Pa­grin­di­nių lais­vės įsta­ty­mų ero­zi­ja – val­džios ban­dy­mas įsi­tvir­tin­ti il­gam. Pa­vyz­dys – Veng­ri­jos Ži­niask­lai­dos įsta­ty­mas

nuotrauka
Al­gir­das Ja­ku­lis
Kai val­dan­čio­ji Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga (LVŽS) Sei­me už­si­mo­jo į sa­vo ran­kas per­im­ti vi­suo­me­ni­nę LRT, kai įvai­rūs po­li­ti­kie­riai ne­nu­sto­ja kė­sin­tis į ži­niask­lai­dos ir žo­džio lais­vę, kai apie val­džios pi­ra­mi­dę sva­jo­jan­tis ir dėl to pre­zi­den­to pos­to sie­kian­tis prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis jau da­bar žur­na­lis­tus skirs­to į „tei­sin­gus“ ir „ne­tei­sin­gus“, Lie­tu­vos žmo­nėms la­bai pra­vers­tų bent pa­vir­šu­ti­niš­kai su­si­pa­žin­ti, kuo tai bai­gė­si Veng­ri­jo­je.

Veng­rų po­li­ti­kas, so­cio­lo­gas, vie­nas iš par­ti­jos „Lais­vų­jų de­mok­ra­tų są­jun­ga“ (SZDSZ) įkū­rė­jų, 1996–1998 ir 2002–2006 me­tais ėjęs švie­ti­mo mi­nist­ro pa­rei­gas B?lin­tas Ma­gy­a­ras 2013-ai­siais iš­lei­do kny­gą „Veng­ri­jos aš­tuon­ko­jis. Po­ko­mu­nis­ti­nė ma­fi­jos vals­ty­bė“. Po me­tų švie­są iš­vy­do ant­ro­ji jos da­lis, o 2015 me­tais – tre­čio­ji bei dar vie­na stu­di­ja ta pa­čia te­ma – „Veng­ri­jos ma­fi­jos vals­ty­bės ana­to­mi­ja“.

Skai­ty­to­jams no­rė­čiau pa­siū­ly­ti iš veng­rų kal­bos iš­vers­tą pir­mo­sios kny­gos sky­re­lį apie lais­vos ži­niask­lai­dos Veng­ri­jo­je už­gniau­ži­mą. Ti­kiuo­si, tai ne­taps in­struk­ci­ja mū­sų au­to­ri­ta­riš­kiems po­li­ti­kams, bet at­virkš­čiai, pri­vers vi­suo­me­nę su­klus­ti ir su­si­telk­ti prieš lais­vo žo­džio smau­gė­jus.

„Veng­ri­jos mi­nist­ro pir­mi­nin­ko Vik­to­ro Or­ba­no va­do­vau­ja­ma, ša­lį val­dan­čio­ji par­ti­ja „Fi­desz“ ne­si­nau­do­ja dik­ta­tū­roms bū­din­gais vi­sa ap­iman­čios ad­mi­nist­ra­ci­nės cen­zū­ros įran­kiais. Ji ne­tai­ko net ir „minkš­to­sio­se dik­ta­tū­ro­se“ gy­vuo­jan­čios tre­jy­bės „re­mia­me – pa­ken­čia­me – drau­džia­me“ ran­ki­nio val­dy­mo me­to­dų. Tai vei­kė, kai vi­sa ži­niask­lai­da pri­klau­sė vals­ty­bei. Į šios pri­klau­so­my­bės zo­ną ta­da ne­pa­kliu­vo tik val­džios per­se­kio­ja­mi di­si­den­ti­nio „sa­miz­da­to“, tu­rė­ju­sio vos ke­le­to tūks­tan­čių skai­ty­to­jų au­di­to­ri­ją, lei­dė­jai. Pa­si­kei­tus po­li­ti­nei san­tvar­kai, su­kur­ta miš­rios ži­niask­lai­dos nuo­sa­vy­bės struk­tū­ra, ku­rią „Fi­desz“ da­bar kon­tro­liuo­ja įvai­ria­pu­siais rep­re­si­niais įran­kiais.

