Pa­sau­lio kur­čių­jų krep­ši­nio čem­pio­nas, di­plo­muo­tas spor­to spe­cia­lis­tas Lu­kas Lau­ri­nai­tis: „Esu da­lis vi­suo­me­nės, ku­ri „jaut­ri” ap­lin­kai, bet la­bai drau­giš­ka ap­lin­ki­niams”

2019 Rugpjūtis 20
nuotrauka
Olimpinis ir pasaulio vyrų kurčiųjų krepšinio čempionas bei diplomuotas kūno kultūros ir sporto specialistas Lukas Laurinaitis: „Sugrįžau į Alytų su tikslu, kad kuo daugiau jaunuolių, turinčių klausos negalią, įtraukčiau į sportinę veiklą, kurioje jie ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai taptų stipresni, jaustųsi visaverčiai ir lygiateisiai.“
„Ne­gir­din­čiam žmo­gui rei­kia įteig­ti pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi, sa­vo ga­li­my­bė­mis, iš­ug­dy­ti sa­va­ran­kiš­ku­mą, kad jis pats mo­kė­tų spręs­ti sa­vo gy­ve­ni­mo pro­ble­mas, ne­lauk­tų nuo­la­ti­nių pa­ty­ri­mų, pa­gal­bos iš ki­tur. Rei­kia ne mas­kuo­ti ir slėp­ti, o drą­siai pri­pa­žin­ti sa­vo ne­ga­lią ir mak­si­ma­liai iš­nau­do­ti li­ku­sias ga­li­my­bes, ku­rios yra tik­rai ne­ri­bo­tos“, – to­kia bū­tų trum­pai iš­sa­ky­ta jau­no aly­tiš­kio Lu­ko Lau­ri­nai­čio su­ma­ny­mo es­mė. Kad pa­siek­tų tai, ką šian­dien Lu­kas tu­ri ir ga­li per­duo­ti ki­tiems, jam te­ko daug ir kan­triai dirb­ti. Koks bu­vo tas ke­lias? L.Lau­ri­nai­tį kal­bi­na Al­do­na KU­DZIE­NĖ.

Pir­miau­sia no­rė­tu­me ta­ve pa­svei­kin­ti su Lie­tu­vai Pa­sau­lio kur­čių­jų vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­te pel­ny­tu si­dab­ro me­da­liu. Kai, re­gis, 2017 me­tais olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se Tur­ki­jo­je iš­ko­vo­jo­te auk­są, fan­fa­ros gau­dė ir Aly­tu­je. Na, gal per gar­siai pa­sa­kiau, bet Se­na­mies­čio skve­re­ly­je bu­vo­te su­tik­ti ga­na pa­ki­liai. Be ar­ti­mų­jų džiaugs­mo, šį kar­tą daug svei­kin­to­jų bu­vo?

De­ja, bet si­dab­ri­niu lai­mė­ji­mu džiau­gė­si tik šei­mos na­riai, gi­mi­nės ir drau­gai, iš ku­rių dau­gu­ma ste­bė­jo pus­fi­na­lio ir fi­na­lo var­žy­bas tie­sio­giai Liub­li­ne, puoš­da­mi Lie­tu­vos tri­spal­vė­mis spor­to are­ną.

Di­dis jaus­mas, kai tu už Lie­tu­vą žai­di, o Lie­tu­va „plaz­de­na“ gau­siai sir­ga­lių ran­ko­se, spor­to  are­no­je. Di­de­lis nu­si­len­ki­mas ir pa­dė­ka Jiems!

Kas kiek me­tų vyks­ta to­kie čem­pio­na­tai? Ten­ka da­ry­ti iš­va­dą, kad ame­ri­kie­čiai rim­čiau­si Lie­tu­vos ko­man­dos prie­ši­nin­kai, is­to­ri­ja liu­di­ja, kad ne vie­ną kar­tą tarp šių ko­man­dų vyks­ta at­sa­kin­giau­sia dvi­ko­va?

Kur­čių­jų vy­rų krep­ši­nio pa­sau­lio čem­pio­na­tai, kaip ir olim­pi­nės žai­dy­nės, vyks­ta kas ket­ve­ri me­tai. Re­mian­tis var­žy­bų re­zul­ta­tų sta­tis­ti­ka, lai­ko­tar­py­je nuo 1993-ių­jų iki 2019 me­tų  olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se Ame­ri­kos rink­ti­nė  yra lai­mė­ju­si  5  auk­so me­da­lius, o Lie­tu­va – 2 kar­tus.

Pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se 2007–2019 me­tais Lie­tu­va auk­so me­da­liais puo­šė­si 3 kar­tus, o Ame­ri­ka tik kar­tą (2019 me­tais).

Va­di­na­si, ga­li­me teig­ti, kad ame­ri­kie­čiai yra pa­grin­di­niai ir stip­rūs var­žo­vai, ta­čiau nė­ra ne­nu­ga­li­mie­ji.

Jei ne­klys­tu, jau pen­ke­rius me­tus at­sto­vau­ji Lie­tu­vos rink­ti­nei. Koks tas per­ga­lės sko­nis?

Nuo 2015 me­tų esu ofi­cia­lus Lie­tu­vos kur­čių­jų vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės na­rys. Var­žy­bi­nės ko­vos ne­bū­na leng­vos, į aikš­te­lę ei­na­me ne pa­si­žais­ti, o lai­mė­ti, to­dėl per­ga­lės trium­fas, lai­mės eu­fo­ri­ja  – yra ne­įkai­no­ja­mi ir ne­pa­mirš­ta­mi.

Ar daž­nai esa­te kvie­čia­mi į jau­ni­mo įstai­gas mo­ty­vuo­ti jau­nuo­lių ak­ty­viai, pra­smin­gai gy­ven­ti?

Ne­su kvie­čia­mas, ta­čiau mie­lai pa­si­da­ly­čiau sa­vo gy­ve­ni­miš­ka ir spor­to pa­tir­ti­mi. Stu­di­jų prak­ti­kos me­tu te­ko dirb­ti su ne­pri­gir­din­čiais ir ne­gir­din­čias mo­ki­niais, or­ga­ni­zuo­ti ir ves­ti fi­zi­nio ug­dy­mo pa­mo­kas, su­teik­ti in­for­ma­ci­jos apie spor­ti­nin­ko kar­je­rą, ak­ty­vų lais­va­lai­kio pra­lei­di­mą, spor­tuo­jant krep­ši­nį.

Ug­dy­mo įstai­gos va­do­vė mi­nė­jo, kad vai­kai bu­vo la­bai su­do­min­ti ma­no ves­to­mis pa­mo­ko­mis, pra­dė­jo stip­riai do­mė­tis už­kla­si­ne spor­ti­ne veik­la, o žais­ti krep­ši­nį no­rin­čių­jų – pa­dau­gė­jo.

Taip pat bu­vau pa­kvies­tas da­ly­vau­ti ir pa­si­da­ly­ti sa­vo spor­ti­ne pa­tir­ti­mi „One Te­am“ pro­jek­te, „Lie­tu­vos ry­to“ are­no­je. Šis pro­jek­tas bu­vo skir­tas jau­ni­mui, jo to­bu­lė­ji­mui.

Tik­rai ne­su aš kaž­koks did­vy­ris ar iš­skir­ti­nis pa­vyz­dys, toks kaip Nic­kas Vu­ji­ci­cius, ku­ris, ne­tu­rė­da­mas nei ran­kų, nei ko­jų, jau tris kar­tus ap­ke­lia­vo Že­mės ru­tu­lį, skai­ty­da­mas pa­skai­tas de­šim­tims tūks­tan­čių žmo­nių sta­dio­nuo­se ir are­no­se, mo­kyk­lo­se ir uni­ver­si­te­tuo­se, įkvėp­da­mas žmo­nes ne­pa­si­duo­ti, mo­ky­da­mas juos įveik­ti li­ki­mo siun­čia­mus iš­ban­dy­mus ir sun­ku­mus.

Ta­čiau, ma­nau, kad vi­sa­da ne­vė­lu to­kiam tap­ti, jei tik bus no­rin­čių­jų sek­ti ma­no pa­vyz­džiu ir bū­siu įdo­mus ki­tiems.

Tur­būt ge­rai ži­nai ir trau­mų sko­nį?

Taip, ši­to ne­iš­veng­si. Bu­vau trau­muo­tas ir aš, ta­čiau ai­ma­nuo­ti ne­mėgs­tu. To­kia jau ta spor­ti­nin­ko kas­die­ny­bė: pra­kai­tas, trau­mos ir ge­le­ži­nė va­lia, ne­tau­so­ti jė­gų, o vi­są sa­ve, ir dar dau­giau, ati­duo­ti spor­to aikš­te­lė­je.

