­vo kva­po (0)

Saulė Pinkevičienė
Irena Kupčinskienė
Aly­tiš­kė ra­šy­to­ja ir ver­tė­ja Ire­na Bui­vy­dai­tė-Kup­čins­kie­nė va­sa­rio pra­džio­je iš­lei­do 14-ąjį ro­ma­ną „Mė­ne­sie­na ir tu“. Asmeninė nuotr.
Ži­nia, kad pan­de­mi­ja suž­lug­dė tarp­tau­ti­nės Vil­niaus kny­gų mu­gės pla­nus, ir ren­gi­nys yra per­ke­lia­mas į 2022-uo­sius, nu­liū­di­no vi­sus. Ir skai­ty­to­jus, mu­gė­je ne tik kny­gas per­kan­čius, bet ir ap­lan­kan­čius pa­čius įvai­riau­sius ren­gi­nius, ir au­to­rius, ku­rių dau­ge­lis lei­dy­bi­nius pla­nus de­ri­na bū­tent su Vil­niaus kny­gų mu­ge. Aly­tiš­kė ra­šy­to­ja ir ver­tė­ja Ire­na Bui­vy­dai­tė-Kup­čins­kie­nė va­sa­rio pra­džio­je taip pat iš­lei­do 14-ąjį ro­ma­ną „Mė­ne­sie­na ir tu“, o šian­dien ne­links­mai juo­kau­ja, kad bū­tų lo­giš­ka, jei ši kny­ga bū­tų iš ei­lės 13-oji... „Ne­bus mu­gės, nė­ra gy­vų su­si­ti­ki­mų su skai­ty­to­jais, o sa­vo Vil­niu­je gy­ve­nan­čius vai­kus ir anū­kus kol kas ma­tau tik kom­piu­te­rio ek­ra­ne. Štai ir šią sa­vai­tę vi­si su­si­jun­gę per „Zo­om“ šven­tė­me sū­naus Vi­liaus gim­ta­die­nį... Lai­mei, jau­niau­sio sū­naus Si­mo šei­ma gy­ve­na Aly­tu­je, tai bent su jais su­si­tin­ka­me“. Nors Ire­na sa­ve lai­ko op­ti­mis­te, vis dėl­to ben­dra si­tu­a­ci­ja, at­si­ra­du­si dėl ka­ran­ti­no ri­bo­ji­mų tiek kul­tū­ri­nė­je ter­pė­je, su ku­ria su­si­ju­si aly­tiš­kės kū­ry­bi­nė ir pro­fe­si­nė veik­la, tiek ir as­me­ni­nė­je, ke­lia įvai­riau­sių min­čių.

– Ger­bia­ma Ire­na, ati­duo­da­te į skai­ty­to­jo ran­kas 14-ąją kny­gą ir tur­būt tai bus pir­mas ro­ma­nas, ku­rio ne­pri­sta­ty­si­me Vil­niaus kny­gų mu­gė­je, skai­čiuo­jant Jū­sų pa­ra­šy­tas kny­gas, ku­rios bu­vo iš­leis­tos nuo ta­da, kai mu­gė or­ga­ni­zuo­ja­ma, tie­sa?

– Vil­niaus kny­gų mu­gė­je pra­dė­jau ak­ty­viai da­ly­vau­ti be­ne nuo 2014 me­tų, bent „Fa­ce­bo­ok“ va­kar at­siun­tė pri­mi­ni­mą, kad prieš aš­tuo­ne­rius me­tus vy­ko pir­mas ma­no kny­gos pri­sta­ty­mas mu­gė­je. Tur­būt nuo ta­da man pa­va­sa­ris ir aso­ci­juo­ja­si su Vil­niaus kny­gų mu­ge. Ar­tė­ja va­sa­rio pa­bai­ga ir iš anks­to pra­de­di gal­vo­ti apie mu­gę. Pa­ga­liau ir lei­dy­ba yra de­ri­na­ma su mu­gės da­ta, nau­jas ma­no ro­ma­nas taip pat pa­si­ro­dė va­sa­rio pra­džio­je. Jį iš­lei­du­si lei­dyk­la „Al­ma lit­te­ra“ jau anks­čiau nu­spren­dė šie­met Kny­gų mu­gė­je ne­da­ly­vau­ti, bet vis dar tu­rė­jau vil­tį, kad mu­gė įvyks ge­gu­žės mė­ne­sį, gal jo­je bū­čiau da­ly­va­vu­si su „Kny­gų klu­bu“. De­ja, pra­ėju­sią sa­vai­tę ga­vo­me or­ga­ni­za­to­rių pra­ne­ši­mą, kad mu­gė per­ke­lia­ma į 2022 me­tus...