Vals­ty­bei pri­klau­san­čią ži­niask­lai­dą „Fi­desz“ ėmė val­dy­ti tie­sio­gi­niais val­džios sver­tais (ko­mi­sa­rų sky­ri­mas, tie­sio­gi­nės in­struk­ci­jos, cen­zū­ra). Di­džiuo­sius pri­va­čius te­le­vi­zi­jos ka­na­lus pa­vy­ko de­po­li­ti­zuo­ti (sa­va­va­liš­ko­mis sank­ci­jo­mis, re­kla­mos mo­kes­čiais), o kri­tiš­ką val­džios at­žvil­giu ži­niask­lai­dą – mar­gi­na­li­zuo­ti (val­džios ir jai pri­klau­san­čios ži­niask­lai­dos prie­ka­bia­vi­mas bei per­se­kio­ji­mas, re­kla­mos da­vė­jų gąs­di­ni­mas). Na, o „Fi­desz“ par­ti­nė ma­fi­jos šei­ma su vals­ty­bės pa­gal­ba (fi­nan­si­nis rė­mi­mas, ne­tei­sė­ti veiks­mai) ku­ria sa­vo ži­niask­lai­dos im­pe­ri­ją.

Pa­gal nau­ją­jį Ži­niask­lai­dos įsta­ty­mą įsteig­tos Ži­niask­lai­dos ta­ry­bos bei Na­cio­na­li­nės ži­niask­lai­dos ir Tran­sliuo­to­jų val­dy­bos pir­muo­ju va­do­vu ta­po par­ti­nės ma­fi­jos krikš­ta­tė­vio (su­prask: V.Or­ba­no – vert.) nu­my­lė­ti­nis, o vė­liau jį pa­kei­tė „Fi­desz“ ži­niask­lai­dai ar­ti­mos ma­fi­jos šei­mos ad­vo­ka­tas. Šios ins­ti­tu­ci­jos va­do­vas sa­vo dek­re­tais ir įsa­kais da­li­ja ri­bo­tas gė­ry­bes (ra­di­jo ir TV ka­na­lų daž­nius, kon­ce­si­jas, lei­di­mus), nu­sta­to ži­niask­lai­dos rin­kos tai­syk­les (vie­šų­jų pa­slau­gų bei re­kla­mos kri­te­ri­jus) ir bau­džia­mą­sias sank­ci­jas. Va­do­vau­da­ma­sis gu­mi­nė­mis tai­syk­lė­mis, jis ga­li sa­va­va­liš­kai ap­do­va­no­ti ir, at­virkš­čiai, nu­baus­ti bet ku­rį pri­va­tų ži­niask­lai­dos sub­jek­tą, at­im­da­mas iš jo tu­ri­mą tran­slia­vi­mo daž­nį, pa­ša­lin­da­mas iš vie­šų­jų kon­kur­sų ar­ba pri­spaus­ti prie ban­kro­to ve­dan­čio­mis pi­ni­gi­nė­mis bau­do­mis. Kar­tu ši ins­ti­tu­ci­ja ir pa­ti yra ži­niask­lai­dos rin­kos žai­dė­ja, jos tei­kia­mos vals­ty­bi­nės ži­niask­lai­dos pa­slau­gos fi­nan­suo­ja­mos iš vals­ty­bės biu­dže­to ir kas­met jam kai­nuo­ja 70 mlrd. fo­rin­tų (apie 217,6 mln. eu­rų).