 Ka­da su­si­do­mė­ji­mas krep­ši­niu gi­mė, kas pa­ma­tą tam su­ren­tė? Ar ap­si­spren­di­mą lė­mė tai, kad esi aukš­ta­ū­gis, 192 cm?

Ūgis ne­bu­vo pa­grin­di­nis ro­dik­lis, o su­si­do­mė­ji­mas krep­ši­niu at­si­ra­do jau vai­kys­tė­je, ste­bint krep­ši­nio var­žy­bas tie­sio­giai ar per TV. Krep­ši­nin­kai im­po­na­vo man kaip stip­rūs, ryž­tin­gi ir ne­nu­ga­li­mi.

Ir aš no­rė­jau bū­ti toks, to­dėl pra­dė­jau vis daž­niau žais­ti krep­ši­nį su drau­gais, lais­va­lai­kiu. Taip krep­ši­nis ta­po gy­ve­ni­mo bū­du ir sa­vi­re­a­li­za­ci­ja. No­rė­jo­si to­bu­lin­ti sa­vo krep­ši­nio žai­di­mą jau ne­be kie­me, o ko­man­do­je su ki­tais krep­ši­nio žai­dė­jais. Ta­čiau Aly­tu­je, pra­dė­jus lan­ky­ti krep­ši­nio tre­ni­ruo­tes drau­ge su gir­din­čiais, te­ko iš­girs­ti skau­džią nau­jie­ną, kad dėl sa­vo klau­sos ne­ga­lios ne­ga­liu žais­ti kar­tu, esu ne­rei­ka­lin­gas.

La­bai skaus­min­ga bu­vo ši ži­nia man, bet no­ras siek­ti ir tap­ti krep­ši­nin­ku bu­vo daug di­des­nis. Kai no­ri – ran­di. Taip aš at­si­ra­dau kur­čių­jų vy­rų krep­ši­nio klu­bo „Ges­tas“ ko­man­do­je, o tre­ni­ruo­tes Vil­niu­je pra­dė­jau lan­ky­ti dar be­si­mo­ky­da­mas mo­kyk­lo­je. Po pa­mo­kų vyk­da­vau į Vil­nių au­to­bu­su.

Lu­kai, tu gi­mei Aly­tu­je, čia bai­gei Jot­vin­gių gim­na­zi­ją. Kaip gir­džiu, rim­tų krep­ši­nio tre­ni­ruo­čių sa­vo mies­te taip ir ne­pa­ty­rei. Ko­dėl tre­ne­riai ma­no, kad ga­būs tik jo­kių svei­ka­tos pro­ble­mų ne­tu­rin­tys jau­nuo­liai?

Taip, gi­miau ir už­au­gau Aly­tu­je, čia ir Jot­vin­gių gim­na­zi­ją bai­giau, kai dau­ge­lis klau­sos ne­ga­lią tu­rin­čių­jų mo­kė­si kur­čių­jų ir ne­pri­gir­din­čių­jų in­ter­na­tuo­se ar bu­vo „izo­liuo­ti“ na­muo­se.

Tė­vų dė­ka bu­vau vi­siš­kai in­teg­ruo­tas į svei­kų­jų vi­suo­me­nę. Ta­čiau krep­ši­nio mo­ky­tis Aly­tu­je ne­pa­vy­ko, tie­siog ne­pri­ėmė, dėl klau­sos ne­ga­lios, ne­si­gi­lin­da­mi į ma­no no­rą žais­ti, su­ge­bė­ji­mus ir ki­ta. Ko­dėl? Ne­ži­nau, gal­būt to­dėl, kad man rei­kė­jo skir­ti dau­giau lai­ko in­di­vi­du­a­liai ir lė­tai  pa­aiš­kin­ti, pa­kar­to­ti žo­džius ke­lis kar­tus, pa­ro­dy­ti, o gal­būt tie­siog ne­no­rė­jo.

 Ką ma­no ki­ti – ne man ko­men­tuo­ti, ma­no nuo­mo­ne, žmo­gaus ga­bu­mai ga­li bū­ti ne tik įgim­ti, bet ir iš­ug­do­mi, jei vai­kas no­rės, tiks­lin­gai sieks, ti­kės sa­vi­mi, o tre­ne­ris pa­ti­kės ir pri­ims jį to­kį, koks yra. To­dėl ne­rei­kė­tų skirs­ty­ti ir ma­ny­ti, kad tik svei­kie­ji ga­li bū­ti ga­būs.

