Orių na­mų sen­jo­rams Kro­kia­lau­ky­je kū­rė­ja: „Pir­mą­kart su­si­dū­riau su ne­at­sa­kin­gais sta­ty­bi­nin­kais”

Ko­dėl oriems na­mams pa­si­rink­tas Kro­kia­lau­kis?

Be­veik prieš še­še­rius me­tus įkur­tos ir Vil­niu­je re­gist­ruo­tos vie­šo­sios įstai­gos „Orūs na­mai“ stei­gė­ja ir di­rek­to­rė yra iš Že­mai­ti­jos ki­lu­si, sos­ti­nė­je gy­ve­nan­ti M.Bun­kai­tė.

Jos tei­gi­mu, to­kia or­ga­ni­za­ci­ja įsteig­ta sie­kiant pa­dė­ti sen­jo­rams, no­rin­tiems oriai gy­ven­ti su­lau­kus gar­baus am­žiaus: „Yra daug sen­jo­rų, ku­rių bu­tai se­nat­vė­je jiems tam­pa tar­si ka­lė­ji­mu. Pa­vyz­džiui, bu­tas penk­ta­me aukš­te jau sun­kiai vaikš­čio­jan­čiam sen­jo­rui tam­pa izo­lia­ci­ja. Ar­ba bu­tas di­de­lis, jį sun­ku iš­lai­ky­ti. Ar­ba ten gy­ven­ti pa­si­da­ro ypa­tin­gai vie­ni­ša. Ir dar yra at­ve­jų, kai gar­bin­go am­žiaus su­lau­kęs žmo­gus ne­ten­ka na­mų ar­ba ne­be­ga­li sau­giai gy­ven­ti. Pa­vyz­džiui, ma­ma per anks­ti per­ra­šė bu­tą duk­rai, ši par­si­ve­dė vy­rą, ku­ris ve­ja ma­mą lauk. Ar­ba iš už­sie­nio su­grįž­ta gar­baus am­žiaus žmo­nės ir ne­tu­ri kur Lie­tu­vo­je įsi­kur­ti. Ar­ba gy­ve­na mo­čiu­tė su nar­ko­ma­nu sū­nu­mi, nors ir tu­ri bu­tą, bet ne­pa­ke­lia to­kio gy­ve­ni­mo, kai ra­my­bės ir sau­gu­mo nė­ra nė mi­nu­tei.“

„Orių na­mų“ kon­kre­ti veik­la šio­je sri­ty­je pra­si­dė­jo prieš ket­ve­rius me­tus. Vil­niu­je, Ka­ro­li­niš­kių mik­ro­ra­jo­ne, vie­no dau­gia­bu­čio pir­ma­me aukš­te bu­vo nu­pirk­tos 140 kv. met­rų dy­džio pa­tal­pos, įreng­ti ke­tu­ri vie­no kam­ba­rio bu­tai ir juo­se ap­gy­ven­din­ti sen­jo­rai, ku­rie ar­ba ne­te­ko sa­vo na­mų, ar­ba juo­se ne­be­ga­lė­jo sau­giai ir oriai gy­ven­ti.

Pa­sak M.Bun­kai­tės, jei sen­jo­ras ne­tu­ri sa­vo na­mų, jis pats už bu­tą „Oriuo­se na­muo­se“ su­si­mo­ka nuo­mos mo­kes­tį, ku­ris yra ge­ro­kai ma­žes­nis nei rin­ko­je, dar ir pri­klau­san­ti būs­to nuo­mos kom­pen­sa­ci­ja jam su­tvar­ko­ma. Jei sen­jo­ras tu­ri būs­tą, įstai­ga pas­ta­ra­jam su­ran­da nuo­mi­nin­ką ir taip už­dir­ba pa­ja­mas, o gar­baus am­žiaus žmo­gus „Orių na­mų“ dau­gia­bu­ty­je ap­si­gy­ve­na ne­mo­ka­mai.

„Orių na­mų“ di­rek­to­rė pa­brė­žė, kad sen­jo­rams la­bai svar­bu, jog jie ne­pra­ran­da nuo­sa­vy­bės ir ga­li gy­ven­ti pa­to­giai, jiems nau­ji būs­tai įreng­ti už įstai­gos su­ras­tų rė­mė­jų – fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­me­nų – lė­šas.