Nau­jo­ji „Fi­desz“ val­džia vie­šą­ją ži­niask­lai­dą ir Veng­ri­jos nau­jie­nų agen­tū­rą (Ma­gy­ar T?vi­ra­ti Iro­da – MTI) su­vals­ty­bi­no ne tik tur­to, bet ir tu­ri­nio pras­me, vi­suo­me­ni­nę pa­vers­da­ma vals­ty­bi­ne, o tur­tą ir dar­buo­to­jus su­bur­da­ma į fon­dą, kon­tro­liuo­ja­mą jau mi­nė­tos Ži­niask­lai­dos ta­ry­bos, ap­ri­bo­da­ma griež­ta cen­zū­ra, at­li­ku­si iš­sa­mų po­li­ti­nį dar­buo­to­jų va­ly­mą bei pa­kei­tu­si juos sa­vais kad­rais ir ra­di­ka­lių de­ši­nių­jų ži­niask­lai­dos prie­mo­nių ben­dra­dar­biais. Teik­da­ma ne­mo­ka­mą MTI in­for­ma­ci­ją, ji ne­tie­sio­giai re­da­guo­ja ir pri­va­čių ži­niask­lai­dos prie­mo­nių skel­bia­mas ži­nias.

„Fi­desz“ va­do­vau­ja­mų vals­ty­bi­nių bei sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų ir įmo­nių pre­nu­me­ra­to­mis bei re­kla­mos už­sa­ky­mais re­mia lo­ja­lią ži­niask­lai­dą. Tuo pa­čiu me­tu vals­ty­bi­nių už­sa­ky­mų at­ėmi­mais, pri­va­čių re­kla­mos da­vė­jų at­kal­bi­nė­ji­mas ar­ba pri­gąs­di­ni­mas ne­ben­dra­dar­biau­ti su val­džiai ne­lo­ja­lia ži­niask­lai­da ri­bo­ja žo­džio lais­vę. Taip pa­sie­kia­ma, kad val­džios kri­ti­kai sa­vo pus­la­pius ar ete­rį su­tei­kian­ti ži­niask­lai­da su­si­nai­kin­tų ar­ba bent su­si­spaus­tų iki tik ma­žą au­di­to­ri­ją pa­sie­kian­čios. Jei­gu ki­tais bū­dais, pa­vyz­džiui, tie­sio­gi­niu ad­mi­nist­ra­vi­mu, ne­pa­vyks­ta, tai bent smau­giant eko­no­mi­niais sver­tais, ne­įtin­kan­čią ži­niask­lai­dą ne­sun­ku iš­stum­ti iš rin­kos. To­kie val­džios me­to­dai no­rin­čias rin­ko­je iš­lik­ti di­des­nes pri­va­čias ži­niask­lai­dos prie­mo­nes ne­tie­sio­giai pri­ver­čia de­po­li­ti­zuo­tis ir im­tis sa­vi­cen­zū­ros.

Pro­ble­ma ne ta, ar yra ži­niask­lai­dos ka­na­lų, ku­riuo­se ga­li­ma lais­vai reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. Pro­ble­ma, kad val­džia kri­tiš­kas jos at­žvil­giu nuo­mo­nes ga­li su­spaus­ti į to­kius už­da­rus ra­tus, ku­riuo­se įma­no­mas tik val­džios opo­nen­tų dis­kur­sas tar­pu­sa­vy­je, taip ri­bo­ja­ma ga­li­my­bė kri­tiš­kas nuo­mo­nes pa­skleis­ti pla­tes­nei au­di­to­ri­jai. Ke­le­tas „sar­gi­nių šu­nų“ vaid­me­nį at­lie­kan­čių kri­ti­nės ži­niask­lai­dos ka­na­lų yra ne­pa­jė­gūs įti­kin­ti po­ten­cia­liai kri­tiš­kų rin­kė­jų ob­jek­ty­via in­for­ma­ci­ja, skir­tin­gų nuo­mo­nių su­si­kir­ti­mais. Vie­to­je to, daž­nai val­džios kri­ti­ka be sa­vi­ref­lek­si­jos pri­me­na kas­die­nį ro­žan­čiaus bam­bė­ji­mą ir su­smul­kė­ja iki pa­sau­lie­ti­nės li­tur­gi­jos žan­ro. Val­džia ga­li sau leis­ti, kad ve­da­ma ins­tink­tų, pa­gal sa­vo žai­di­mo tai­syk­les skirs­ty­da­ma tran­slia­vi­mo daž­nius, kri­ti­kuo­jan­čią ži­niask­lai­dą šiurkš­čiai pa­nai­kin­tų, iš­stum­tų ją į pe­ri­fe­ri­jas, pri­ei­na­mas tik siau­ram in­te­lek­tu­a­liam gy­ven­to­jų sluoks­niui, ar­ba tie­siog pri­vers­tų ba­dau­ti. Po­li­tiš­kai sun­kiai re­gu­liuo­ja­ma­me in­ter­ne­te, so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se in­ten­sy­viai ne­di­de­liuo­se bur­bu­luo­se ben­drau­jan­čių­jų ak­ty­vu­mas ga­li su­da­ry­ti įspū­dį, kad kri­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių­jų esą daug, bet tai vi­sa­da tik tie pa­tys žmo­nės. Ma­fi­jos vals­ty­bė nė­ra dok­tri­niš­ka: ji žo­džių ne­bi­jo, kri­ti­ką pa­ken­čia, su są­ly­ga, jei­gu ją ša­ly­je gir­di ne­dau­ge­lis.