Žai­di leng­vo­jo kraš­to puo­lė­jo po­zi­ci­jo­je. Ko­dėl pa­si­rin­kai bū­tent to­kią?

To­kio­je po­zi­ci­jo­je ga­liu sa­ve re­a­li­zuo­ti ge­riau­siai, pa­da­ry­ti vis­ką, ką mo­ku ge­riau­siai, kad pa­dė­čiau sa­vo ko­man­dai lai­mė­ti. Juk ko­man­dos stip­ry­bė yra žai­dė­jai, o kiek­vie­no žai­dė­jo stip­ry­bė – ko­man­da.

Ne­su krep­ši­nio sir­ga­lė, man ar­ti­mes­nis fut­bo­las, bet slo­vė­no Mi­ha Zu­pa­no žai­di­mu vi­sa­da gė­rė­jau­si. Jau­ti, kur link su­ku? Taip, jo nuo gi­mi­mo tu­ri­ma klau­sos ne­ga­lia tau pa­žįs­ta­ma. Jis, jei ne­klys­tu, at­sto­va­vo ir na­cio­na­li­nei svei­kų­jų krep­ši­nin­kų rink­ti­nei. Ko­kias pro­ble­mas rei­kė­tų įveik­ti, kad su gir­din­čiai­siais ga­lė­tų žais­ti jū­sų rink­ti­nės krep­ši­nin­kai?

Taip, slo­vė­nų krep­ši­nin­kas, pir­ma­sis klau­sos ne­ga­lią tu­rin­tis krep­ši­nin­kas, žai­dęs Eu­ro­ly­go­je. Ne­pai­sant to, jog vy­ras yra ne­gir­din­tis nuo pat gi­mi­mo, jis žai­džia kar­tu su gir­din­čiai­siais aukš­čiau­sio­je ly­go­je Eu­ro­po­je ir yra svei­kų­jų krep­ši­nin­kų rink­ti­nės na­rys.

De­ja, Lie­tu­vo­je to­kių pa­vyz­džių ne­tu­ri­me. Ko­dėl?! Tur­būt, pir­miau­sia, ša­lies krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos val­džios  rei­kė­tų pa­klaus­ti.

 Aš ma­nau, kad vi­sų pir­ma rei­kė­tų pra­dė­ti nuo to, jog kiek­vie­na­me mies­te­ly­je bū­tų su­da­ry­tos są­ly­gos ir ga­li­my­bes ak­ty­viai spor­tuo­ti ne tik svei­kiems, kad at­si­ras­tų spor­to tre­ne­rių, ku­rie su­ge­bė­tų, no­rė­tų, ne­bi­jo­tų su­jung­ti į ben­dras gru­pes vi­sų, no­rin­čių spor­tuo­ti, tuo­met klau­sos ne­ga­lią tu­rin­tys krep­ši­nin­kai bū­tų ruo­šia­mi jau nuo ma­žens ben­dro­se tre­ni­ruo­tė­se, tuo­met at­si­ras­tų re­a­li ga­li­my­bė to­bu­lė­ti ir tap­ti pro­fe­sio­na­liais rink­ti­nės žai­dė­jais.

 Gal­būt rei­kė­tų jau nuo ma­žens ug­dy­ti pa­gar­bų po­žiū­rį į „jaut­riuo­sius“. Pa­vyz­džiui, dau­gu­mo­je skan­di­na­vų ša­lių vi­si vai­kai jau nuo dar­že­lio mo­ko­mi ges­tų kal­bos, su­pa­žin­di­na­mi su ta kul­tū­ra. Mo­kyk­lo­se bū­na pa­mo­kos, uni­ver­si­te­tuo­se ga­li pa­si­rink­ti mo­ky­tis ges­tų kal­bą. Va čia yra ba­zė ir pa­gar­bus po­žiū­ris. Ta­da vi­suo­me­nė yra pa­si­ruo­šu­si.

 Kas tau krep­ši­nio pa­sau­ly­je yra sie­kia­my­bė?

Jei klau­sia­te apie as­me­ny­bę krep­ši­nio pa­sau­ly­je, tai Lie­tu­vo­je – mū­sų kur­čių­jų vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės ly­de­ris Ge­di­mi­nas Žu­kas, o ap­skri­tai tai LeB­ro­nas Ja­me­sas – JAV krep­ši­nin­kas.

