Pagrindinių laisvės įstatymų erozija – valdžios bandymas įsitvirtinti ilgam. Pavyzdys – Vengrijos Žiniasklaidos įstatymas (4)
Vengrų politikas, sociologas, vienas iš partijos „Laisvųjų demokratų sąjunga“ (SZDSZ) įkūrėjų, 1996–1998 ir 2002–2006 metais ėjęs švietimo ministro pareigas B?lintas Magyaras 2013-aisiais išleido knygą „Vengrijos aštuonkojis. Pokomunistinė mafijos valstybė“. Po metų šviesą išvydo antroji jos dalis, o 2015 metais – trečioji bei dar viena studija ta pačia tema – „Vengrijos mafijos valstybės anatomija“.
Skaitytojams norėčiau pasiūlyti iš vengrų kalbos išverstą pirmosios knygos skyrelį apie laisvos žiniasklaidos Vengrijoje užgniaužimą. Tikiuosi, tai netaps instrukcija mūsų autoritariškiems politikams, bet atvirkščiai, privers visuomenę suklusti ir susitelkti prieš laisvo žodžio smaugėjus.
„Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vadovaujama, šalį valdančioji partija „Fidesz“ nesinaudoja diktatūroms būdingais visa apimančios administracinės cenzūros įrankiais. Ji netaiko net ir „minkštosiose diktatūrose“ gyvuojančios trejybės „remiame – pakenčiame – draudžiame“ rankinio valdymo metodų. Tai veikė, kai visa žiniasklaida priklausė valstybei. Į šios priklausomybės zoną tada nepakliuvo tik valdžios persekiojami disidentinio „samizdato“, turėjusio vos keleto tūkstančių skaitytojų auditoriją, leidėjai. Pasikeitus politinei santvarkai, sukurta mišrios žiniasklaidos nuosavybės struktūra, kurią „Fidesz“ dabar kontroliuoja įvairiapusiais represiniais įrankiais.
Valstybei priklausančią žiniasklaidą „Fidesz“ ėmė valdyti tiesioginiais valdžios svertais (komisarų skyrimas, tiesioginės instrukcijos, cenzūra). Didžiuosius privačius televizijos kanalus pavyko depolitizuoti (savavališkomis sankcijomis, reklamos mokesčiais), o kritišką valdžios atžvilgiu žiniasklaidą – marginalizuoti (valdžios ir jai priklausančios žiniasklaidos priekabiavimas bei persekiojimas, reklamos davėjų gąsdinimas). Na, o „Fidesz“ partinė mafijos šeima su valstybės pagalba (finansinis rėmimas, neteisėti veiksmai) kuria savo žiniasklaidos imperiją.
Pagal naująjį Žiniasklaidos įstatymą įsteigtos Žiniasklaidos tarybos bei Nacionalinės žiniasklaidos ir Transliuotojų valdybos pirmuoju vadovu tapo partinės mafijos krikštatėvio (suprask: V.Orbano – vert.) numylėtinis, o vėliau jį pakeitė „Fidesz“ žiniasklaidai artimos mafijos šeimos advokatas. Šios institucijos vadovas savo dekretais ir įsakais dalija ribotas gėrybes (radijo ir TV kanalų dažnius, koncesijas, leidimus), nustato žiniasklaidos rinkos taisykles (viešųjų paslaugų bei reklamos kriterijus) ir baudžiamąsias sankcijas. Vadovaudamasis guminėmis taisyklėmis, jis gali savavališkai apdovanoti ir, atvirkščiai, nubausti bet kurį privatų žiniasklaidos subjektą, atimdamas iš jo turimą transliavimo dažnį, pašalindamas iš viešųjų konkursų arba prispausti prie bankroto vedančiomis piniginėmis baudomis. Kartu ši institucija ir pati yra žiniasklaidos rinkos žaidėja, jos teikiamos valstybinės žiniasklaidos paslaugos finansuojamos iš valstybės biudžeto ir kasmet jam kainuoja 70 mlrd. forintų (apie 217,6 mln. eurų).
Naujoji „Fidesz“ valdžia viešąją žiniasklaidą ir Vengrijos naujienų agentūrą (Magyar T?virati Iroda – MTI) suvalstybino ne tik turto, bet ir turinio prasme, visuomeninę paversdama valstybine, o turtą ir darbuotojus suburdama į fondą, kontroliuojamą jau minėtos Žiniasklaidos tarybos, apribodama griežta cenzūra, atlikusi išsamų politinį darbuotojų valymą bei pakeitusi juos savais kadrais ir radikalių dešiniųjų žiniasklaidos priemonių bendradarbiais. Teikdama nemokamą MTI informaciją, ji netiesiogiai redaguoja ir privačių žiniasklaidos priemonių skelbiamas žinias.