Par­ti­nės ži­niask­lai­dos aš­tuon­ko­jis yra ne tik sme­ge­nų, bet ir pi­ni­gų plo­vyk­la. Siau­ras „Fi­desz“ ma­fi­jos šei­mos ra­tas yra di­džiau­sias vals­ty­bi­nės ži­niask­lai­dos tie­kė­jas, vals­ty­bi­nio daž­nių tin­klo kū­rė­jas, vals­ty­bės sub­si­di­jų ga­vė­jas, vie­šų­jų skel­bi­mų ir re­kla­mų ga­vė­jas, ži­niask­lai­dos prie­mo­nių už vals­ty­bės pi­ni­gus pir­kė­jas, vals­ty­bės lė­šų grobs­ty­to­jas. Tai jie pe­ri­ma ne­tei­sė­ta vals­ty­bės prie­var­ta iš rin­kos iš­stum­tų ži­niask­lai­dos prie­mo­nių vie­tą.

Kaip Sil­vio Ber­lus­co­nis Ita­li­jo­je su sa­vo ži­niask­lai­dos im­pe­ri­ja kū­rė­si po­li­ti­nę ga­lią, taip „Fi­desz“ su sa­vo po­li­ti­ne ga­lia ku­ria Šei­mos ži­niask­lai­dos im­pe­ri­ją. Ga­lų ga­le, sėk­mė yra per­mai­nin­ga, o Šei­mos ži­niask­lai­dos im­pe­ri­ja – kaip jau bu­vo prieš 2010-uo­sius – ga­li pa­dė­ti iš­gy­ven­ti sun­kius me­tus be val­džios. Ge­riau jau nie­ko ne­pa­lik­ti sa­vie­i­gai.“

Iš veng­rų kal­bos iš­ver­tė Al­gir­das Ja­ku­lis

 

    Komentaras

    Alytaus miesto valdyme matosi ir kaip atsakomybės stoka. Per ką ir problemos nesibaigia. Yra pagal LR Vietos sav. Įst. 3 str. 9. - tarybos išimtinės kompetencijos niekam negalima perduoti. ir į ją kištis. Reiškia visi 27 tarybos nariai, įskaitant ir merą, turi laikytis kompetencijų dirbant. Ir pav. kaip strateginių objektų kaip šilumos tinklai, ,,Dzūkijos vandenys" ... reikalų svarstymas pagal LR Vietos sav. įst. 16 str., 2., 40) - tik tarybos narių išimtinė kompetencija ir išklausius ataskaitas priimt sprendimus. Ir už juos atsakyti. Kur pagal šio Įst. 16 str., 2., 2) - tarybos išimtinė kompetencija spręst dėl mero atleidimo prieš terminą, dėl mero darbo užmokesčio nustatymo. Per tai prisiima atsakomybę kaip jis ir į apačias pavaldūs dirba... Kaip ir yra tarybos narių -mero apkaltos dalykai. Kokiomis sąlygomis tai vyksta, kaip nukrypsta nuo normų... Tad nors ir po paskutinių rinkimų Alytuj per ir žiniasklaidos šurmulius išsirinko valdžias - vertinant pagal realybę ir įstatymų laikymąsi vaizdeliai ne labai.. bent kurių rinktų atžvilgiu.