Jei apie as­me­ni­nius sie­kius krep­ši­ny­je, jie bu­vo to­kie: kai pra­dė­jau žais­ti, sie­kiau bū­ti Lie­tu­vos kur­čių­jų vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė­je, nes tai kiek­vie­no krep­ši­nin­ko sie­kia­my­bė, at­sa­ko­my­bė ir gar­bė, tuo­met kar­tu su ko­man­da sie­kiau tap­ti pa­sau­lio čem­pio­nu, olim­pi­niu čem­pio­nu ir tai pa­vy­ko, da­bar sie­kiu  pa­tek­ti į ge­riau­sių­jų krep­ši­nin­kų TOP 5.

Ti­kiu, kad pa­vyks ir šią sva­jo­nę įgy­ven­din­ti. Tam ta­vy­je pa­ska­tos pa­kan­ka. At­si­da­vi­mas krep­ši­niui ne­su­truk­dė baig­ti ma­gist­ran­tū­ros moks­lų. Pa­pa­sa­kok apie stu­di­jas pla­čiau. Ar klau­sos pro­ble­mų tu­rin­tiems stu­den­tams dės­ty­to­jai ski­ria dau­giau dė­me­sio?

Spor­tas ir moks­las ėjo ly­gia­gre­čiai nuo 2013-ųjų, kai įsto­jau į LEU (Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas), ku­rį bai­giau 2017 me­tais, bu­vo su­teik­tas kū­no kul­tū­ros pe­da­go­gi­kos, spor­to ba­ka­lau­ro laips­nis ir  įgy­ta pe­da­go­go kva­li­fi­ka­ci­ja.

 Stu­di­jas spor­to sri­ty­je tę­siau to­liau, o šie­met bai­giau Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tą, Švie­ti­mo aka­de­mi­ją, įgi­jau ug­dy­mo moks­lų ma­gist­ro laips­nį kū­no kul­tū­ros ir spor­to stu­di­jų pro­gra­mo­je. Stu­di­jų me­tu pa­si­žy­mė­jau kaip pa­žan­gus stu­den­tas. Mo­ky­tis sun­ku­mų ne­bu­vo. Dės­ty­to­jai iš­skir­ti­nių są­ly­gų ne­tai­kė, rei­ka­la­vo taip, kaip ir iš vi­sų ki­tų stu­den­tų.

 Dėl ne­pri­gir­dė­ji­mo di­des­nę da­lį in­for­ma­ci­jos rin­kau­si raš­tu, daug dir­bau sa­va­ran­kiš­kai, ko­mu­ni­kuo­da­mas su dės­ty­to­jais ir ben­dra­kur­siais elek­tro­ni­niu pa­štu. Vi­si ma­no stu­di­jų ke­ly­je su­tik­tie­ji bu­vo ge­ra­no­riš­ki ben­dra­vi­mui ir ben­dra­dar­bia­vi­mui, ži­no­ma, ini­cia­ty­va ir no­ras  mo­ky­tis bu­vo ma­no pa­ties.

 Kai ieš­kai ir no­ri, vi­sa­da ran­di, tuo­met vei­ki ir gau­ni re­zul­ta­tą, o jis ga­lu­ti­nis vi­sai ne­blo­gas – aka­de­mi­nis vi­dur­kis 9.

 Kur­čių­jų kal­ba – ges­tų kal­ba, ar vi­są in­for­ma­ci­ją ga­li­ma per­duo­ti ges­tais? Pats, kiek te­ko ben­drau­ti, pa­šne­ko­vus su­pran­ti ir be ges­tų kal­bos. Ver­tė­jų į ges­tų kal­bą mū­sų ša­ly­je pa­kan­ka?

Ges­tų kal­ba at­vaiz­duo­ja­ma žo­di­nė kal­ba, žy­mi­mos są­vo­kos. Pa­ra­dok­sa­lu, ta­čiau ges­tų kal­bos iš­mo­kau tik at­ėjęs žais­ti į kur­čių­jų krep­ši­nio klu­bą „Ges­tas“, iki tol ben­dra­vau tik žo­di­ne kal­ba, skai­ty­da­mas in­for­ma­ci­ją iš lū­pų ar klau­sy­da­mas. Mo­kė­jau tik ges­tų kal­bos abė­cė­lę. Šiuo me­tu su gir­din­čiais ben­drau­ju žo­di­ne kal­ba, su ne­gir­din­čiais – ges­tais.

Pats ver­tė­jo pa­slau­go­mis nau­do­jau­si tik JAV am­ba­sa­do­je, prieš iš­vyk­da­mas į Ame­ri­ką, stu­di­juo­jant, ki­tur – ban­dau pats su­si­kal­bė­ti.