„Fidesz“ vadovaujamų valstybinių bei savivaldybių institucijų ir įmonių prenumeratomis bei reklamos užsakymais remia lojalią žiniasklaidą. Tuo pačiu metu valstybinių užsakymų atėmimais, privačių reklamos davėjų atkalbinėjimas arba prigąsdinimas nebendradarbiauti su valdžiai nelojalia žiniasklaida riboja žodžio laisvę. Taip pasiekiama, kad valdžios kritikai savo puslapius ar eterį suteikianti žiniasklaida susinaikintų arba bent susispaustų iki tik mažą auditoriją pasiekiančios. Jeigu kitais būdais, pavyzdžiui, tiesioginiu administravimu, nepavyksta, tai bent smaugiant ekonominiais svertais, neįtinkančią žiniasklaidą nesunku išstumti iš rinkos. Tokie valdžios metodai norinčias rinkoje išlikti didesnes privačias žiniasklaidos priemones netiesiogiai priverčia depolitizuotis ir imtis savicenzūros.
Problema ne ta, ar yra žiniasklaidos kanalų, kuriuose galima laisvai reikšti savo nuomonę. Problema, kad valdžia kritiškas jos atžvilgiu nuomones gali suspausti į tokius uždarus ratus, kuriuose įmanomas tik valdžios oponentų diskursas tarpusavyje, taip ribojama galimybė kritiškas nuomones paskleisti platesnei auditorijai. Keletas „sarginių šunų“ vaidmenį atliekančių kritinės žiniasklaidos kanalų yra nepajėgūs įtikinti potencialiai kritiškų rinkėjų objektyvia informacija, skirtingų nuomonių susikirtimais. Vietoje to, dažnai valdžios kritika be savirefleksijos primena kasdienį rožančiaus bambėjimą ir susmulkėja iki pasaulietinės liturgijos žanro. Valdžia gali sau leisti, kad vedama instinktų, pagal savo žaidimo taisykles skirstydama transliavimo dažnius, kritikuojančią žiniasklaidą šiurkščiai panaikintų, išstumtų ją į periferijas, prieinamas tik siauram intelektualiam gyventojų sluoksniui, arba tiesiog priverstų badauti. Politiškai sunkiai reguliuojamame internete, socialiniuose tinkluose intensyviai nedideliuose burbuluose bendraujančiųjų aktyvumas gali sudaryti įspūdį, kad kritiškai nusiteikusiųjų esą daug, bet tai visada tik tie patys žmonės. Mafijos valstybė nėra doktriniška: ji žodžių nebijo, kritiką pakenčia, su sąlyga, jeigu ją šalyje girdi nedaugelis.
Partinės žiniasklaidos aštuonkojis yra ne tik smegenų, bet ir pinigų plovykla. Siauras „Fidesz“ mafijos šeimos ratas yra didžiausias valstybinės žiniasklaidos tiekėjas, valstybinio dažnių tinklo kūrėjas, valstybės subsidijų gavėjas, viešųjų skelbimų ir reklamų gavėjas, žiniasklaidos priemonių už valstybės pinigus pirkėjas, valstybės lėšų grobstytojas. Tai jie perima neteisėta valstybės prievarta iš rinkos išstumtų žiniasklaidos priemonių vietą.
Kaip Silvio Berlusconis Italijoje su savo žiniasklaidos imperija kūrėsi politinę galią, taip „Fidesz“ su savo politine galia kuria Šeimos žiniasklaidos imperiją. Galų gale, sėkmė yra permaininga, o Šeimos žiniasklaidos imperija – kaip jau buvo prieš 2010-uosius – gali padėti išgyventi sunkius metus be valdžios. Geriau jau nieko nepalikti savieigai.“
Iš vengrų kalbos išvertė Algirdas Jakulis
Komentarai
Palikite savo komentarą
O kas čia per Pilypas iš …
Komentaras
O kas čia per Pilypas iš kanapių? Alytus Urbonaitė ar Bruveris?