    Komentaras

    Gal geriau pirmiau pasiaiškint kas Alytuj į kai kurios žiniasklaidos bures papūtė? Kad tik po rinkimų kaip kuriems ir vėl rinktiems į tarybą kaip ir galimos apkaltos kontūrai ryškėja? Nors anie po rinkėjais bando slėptis? Nes juk prie normalios žiniasklaidos iki tokių situacijų net neprieitų.

    Komentaras

    ten kitaip yra ir jei tik išverčia iš vengrų kalbos gana vienašališkas nuomones, tai nereiškia objektyvumo. Pav. Estijoj tauta vieninga ir atsakinga - tokia ir jų rinkta valdžia. išsiviešinę su kgb..,, valstybės ekonomika auga ir jų valstybės skolos labai mažos... Todėl Estijoje daugėja gyventojų. Vienok pereikim į situaciją Alytaus miesto valdyme. Kur nusako LR Vietos sav. Įst. 20 str., 1p., - meras atskaitingas tarybai ir bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą. O savivaldybės veikla tai pačios savivaldybės ir jos institucijų... Reiškia galutiniam rezultate alytiškių bendruomenė turi būt reikli sau ir pačių rinktai tarybai ir merui. Kur vėl tarybos nariai turi būt reiklūs sau ir mero kompetencijai. Kaip ir meras sau ir savivaldybės institucijoms. Kur kompetencijas aiškiai apibrėžia įstatymai. Reiškia meras pagal LR Vietos sav. Įst. 20 str., 3., 2) rūpinasi - kad laiku ir tinkamai būtų rengiami savivaldybės raidos analizės ir ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai, užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė. Pagal LR Vietos sav. Įst. 4 str., 5) - savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Pagal LR Vietos sav. Įst. 16 str., 2., 40) - tarybos, reiškia visų 27 tarybos narių, IŠIMTINĖ kompetencija yra savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, atskirų ūkio šakų plėtros programų tvirtinimas ir ataskaitų dėl jų įgyvendinimo išklausymas ir SPRENDIMŲ dėl jų priėmimas. - Reiškia pirma visai alytiškių bendruomenei sėkmės suvokt jiems patiems tenkančią atsakomybę už savo rinktų veiklą ir rezultatus. Ypač jei mero ar tarybos kompetencijose demonstruoja aiškų stygių reikiamos atsakomybės ir kompetencijos, kad atitikt įstatymų normas. Ypač LR Konstitucijos 46 str., kad valstybė ūkinę veiklą reguliuoja taip, kad ji tarnautų bendrai Tautos gerovei. reiškia jau tai perskaitę alytiškiai žino ir atsakingi. Ir čia netinka, jei pretenduojantis į mero postą sako nežino, koks mero atlyginimas. Ką turi kiekvienas tarybos narys žinot ne tik mero atlyginimą, kaip ir visa savivaldybės sistema sustyguota pagal tarybos išimtinės kompetencijos sprendimus kaip efektyviai dirba alytiškių labui. Ar įsitenka realiose lėšose ir nenaudoja daugiau ir kitų sąskaita. Ar jei sako, kad ne mero reikalas kaip dirba savivaldybės administracija? Čia ne tik mero reikalas, bet ir kiekvieno tarybos nario buvusių ir būsimų kadencijų.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.