Ka­dan­gi ši vie­šo­ji įstai­ga ėmė su­lauk­ti vis dau­giau sen­jo­rų pra­šy­mų pa­dė­ti jiems gau­ti bu­tus pa­to­gio­se vie­to­se, ne­bū­ti­nai sos­ti­nė­je, im­ta ieš­ko­ti pa­tal­pų ra­jo­nuo­se.

Kaip pri­si­me­na M.Bun­kai­tė, ras­tas skel­bi­mas apie Aly­taus ra­jo­ne, Kro­kia­lau­ky­je, par­duo­da­mą mū­ri­nį dvi­aukš­tį. Kai­na bu­vo la­bai pa­trauk­li, tad prieš pus­an­trų me­tų šis pa­sta­tas, esan­tis Kro­kia­lau­kio mies­te­lio cen­tre, bu­vo įsi­gy­tas iš pri­va­čių as­me­nų. Taip pat „Orius na­mus“ pirk­ti pa­sta­tą Kro­kia­lau­ky­je ir čia įreng­ti bu­tus sen­jo­rams su­vi­lio­jo ir tai, kad nuo jo ne­to­li am­bu­la­to­ri­ja, baž­ny­čia, par­duo­tu­vė, o tai gar­baus am­žiaus žmo­nėms yra la­bai ak­tu­a­lu.

Įren­gia­mi še­ši vie­no kam­ba­rio bu­tai

„Orių na­mų“ įsi­gy­ta­me pa­sta­te mi­nė­ta­me Aly­taus ra­jo­no mies­te­ly­je im­ta įren­gi­nė­ti še­šis vie­no kam­ba­rio bu­tus su vir­tu­vė­mis, vo­nio­mis ir tu­a­le­tais. Per­nai pa­sta­te bu­vo pa­keis­ti lan­gai, nau­jai iš­ve­džio­ta elek­tra, įreng­tas van­den­tie­kis, nuo­te­kų ša­li­ni­mas, ap­šil­tin­tos grin­dys, sto­gas, su­mon­tuo­tas grin­di­nis šil­dy­mas. Šį­met orių na­mų įren­gi­mas sen­jo­rams – pa­čia­me įkarš­ty­je.

„Jau­čia­me di­de­lį bu­tų sen­jo­rams po­rei­kį. Skam­bi­na žmo­nės ir iš Vil­niaus, ir iš Kau­no, ir iš Klai­pė­dos, su­ži­no­ję apie mū­sų pir­mą pro­jek­tą Vil­niu­je, Ka­ro­li­niš­kių mik­ro­ra­jo­ne. Vis klau­sia, ka­da tu­rė­si­me pa­siū­ly­ti bu­tų, dau­giau­sia – mai­nais už jų iš­nuo­mo­tus būs­tus. Kai pa­sa­kau, kad Vil­niu­je vie­tų ne­tu­ri­me, bet jau grei­tai bus ga­li­ma ap­si­gy­ven­ti ma­ža­me mies­te­ly­je Aly­taus ra­jo­ne, prak­tiš­kai vi­si su­tin­ka lauk­ti šios ga­li­my­bės. Tik­rai ne­ma­žai gar­baus am­žiaus žmo­nių no­ri pa­si­trauk­ti iš did­mies­čių šur­mu­lio, o ir kai­mo žmo­gaus, ku­riam no­ri­si sau­ges­nių ir pa­to­ges­nių na­mų, mies­tas ne­trau­kia“, – pa­sa­ko­jo M.Bun­kai­tė.

Šiuo me­tu ant „Orių na­mų“ pa­sta­to Kro­kia­lau­ky­je jau su­mon­tuo­ta sau­lės elek­tri­nė, sie­kiant čia ga­min­tis elek­tros ener­gi­ją ir ne­pirk­ti vis brangs­tan­čios iš tie­kė­jų. Tam lau­kia­ma vals­ty­bės pa­ra­mos iš Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Ap­lin­kos pro­jek­tų val­dy­mo agen­tū­ros. Pa­tal­poms ir van­de­niui šil­dy­ti bus nau­do­ja­ma sis­te­ma oras-van­duo.