– Ką jau­čia­tės pra­ra­du­si ir kaip ma­no­te, ar „gy­vos“ Kny­gų mu­gės ne­tek­tis pa­veiks skai­ty­to­jus, kny­gų rin­ką pla­či­ą­ja pras­me?

– Au­to­riams Vil­niaus kny­gų mu­gė yra la­bai svar­bi – ben­drau­ji su ko­le­go­mis ir skai­ty­to­jais, pri­sta­tai kny­gas, pa­ga­liau di­dė­ja par­da­vi­mai, – bet, ži­no­ma, ne tik dėl to. As­me­niš­kai man mu­gė yra svar­bi ir rei­ka­lin­ga dėl jos ypa­tin­gos at­mo­sfe­ros. Kai įei­ni pro var­tus ir ta­ve pa­gau­na šur­mu­lys, ap­ima toks ge­ras jaus­mas, tie­siog ne­nu­sa­ko­mas, sun­kiai su kuo nors pa­ly­gi­na­mas. Pa­pras­tai Kny­gų mu­gė­je pra­leis­da­vau po ke­lias va­lan­das vi­sas ke­tu­rias jos die­nas, pri­sta­ty­da­ma sa­vo kny­gas, ben­drau­da­ma su skai­ty­to­jais lei­dyk­los sten­de. Ne­pa­ste­bi­mai pra­le­kia va­lan­dos, o kai jau bai­gi ir pa­si­trau­ki nuo sten­do, tai vėl ben­drau­ji su ki­tais au­to­riais, vaikš­tai tarp sten­dų, žiū­ri kny­gas. Man ši­tos mu­gės at­mo­sfe­ros trūks­ta la­biau­siai. Kaip ir nuo­tai­kos tų pa­var­gu­sių lei­dyk­los mo­te­rų, ku­rios dir­bo sten­de vi­sas ke­tu­rias mu­gės die­nas, bet su lai­min­go­mis šyp­se­no­mis. Ži­no­ma, yra in­ter­ne­tas, ga­li pa­si­džiaug­ti, kad ta­vo kny­gą pa­ste­bė­jo, per­ka, bet tai tie­siog ne­su­ly­gi­na­mi da­ly­kai, nes Kny­gų mu­gė vi­sų pir­ma yra kul­tū­ri­nis reiš­ki­nys, la­bai lau­kia­mas ra­šy­to­jų, skai­ty­to­jų, lei­dė­jų. Jos me­tu vyk­da­vo ne tik gy­vi po­kal­biai su au­to­riais prie sten­dų, bet ir dau­gy­bė pa­čių įvai­riau­sių ren­gi­nių. Kiek­vie­nas ga­lė­jo at­ras­ti pa­gal sa­vo sko­nį. Ir nau­jau­sių lei­di­nių pri­sta­ty­mas po vie­nu sto­gu – kur ki­tur ga­li pa­ma­ty­ti tą vi­są įvai­ro­vę?

– Kaip ka­ran­ti­nas pa­kei­tė Jū­sų kū­ry­bi­nę veik­lą?