Alytaus miesto valdyme…
Komentaras
Alytaus miesto valdyme matosi ir kaip atsakomybės stoka. Per ką ir problemos nesibaigia. Yra pagal LR Vietos sav. Įst. 3 str. 9. - tarybos išimtinės kompetencijos niekam negalima perduoti. ir į ją kištis. Reiškia visi 27 tarybos nariai, įskaitant ir merą, turi laikytis kompetencijų dirbant. Ir pav. kaip strateginių objektų kaip šilumos tinklai, ,,Dzūkijos vandenys" ... reikalų svarstymas pagal LR Vietos sav. įst. 16 str., 2., 40) - tik tarybos narių išimtinė kompetencija ir išklausius ataskaitas priimt sprendimus. Ir už juos atsakyti. Kur pagal šio Įst. 16 str., 2., 2) - tarybos išimtinė kompetencija spręst dėl mero atleidimo prieš terminą, dėl mero darbo užmokesčio nustatymo. Per tai prisiima atsakomybę kaip jis ir į apačias pavaldūs dirba... Kaip ir yra tarybos narių -mero apkaltos dalykai. Kokiomis sąlygomis tai vyksta, kaip nukrypsta nuo normų... Tad nors ir po paskutinių rinkimų Alytuj per ir žiniasklaidos šurmulius išsirinko valdžias - vertinant pagal realybę ir įstatymų laikymąsi vaizdeliai ne labai.. bent kurių rinktų atžvilgiu.
Gal geriau pirmiau…
Komentaras
Gal geriau pirmiau pasiaiškint kas Alytuj į kai kurios žiniasklaidos bures papūtė? Kad tik po rinkimų kaip kuriems ir vėl rinktiems į tarybą kaip ir galimos apkaltos kontūrai ryškėja? Nors anie po rinkėjais bando slėptis? Nes juk prie normalios žiniasklaidos iki tokių situacijų net neprieitų.
ten kitaip yra ir jei tik…
Komentaras
ten kitaip yra ir jei tik išverčia iš vengrų kalbos gana vienašališkas nuomones, tai nereiškia objektyvumo. Pav. Estijoj tauta vieninga ir atsakinga - tokia ir jų rinkta valdžia. išsiviešinę su kgb..,, valstybės ekonomika auga ir jų valstybės skolos labai mažos... Todėl Estijoje daugėja gyventojų. Vienok pereikim į situaciją Alytaus miesto valdyme. Kur nusako LR Vietos sav. Įst. 20 str., 1p., - meras atskaitingas tarybai ir bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą. O savivaldybės veikla tai pačios savivaldybės ir jos institucijų... Reiškia galutiniam rezultate alytiškių bendruomenė turi būt reikli sau ir pačių rinktai tarybai ir merui. Kur vėl tarybos nariai turi būt reiklūs sau ir mero kompetencijai. Kaip ir meras sau ir savivaldybės institucijoms. Kur kompetencijas aiškiai apibrėžia įstatymai. Reiškia meras pagal LR Vietos sav. Įst. 20 str., 3., 2) rūpinasi - kad laiku ir tinkamai būtų rengiami savivaldybės raidos analizės ir ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai, užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė. Pagal LR Vietos sav. Įst. 4 str., 5) - savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Pagal LR Vietos sav. Įst. 16 str., 2., 40) - tarybos, reiškia visų 27 tarybos narių, IŠIMTINĖ kompetencija yra savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, atskirų ūkio šakų plėtros programų tvirtinimas ir ataskaitų dėl jų įgyvendinimo išklausymas ir SPRENDIMŲ dėl jų priėmimas. - Reiškia pirma visai alytiškių bendruomenei sėkmės suvokt jiems patiems tenkančią atsakomybę už savo rinktų veiklą ir rezultatus. Ypač jei mero ar tarybos kompetencijose demonstruoja aiškų stygių reikiamos atsakomybės ir kompetencijos, kad atitikt įstatymų normas. Ypač LR Konstitucijos 46 str., kad valstybė ūkinę veiklą reguliuoja taip, kad ji tarnautų bendrai Tautos gerovei. reiškia jau tai perskaitę alytiškiai žino ir atsakingi. Ir čia netinka, jei pretenduojantis į mero postą sako nežino, koks mero atlyginimas. Ką turi kiekvienas tarybos narys žinot ne tik mero atlyginimą, kaip ir visa savivaldybės sistema sustyguota pagal tarybos išimtinės kompetencijos sprendimus kaip efektyviai dirba alytiškių labui. Ar įsitenka realiose lėšose ir nenaudoja daugiau ir kitų sąskaita. Ar jei sako, kad ne mero reikalas kaip dirba savivaldybės administracija? Čia ne tik mero reikalas, bet ir kiekvieno tarybos nario buvusių ir būsimų kadencijų.