Įstai­ga, pa­si­rin­ku­si šiuos at­si­nau­ji­nan­čios ener­gi­jos šal­ti­nius, sie­kia tau­py­ti iš­lai­das už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas, kad sen­jo­rams pragy­ve­ni­mas kai­nuo­tų kuo ma­žiau.

Pas­ta­ruo­ju me­tu ap­šil­do­mas pa­sta­to fa­sa­das, iki šio mė­ne­sio pa­bai­gos tu­rė­jo bū­ti baig­ti vi­daus ap­dai­los dar­bai ir jau va­sa­ros pa­bai­go­je pla­nuo­tos sen­jo­rų įkur­tu­vės. „Orių na­mų“ di­rek­to­rės tvir­ti­ni­mu, bu­tams jau įsi­gy­ti bal­dai ir lai­ko­mi Kro­kia­lau­kio gim­na­zi­jos su­teik­to­se pa­tal­po­se, ta­čiau įkur­tu­ves teks ati­dė­ti iki ru­dens ar net me­tų pa­bai­gos, nes pa­si­sam­dy­ti sta­ty­bi­nin­kai ne­bai­gė vi­daus pa­tal­pų ap­dai­los dar­bų.

„Pra­si­dė­jo stan­dar­ti­niai at­si­kal­bi­nė­ji­mai, ku­rių es­mė ir­gi, re­gis, stan­dar­ti­nė“

M.Bun­kai­tė sa­kė, kad su per in­ter­ne­tą su­si­ras­ta sta­ty­bo­mis už­si­i­man­čia Aly­taus ma­žą­ją ben­dri­ja „LLR sta­ty­ba“ pa­sta­to vi­daus ap­dai­los dar­bų su­tar­tis bu­vo pa­si­ra­šy­ta šie­me­čio ba­lan­džio pa­bai­go­je, dar­bai tu­rė­jo bū­ti baig­ti bir­že­lio pa­bai­go­je: „Maž­daug mė­ne­sį tik­rai gra­žiai dir­bo, jo­kių pro­ble­mų ne­bu­vo. Po to din­go iš ob­jek­to. Pra­dė­jus ieš­ko­ti, pra­si­dė­jo stan­dar­ti­niai at­si­kal­bi­nė­ji­mai, ku­rių es­mė, ir­gi, re­gis, stan­dar­ti­nė: ne­be­pi­ni­gin­gi ir lai­ką ry­jan­tys bai­gia­mie­ji dar­bai. Kai po tri­jų sa­vai­čių laukimo tie­siai švie­siai pa­klau­siau, ko­kie jų pla­nai, pa­siū­lė pa­si­sam­dy­ti ki­tus, nes jie ne­grįš. Gal „LLR sta­ty­ba“ su­si­ra­do pel­nin­ges­nį ob­jek­tą ir ieš­ko­jo pre­teks­to, kaip iš mū­sų iš­ei­ti. In­ter­ne­te skai­čiau, kad su sta­ty­bi­nin­kais vi­so­je Lie­tu­vo­je bū­na ga­na daž­nai, kai dings­ta iš ob­jek­to ir mai­ti­na pa­ža­dais, kad tuoj grįš, da­bar pa­čiai te­ko pa­tir­ti sa­vo kai­liu. Pir­mą­kart su­si­dū­riau su ne­at­sa­kin­gais sta­ty­bi­nin­kais.“

„Orių na­mų“ di­rek­to­rės tvir­ti­ni­mu, ben­dri­jai bu­vo at­si­skai­to­ma lai­ku, o li­ko ne vi­sur iš­kli­juo­tos ply­te­lės, ne­baig­tos mon­tuo­ti du­rys, sie­nos taip ir ne­pa­ruoš­tos da­žy­ti, dažymo dar­bus įstai­ga pla­nuo­ja pa­da­ry­ti su sa­va­no­rių pa­gal­ba.