– Ma­no kū­ry­bos, tai yra ro­ma­nų ra­šy­mo, ka­ran­ti­nas ne­pa­kei­tė nė kiek, bet tik­rai ne­pa­sa­ky­siu, kad bent jau pir­mo­sios ban­gos ri­bo­ji­mai ją pa­ska­ti­no, nes mū­sų na­muo­se ka­ran­ti­na­vo­si sū­nus su šei­ma ir tik­rai ne kū­ry­ba man bu­vo gal­vo­je. Kai pra­si­dė­jo ka­ran­ti­no at­lais­vi­ni­mai ir at­si­ra­do ga­li­my­bė iš­va­žiuo­ti į Ni­dą, va­sa­rą ten bū­da­ma pa­da­riau di­dži­ą­ją da­lį dar­bo, o grį­žu­si la­bai sku­bė­jau ati­duo­ti lei­dyk­lai nau­ją ro­ma­ną iki spa­lio 1 die­nos, kad jis bū­tų iš­leis­tas iki Kny­gų mu­gės. Va­sa­rą nie­kas ne­si­ti­kė­jo­me su­lauk­ti ant­ros ban­gos, ne­bu­vo di­des­nių abe­jo­nių ir dėl to, ar vyks Kny­gų mu­gė. Bet ant­ro­ji ban­ga smo­gė daug stip­riau.

– O pro­fe­si­nė­je veik­lo­je ar daug kas pa­si­kei­tė, kaip vyks­ta an­glų kal­bos kur­sai nuo­to­li­niu bū­du?

– Pa­va­sa­rį, pra­si­dė­jus pir­ma­jai ban­gai ir ka­ran­ti­nui, su gru­pė­mis, ku­rias tuo me­tu mo­kiau an­glų kal­bos, dar­bą tę­sė­me nuo­to­li­niu bū­du „Zo­om“ plat­for­mo­je. Ant­ros ban­gos me­tu dau­ge­lis kur­sų lan­ky­to­jų vis dėl­to nu­spren­dė pa­lauk­ti ga­li­my­bės vėl tęs­ti moks­lus gy­vai. Kal­bė­ji­mo įgū­džiams to­bu­lin­ti nuo­to­li­nis bū­das, kaip man at­ro­do, yra tin­ka­mas, bet, jei pra­de­da­ma mo­ky­tis nuo pra­džių, tai yra tik­rai la­bai sun­ku. Taip pat tu­riu, kaip pa­čios pa­juo­kau­ja­me, to­kį „En­glish club” – ke­lias ben­dra­min­tes, su ku­rio­mis iš pra­džių dar ban­dė­me iš­lai­ky­ti vir­tu­a­lų ben­dra­vi­mą, bet da­bar jis taip pat pri­ti­lęs. Lau­kia­me ge­res­nių lai­kų, kai ga­lė­si­me su­si­tik­ti gy­vai.

– Ko­kias kul­tū­ri­nes ini­cia­ty­vas, at­si­ra­du­sias dėl ka­ran­ti­no ri­bo­ji­mų Aly­tu­je (ar­ba ne tik), pa­ste­bi­te ir įver­ti­na­te kaip dė­me­sio ver­tas? Ir at­virkš­čiai – ku­riuos kul­tū­ros žan­rus, reiš­ki­nius „nuo­to­li­nis bū­das“ ga­di­na, jiems ne­tin­ka?

– Man sun­ku bū­tų ver­tin­ti, nes vir­tu­a­li kul­tū­ra ma­nęs ne­trau­kia. Taip, per „You­Tu­be“ žiū­riu fil­mus, nuo­lat lei­džiu įvai­rių kon­cer­tų, ypač An­dre Rieu, įra­šus, ku­rių nuo­sta­bi mu­zi­ka, nuo­tai­ka, hu­mo­ras, žiū­ro­vų pil­nos sa­lės ir aikš­tės da­bar ke­lia grau­du­lį, nos­tal­gi­ją lai­kams, ka­da tai bu­vo įma­no­ma, ir sva­jo­nę ka­da nors iš­girs­ti An­dre Rieu ir jo or­kest­rą gy­vai... Ta­čiau da­bar įra­šai man fo­nas, kai ra­šau ar ver­čiu, tik ret­kar­čiais žvilg­te­liu į ek­ra­ną. Ban­džiau žiū­rė­ti ir spek­tak­lius, bet te­at­ro man rei­kia gy­vo, o ne ek­ra­ne, kaip ir Kny­gų mu­gės – tu­riu jaus­ti at­mo­sfe­rą ir nie­kas jos ne­at­stos. No­ri­si sė­dė­ti sa­lė­je, žiū­rė­ti gy­vai į sce­ną. Aš su­pran­tu, kad kul­tū­ros žmo­nėms yra blo­gai. Mes vi­si juos at­jau­čia­me, su­pran­ta­me, kad jie tu­ri kaž­ką da­ry­ti, jiems rei­kia žiū­ro­vų. Bet blo­gai yra vi­siems – ir ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riams, ir vieš­bu­čiams, ir res­to­ra­nų ver­slui. Kaip jiems vi­siems iš­gy­ven­ti? Vi­siems rei­kia gy­vo san­ty­kio, trūks­ta ben­dra­vi­mo, vi­siems yra blo­gai. Ką čia kal­bė­ti apie kul­tū­rą, jei tė­vai su­au­gu­sių vai­kų ne­ma­to pu­sę me­tų…