Ar pa­kan­ka ver­tė­jų į ges­tų kal­bą?

Sta­tis­ti­kos duo­me­nis, šiuo me­tu kur­čių­jų Lie­tu­vo­je yra apie 6 tūkst., ne­pri­gir­din­čių­jų apie 40 tūkst., o pro­fe­sio­na­lių ges­tų kal­bos ver­tė­jų tik 115. Ta­čiau ver­tė­jų skai­čius pri­klau­so nuo vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mo, kiek ji ga­li skir­ti lė­šų ir su­kur­ti to­kiems spe­cia­lis­tams dar­bo vie­tų. Ver­tė­jo pa­slau­gų reik­tų ir po­li­kli­ni­ko­se, ir li­go­ni­nė­se, ir teis­muo­se, ir švie­ti­mo įstai­go­se, ir vals­ty­bi­nė­se įstai­go­se. Krū­vis – ne­pa­pras­tai di­de­lis, tu­rint ome­ny ges­tų kal­bos ver­tė­jų skai­čių, spe­cia­lis­tai ne­tu­ri ga­li­my­bės spe­cia­li­zuo­tis, o juk vie­nas žmo­gus iš­ma­ny­ti vi­sų sri­čių ter­mi­nų tie­siog ne­pa­jė­gus.

Ar Aly­tu­je yra daug vie­tų, kur ir apie kur­čiuo­sius, ne­pri­gir­din­čiuo­sius pa­gal­vo­ta?

De­ja, at­ski­rų vie­tų ar už­si­ė­mi­mų klau­sos ne­ga­lią tu­rin­čiam jau­ni­mui, in­di­vi­du­a­liai ar gru­pi­nei  už­im­tu­mo veik­lai nė­ra, o ben­dro­se tre­ni­ruo­tė­se/už­si­ė­mi­muo­se da­ly­vau­ti gal­būt ne kiek­vie­nas, klau­sos ne­ga­lią tu­rin­tis, iš­drįs­ta: tie­siog bi­jo­si, ne­pa­si­ti­ki sa­vi­mi, ne­si­jau­čia sau­gus, to­dėl daž­nai  ten­ki­na­si kas­die­ny­be na­muo­se. Aly­tu­je yra dvi or­ga­ni­za­ci­jos: Lie­tu­vos kur­čių­jų drau­gi­jos Vil­niaus te­ri­to­ri­nės val­dy­bos Aly­taus pir­mi­nė or­ga­ni­za­ci­ja ir Aly­taus ne­pri­gir­din­čių­jų or­ga­ni­za­ci­ja „Gar­siai“, ta­čiau di­des­nę da­lį jų veik­los su­da­ro ne­pri­gir­din­čių­jų ir ne­gir­din­čių­jų pro­ble­mų spren­di­mas.

Tur­būt la­biau­siai nu­skriaus­ti klau­sos ne­ga­lią tu­rin­tys vai­kai?

Aly­tu­je vai­kams yra pa­gal­ba sur­do­pe­da­go­go, dir­ban­čio lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Pu­ti­nė­lis“, ku­ris  tei­kia spe­cia­li­ą­ją pe­da­go­gi­nę pa­gal­bą ir ko­rek­ci­ją su­tri­ku­sios klau­sos iki­mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kams, gy­ve­nan­tiems Aly­taus mies­te ir Aly­taus ap­skri­ty­je, ir tei­kia pa­pil­do­mą spe­cia­li­ą­ją pe­da­go­gi­nę pa­gal­bą ir ko­rek­ci­ją su­tri­ku­sios klau­sos mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kams, be­si­mo­kan­tiems Aly­taus mies­to ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lo­se vi­siš­kos in­teg­ra­ci­jos for­ma.

Ta­čiau vai­kų, tu­rin­čių klau­sos ne­ga­lią,  įtrau­ki­mo į ki­tas už­kla­si­nes ir spor­ti­nes veik­las ne­vyks­ta, nors no­rin­čių­jų, ma­nau, yra tik­rai.