Ma­žo­sios ben­dri­jos va­do­vė Lau­ra Ta­ra­se­vi­čie­nė pa­nei­gė „Orių na­mų“ di­rek­to­rės ma­ny­mą, kad su­si­ras­tas pel­nin­ges­nis ob­jek­tas, nes šiuo me­tu už­sa­ko­vų ne­tu­ri­ma: „Ne­su­ta­rė­me dėl dar­bo są­ly­gų. Kai ob­jek­te dir­bęs ma­no vy­ras su­sir­go, už­sa­ko­vas ne­su­ti­ko, kad tai prie­žas­tis įmonei stab­dy­ti dar­bus. Kol fa­sa­das ne­pa­da­ry­tas, o me­džia­gos vi­du­je, lie­pė jas pra­si­stum­dy­ti ir dirb­ti. Aš pa­sa­kiau, kol fa­sa­di­nin­kai neišeis, nėra ko važiuoti, mes at­ei­si­me į pa­ruoš­tą fron­tą. Bet di­rek­to­rės tai ne­įti­kino. Aš sta­ty­bų sri­ty­je dir­bu sep­ty­nio­li­ka me­tų ir su to­kiu ne­su­pra­ti­mu ne­te­ko su­si­dur­ti.“

Tad, anot M.Bun­kai­tės, „LLR sta­ty­bai“ aiš­kiai pa­sa­kius, kad į ob­jek­tą ne­be­grįš, teks ieš­ko­ti nau­jų ap­dai­li­nin­kų, taip dar­bai pa­brangs, o pla­nuo­tą orių na­mų sen­jo­rams ati­da­ry­mą Kro­kia­lau­ky­je va­sa­ros pa­bai­go­je teks ati­dė­ti.

„Kaip liau­dies iš­min­tis by­lo­ja, kas no­ri dar­bą pa­da­ry­ti, ras tūks­tan­tį bū­dų, kas ne­no­ri – ras tūks­tan­tį pa­si­tei­si­ni­mų. Su­pran­tu, kad va­sa­rą sun­ku ras­ti sta­ty­bi­nin­kus, vi­si už­si­ė­mę, bet, jei su vie­nais dzū­kais ne­pa­si­se­kė, gal at­si­ras ki­ti dzū­kai, ku­rie at­eis mums į pa­gal­bą“, – vi­lia­si „Orių na­mų“ di­rek­to­rė.

O kad be­ieš­kant spren­di­mo lai­kas vel­tui ne­itų, pa­ti di­rek­to­rė va­žiuo­ja iš Vil­niaus į ob­jek­tą Kro­kia­lau­ky­je ir kim­ba į ne­baig­tus dar­bus.

Ten­ka lauk­ti nuo­te­kų tin­klų pa­jun­gi­mo

„Orūs na­mai“, Kro­kia­lau­ky­je ruoš­da­mi būs­tus sen­jo­rams, šiuo me­tu su­si­du­ria ir su ki­ta bė­da – mies­te­ly­je kol kas nė­ra baig­ti cen­tra­li­zuo­to nuo­te­kų su­rin­ki­mo tin­klų pa­jun­gi­mo dar­bai, kurie turėjo būti padaryti per­nykštį rudenį. Tai ir­gi to­li­na orių na­mų sen­jo­rams ati­da­ry­mą.

Šių dar­bų už­sa­ko­vo Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės įmo­nės „Sim­no ko­mu­na­li­nin­kas“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Er­nes­tas Ši­mans­kas sa­kė, kad cen­tra­li­zuo­to nuo­te­kų su­rin­ki­mo tin­klai nu­ties­ti per­nykš­čio spa­lio vi­du­ry­je, ta­čiau dėl rei­ka­lin­gų su­de­ri­ni­mų už­si­tę­sė elek­tros įve­di­mas į šiems tin­klams rei­ka­lin­gas siur­bli­nes.

Jis pa­ti­ki­no, kad iki me­tų pa­bai­gos mi­nė­ti tin­klai Kro­kia­lau­ky­je tu­ri pra­dė­ti veik­ti, o kai ku­rio­se mies­te­lio te­ri­to­ri­jo­se – ir anks­čiau.