– Pa­grin­di­nė Jū­sų veik­la, ku­riai šiuo me­tu ski­ria­te dau­giau­sia lai­ko, yra ver­ti­mai. Ką ver­čia­te da­bar?

– Lei­dyk­lai „Al­ma lit­te­ra” ver­čiu ro­ma­ną „Sal­di už­marš­tis”, jo siu­že­te lie­čia­ma ho­lo­kaus­to is­to­ri­ja, o lei­dyk­los „So­fok­lis” už­sa­ky­mu ver­čiu ko­rė­jie­čių ra­šy­to­jos Fran­ces Cha kny­gą „Jei tu­rė­čiau ta­vo vei­dą“. Ne­di­de­li ver­ti­mai dau­giau­sia su­si­ję su Aly­taus kul­tū­ri­niais rei­ka­lais. Ne­se­niai iš­ver­čiau tit­rus re­ži­sie­riaus Ar­vy­do Kin­de­rio nau­jam do­ku­men­ti­niam fil­mui apie žy­dų pa­vel­dą Aly­taus ap­skri­ty­je, taip pat tit­rus fil­mui apie Aly­taus kul­tū­ros cen­trą. Ver­siu į an­glų kal­bą ir tit­rus Aly­taus mies­to te­at­ro spek­tak­liui „Ma­ry­tė“, pa­gal Al­vy­do Šle­pi­ko ro­ma­ną, ku­rį pa­sta­tė uk­rai­nie­tis re­ži­sie­rius Stas Zhyr­kov. Kaip sa­kė te­at­ro va­do­vė Ine­sa Pil­ve­ly­tė, „va­žiuo­sim į fes­ti­va­lius ar ne­va­žiuo­sim, bet ro­ges ruo­šia­me va­sa­rą.“

– Ka­dan­gi va­sa­rį tu­rė­jo vyk­ti Kny­gų mu­gė, bet ne­vy­ko, tai gal­būt ga­lė­tu­mė­te pa­re­ko­men­duo­ti per me­tus iš­leis­tus gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros kū­ri­nius, ku­riuos skai­tė­tė Jūs pa­ti, ar gal­būt jie lau­kia ei­lės ant Jū­sų sta­lo? Be­je, ką šiuo me­tu skai­to­te, gal ka­ran­ti­no me­tu at­si­ra­do lai­ko per­skai­ty­ti tas kny­gas, ku­rios lau­kė sa­vo ei­lės?

– Aš pa­ti skai­tau nuo­lat ir daug. Va­kar iš bib­lio­te­kos par­si­ne­šiau ke­lis tri­le­rius (juo­kia­si), šiuo me­tu no­rė­jo­si leng­ves­nio žan­ro, kad skai­ty­mas įtrauk­tų. Iš leng­vos li­te­ra­tū­ros ga­lė­čiau re­ko­men­duo­ti Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­nan­čios lie­tu­vės ra­šy­to­jos Jo­li­tos Her­lyn ro­ma­ną „Še­šė­lių gau­dy­to­ja“. Skai­čiau ran­kraš­tį, nes su au­to­re jais bu­vo­me ap­si­kei­tu­sios dar iki lei­dy­bos. Sa­ky­čiau, to­kia pa­gau­nan­ti įdo­mi is­to­ri­ja. Ga­lė­čiau re­ko­men­duo­ti ir sa­vo ver­ti­mą – „New York Ti­mes“ best­se­lerių au­to­rės Yangsze Choo ro­ma­ną „Nak­ti­nis tig­ras“. Jo veiks­mas vyks­ta ko­lo­ni­ji­nė­je Ma­lai­zi­jo­je, ga­li­ma daug su­ži­no­ti apie šios ša­lies pa­pro­čius, re­li­gi­ją.