Klau­sos ne­ga­lią tu­rin­čių ir ži­no­mų at­sto­vų kul­tū­ro­je, me­ne taip pat yra: di­zai­ne­ris Gied­rius Šar­kaus­kas, ki­taip dar va­di­na­mas Li­no ka­ra­liu­mi, ku­ris iš įvai­riau­sių li­no ga­ba­lė­lių ku­ria ap­ran­gą lyg me­no kū­ri­nį, ke­ra­mi­kas Ro­ber­tas Si­mai­tis – tau­to­dai­li­nin­kas, ku­rian­tis įvai­rių for­mų va­zas, skulp­to­rius Sta­sys Ka­ra­naus­kas, me­ni­nin­kas, pa­min­klams, dro­ži­niams nau­do­jan­tis me­dį, aiš­ku, ne­ga­liu ne­pa­mi­nė­ti ir ne­gir­din­čios šo­kė­jos Lau­ros Va­ly­tės, ku­ri da­ly­va­vo LNK šo­kių pro­jek­te „Kvie­čiu šok­ti“, šiuo me­tu gy­ve­nan­ti ir dir­ban­ti Vo­kie­ti­jo­je ir t. t.

Kal­bant apie kul­tū­rą ir so­cia­li­nę sri­tį, ži­no­me, kad Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų ska­tin­ti ir rem­ti prie­mo­nes, ga­ran­tuo­jan­čias ne­įga­lie­siems ga­li­my­bę į spor­tą, po­il­sį, kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą. Te­at­rai, mu­zie­jai, ki­no sa­lės ir bib­lio­te­kos, jų pa­sta­tai bei įran­ga tu­rė­tų bū­ti pri­tai­ky­ti ne­įga­lie­siems. Vi­suo­me­ni­nės in­for­ma­ci­jos pro­gra­mos taip pat tu­rė­tų at­spin­dė­ti ne­įga­lių žmo­nių tei­ses, nuo­pel­nus bei po­rei­kius.

 Ne­įga­lių­jų as­me­nų są­ly­gų ge­ri­ni­mo stra­te­gi­ja tu­rė­tų ap­im­ti esa­mą svei­ka­tos ir švie­ti­mo sri­čių in­fra­struk­tū­rą bei eko­no­mi­nes ga­li­my­bes. Ta­čiau, vi­sa to yra mi­ni­ma­liai.

 Re­mian­tis sta­tis­ti­ka, klau­sos su­tri­ki­mai yra be­ne daž­niau­si. Ša­ly­je, kaip pats mi­nė­jo­te,  apie 6 tūks­tan­čiai kur­čių­jų ir apie 40 tūks­tan­čių ma­žes­nį ar di­des­nį klau­sos su­tri­ki­mą tu­rin­čių­jų. Ko­kie Aly­taus ap­skri­ties duo­me­nys – tiks­liai su­ži­no­ti ne­pa­vy­ko. Bet da­lis ne­ma­ža. Ži­nau, kad tu­ri rim­tų pla­nų šį tą dėl šio jau­ni­mo nu­veik­ti. Ir pa­tir­ties to­je veik­lo­je jau tu­ri. Ko­kie ta­vo su­ma­ny­mai? Tai kaž­kas nau­ja mū­sų mies­te, ap­skri­ty­je?

Esu pro­fe­sio­na­lus spor­ti­nin­kas, bai­gęs spor­to stu­di­jas Vil­niu­je, su­grįž­tu į Aly­tų pa­si­da­ly­ti sa­vo prak­ti­nė­mis ir te­ori­nė­mis ži­nio­mis, pra­dė­siu ves­ti gru­pi­nius spor­to už­si­ė­mi­mus, ban­dy­siu kuo dau­giau jau­nuo­lių, tu­rin­čių klau­sos ne­ga­lią, įtrauk­ti į spor­ti­nę veik­lą, ku­rio­je jie ne tik fi­ziš­kai, bet ir dva­siš­kai, psi­cho­lo­giš­kai taps stip­res­ni, ug­dys sa­vo as­me­ny­bę ben­drau­da­mi ir ben­dra­dar­biau­da­mi ko­man­do­je, ku­rio­je jau­sis ly­gia­tei­siai ir vi­sa­ver­čiai jos na­riai.

Juk spor­tas – re­li­gi­ja, ku­rio­je vi­si kal­ba ta pa­čia kal­ba. To­dėl vi­si no­rin­tys ga­lės at­ei­ti į šiuos už­si­ė­mi­mus, ga­lės ak­ty­viai pra­leis­ti lais­va­lai­kį jau­kio­je ap­lin­ko­je, ben­dra­min­čių kom­pa­ni­jo­je, spor­tuo­da­mi su ma­ni­mi. Aš, kaip ir Jie, esu da­lis vi­suo­me­nės, ku­ri „jaut­ri“ ap­lin­kai, bet la­bai drau­giš­ka ap­lin­ki­niams. Pri­si­junk ir Tu, spor­tuo­ki­me drau­ge!

 No­rin­tie­ji įsi­trauk­ti ko­kiu bū­du tu­rė­tų su­si­siek­ti?

Šiuo me­tu rei­kė­tų tie­siog su­si­siek­ti as­me­niš­kai te­le­fo­nu 8 624 68 441 (sms ži­nu­te) ar elek­tro­ni­niu pa­štu lau­ri­nai­tis­lu@gmail.com.

    Komentaras

    Sunt atât de încântat, deoarece căsătoria mea ruptă a fost restabilită, iar soțul meu s-a întors după ce ne-a părăsit pe mine și pe cei doi copii ai noștri pentru o altă femeie. După 8 ani de căsătorie, eu și soțul nostru am fost într-o ceartă sau alta până când în cele din urmă m-a părăsit și s-a mutat în California pentru a fi cu o altă femeie. Am simțit că viața mea s-a terminat și copiii mei au crezut că nu-și vor mai vedea tatăl. Am încercat să fiu puternic doar pentru copii, dar nu am putut controla durerile care mă chinuiesc inima, inima mea era plină de dureri și dureri pentru că eram cu adevărat îndrăgostit de soțul meu. În fiecare zi și noapte mă gândesc la el și îmi doresc întotdeauna să se întoarcă la mine, eram foarte supărat și aveam nevoie de ajutor, așa că am căutat ajutor online și am dat peste un site web care sugerează că Dr.Wealthy poate ajuta să revină la ex. rapid. Deci, am simțit că ar trebui să-l încerc. L-am contactat și mi-a spus ce să fac și am făcut-o apoi a făcut o (Vrajă de dragoste) pentru mine. 28 de ore mai târziu, soțul meu m-a sunat cu adevărat și mi-a spus că îi este atât de dor de mine și de copii, atât de uimitor !! Așa că așa s-a întors în aceeași zi, cu multă dragoste și bucurie și și-a cerut scuze pentru greșeala sa și pentru durerea pe care mi-a provocat-o mie și copiilor. Apoi, din acea zi, Căsătoria noastră a fost acum mai puternică decât a fost înainte, totul datorită doctorului Rich. el este atât de puternic și am decis să împărtășesc povestea mea pe internet, încât dr. Vrăjitor, real și puternic, care mă voi ruga mereu să trăiesc mult pentru a-și ajuta copiii în vremea necazurilor, dacă ești aici și ai nevoie de Ex înapoi sau soțul tău s-a mutat la o altă femeie, nu mai plânge, contactează acum acest puternic turnător de vrăji. Iată contactul său: Trimiteți-l prin e-mail la: Cont: wealthylovespell@gmail.com, vizitați site-ul web http://wealthyspellhome.over-blog.com puteți să-l sunați sau să-l adăugați pe Whats-app: +2348105150446, MULTUMESC Dr.Wealthy

    Komentaras

    Sunt DONNA, sunt din Marea Britanie. După ce am fost într-o relație cu iubitul meu de 1 an acum și plănuiam să ne căsătorim curând și dintr-o dată m-a părăsit pentru o altă fată. de un adevăr, îl iubesc cu adevărat pe acest tip și niciodată nu îmi pot imagina viața fără el. Am încercat în continuare tot posibilul să-l recuper, dar tot efortul meu de a-l readuce în viața mea nu a dat rezultate. A fost în această zi credincioasă, am întâlnit câteva Mărturii pe un site web despre acest mare caster vrăjitor numit (DR.WEALTHY) orice persoană a susținut că îi ajută să își reînnoiască relația și să-i readucă pe fostul iubit, trebuia să-l contactez pentru că el a fost ultima mea speranță. L-am contactat prin e-mailul său și m-a asigurat că în trei zile, prietenul meu va pleca de la cealaltă fată și va reveni la mine și a fost o surpriză foarte mare să-l văd pe prietenul meu revenind la mine după trei zile vraja a fost Terminat. Sunt atât de fericit astăzi că s-a întors la mine și am reușit acest lucru cu ajutorul DR.WEALTHY. În același timp, vreau să folosesc această ocazie pentru a spune / sfaturi cât mai mulți care au nevoie de fostul lor înapoi, dacă aveți nevoie de ajutorul lui puteți Contactați-l prin EMAIL: wealthylovespell@gmail.com WHATSAPP HIM @ +2348105150446 vizitați site-ul http://wealthyspellhome.over-blog.com

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.