– Jei jau pra­bi­lo­me apie sve­čių ša­lių pa­pro­čius, ku­riuos įdo­mu pa­žin­ti skai­tant ro­ma­nus. Esa­te daug ke­liau­jan­tis po pa­sau­lį žmo­gus, vi­suo­met skai­ty­to­ją ras­da­vo ir la­bai įdo­mūs Jū­sų ke­lio­nių re­por­ta­žai. Kaip jau­čia­tės šiuo me­tu, kai ke­lio­nių per­spek­ty­vos at­si­dū­rė vi­siš­ko­je ne­ži­no­je?

– Da­ro­si tik grau­du, kai „Fa­ce­bo­ok“ vis pri­me­na apie ke­lio­nes… Su vy­ru žie­mą pa­pras­tai iš­va­žiuo­da­vo­me į šil­tes­nius kraš­tus –Te­ne­ri­fę, Lan­za­ro­tę, sa­kė­me, kad ka­da nors vėl bū­ti­nai iš­si­ruo­ši­me į Te­ne­ri­fę, ir tas ka­da nors vis tę­sia­si. Ir su Aly­taus ko­le­gi­ja, „Eras­mus“ tarp­tau­ti­ne pro­gra­ma te­ko daug ke­liau­ti, o da­bar ne­be­li­ko nie­ko. Ga­li la­bai no­rė­ti ke­liau­ti, bet pla­nuo­ti jau nie­ko ne­iš­ei­na. Šiuo me­tu la­bai no­ri­si, kad bir­že­lio pra­džio­je bent į Ni­dą ga­lė­čiau iš­va­žiuo­ti!

– Ir jau tik­rai pas­ku­ti­nis klau­si­mas – ką da­ry­ti tiems skai­ty­to­jams, ku­rie tu­ri vi­sus Jū­sų ro­ma­nus su au­to­rės au­to­gra­fu?

– To­kių skai­ty­to­jų tik­rai yra, kaž­kam jau ir kny­gas už­ra­šy­ti spė­jau. Tai iš­spren­džia­ma – su­si­tin­ka­me lau­ke. Vi­sai ne­se­niai tu­rė­jau vir­tu­a­lų su­si­ti­ki­mą su Vil­niaus mo­te­rų kny­gų klu­bo na­rė­mis, tik­rai ne­blo­gai pra­ėjo, tos mo­te­rys kiek­vie­ną mė­ne­sį ap­ta­ri­nė­ja po vie­ną pa­si­rink­tą ro­ma­ną ir va­sa­riui iš­si­rin­ko ma­no „Ro­žių dva­rą“. Da­bar lau­kia dar du vir­tu­a­lūs su­si­ti­ki­mai – su Šiau­lių ra­jo­no bib­lio­te­kų skai­ty­to­jais ir Vil­niaus „Var­po“ gim­na­zi­jos moks­lei­viais. Taip pat da­ly­vau­siu vir­tu­a­lio­s kny­gų sa­vai­tės skai­ty­muo­se – tai toks Ra­šy­to­jų są­jun­gos ren­gi­nys, kai au­to­riui pen­kias mi­nu­tes su­tei­kia­ma ga­li­my­bė skai­ty­ti sa­vo kū­ry­bą. Pri­sta­ty­siu nau­ją ro­ma­ną, nors skai­ty­to­jų ma­no kny­goms ne­trūks­ta ir aš tuo tik­rai džiau­giuo­si. Mie­lai vir­tu­a­liai pri­sta­ty­čiau sa­vo nau­ją­jį ro­ma­ną ir Aly­taus mies­to bei ra­jo­no skai­ty­to­jais, jei tik jie no­rė­tų. Tai­gi li­te­ra­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas Lie­tu­vo­je nė­ra su­sto­jęs, o vir­tu­a­lus for­ma­tas yra tik vie­na jo for­mų, šiuo me­tu, de­ja, iš es­mės vie­nin­te­lė.

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.