Onos anyta – Ona, vestuvės – Oninių išvakarėse

Su pussesere Onute mokėsi vienoje klasėje

Tėviškėje, Punioje, su vyru ir sūnumis gyvenanti O. Varaškienė prisimena mamos pasakojimą, kaip jai Onos vardą parinko pusbrolis Gintas. Jo sesuo buvo Onutė ir su tėvais atėjęs aplankyti ką tik gimusios pusseserės ją vis šaukė „tata Ona“. 

„Nežinau, ar tai tiesa, tada pusbrolis buvo dar mažas, vos pradėjęs kalbėti, bet tikiu mamos pasakojimu“, – sako puniškė.
Taip jau gyvenimas sudėliojo, kad ir šios Onos iš Punios anyta buvo Ona ir ji su vyru Jonu susituokė Oninių išvakarėse, liepos 25-ąją. 

Šįmet – jau 44 metai, kai Ona su Jonu gyvena kartu. Didžiausia likimo dovana – trys sūnūs, anūkė Rusnė ir anūkas Matas bei sutarimas šeimoje

O su pussesere Onute dabartinei Varaškienei teko mokytis vienoje Punios mokyklos klasėje, labai troško lankyti  mokyklą ir į ją buvo išleista šešerių metų. 

Kaip tapo labai pageidaujama šeimininke?

O. Varaškienė šiandien ne vienam puniškiui žinoma, kaip gera šeimininkė ir dabar dar daug kas prisimena jos šeimininkavimą. 
Buvo laikai, kai vestuvės keltos jaunųjų namuose, krikštynos – pas vaikelio artimuosius, mirusįjį taip pat dažniausiai šarvodavo namie. Tad šeimininkės tokiems reikalams tiesiog buvo graibstomos. 

Kaip sako O. Varaškienė,  per dvi dienas vykusias vestuves karštais patiekalais svečius tekdavo vaišinti net penkis kartus: jaunajam atvykus pas jaunąją, jauniesiems grįžus iš sutuoktuvių ceremonijos, vestuvių vakarą, kitą dieną per labarytį ir per pietus. Ir ko tik negaminta: ir kepsniai musmirės, ir mėsos suktinukai, ir kukuliukai, ir zraziukai… 

Anot Onos, viena, kas tuo metu buvo paprasčiau šeimininkėms, – karšti patiekalai buvo sudedami į vieną didelę lėkštę ir nešami ant stalų, o dabar tenka kiekvienam svečiui serviruoti į atskirą lėkštę, tai užima ne tik daugiau laiko, bet ir lėkštę reikia gražiai papuošti.
Šeimininke Varaškienė tapo todėl, kad jos mama gerai gamino, ir todėl, kad po vidurinės mokyklos teko netrumpą laiką gydytis ligoninėje. Iš jos išėjusi viduryje mokslo metų kitur jau nebegalėjo stoti, tik į buvusią Alytaus profesinę mokyklą, kuri ruošė virėjus.

Koks patiekalas mėgstamiausias?

Ne vienus metus Onai teko darbuotis Alytaus viešojo maitinimo įstaigose, kaip antai, buvusioje „Nemuno“ valgykloje miesto centre, iki šiol veikiančioje kavinėje „Pušis“, „Dzūkijos“ viešbučio kavinėje, mokyklų, įmonių valgyklose. 

Susikūrus Varaškų šeimai ir apsigyvenus jos tėvų namuose, moteriai teko ieškotis darbo Punioje. Tuomet čia veikė barelis, atsidarė kavinė „Punelė“ ir Ona ėmė darbuotis virėja. O pastačius vaikų darželį, buvo pakviesta dirbti auklėtoja. „Iki šiol prisimenu buvusio kolūkio pirmininko, jau iškeliavusio amžinybėn Kizelio žodžius. Kai jis mane pavadino dirbti auklėtoja kolūkio pastatytame darželyje ir kai jam pasakiau, kad nesugebėsiu, pirmininkas atrėžė: augini savo vaikus, išmoksi“, – apie netikėtą posūkį darbinėje veikloje mintimis pasidalijo Ona.

Jos kulinariniai sugebėjimai  liko labai reikalingi ne tik šeimai, bet ir vietinei bendruomenei. Kaip tvirtino visuomeninės organizacijos „Punios ainiai“ vadovė Laimutė Žūsinienė, kada tik paprašysi Varaškienės pagalbos, važiuojant į šventes ar jas rengiant vietoje, visada padeda: „Ir įvairias sriubas išverda, ir nėrinių ar mezginių parodas organizuojant, nes pati tuo užsiima.“

O paklausta, koks jos patiekalas mėgstamiausias, Ona net negalvodama atsako – tarkuotų bulvių cepelinai. Kažkada buvo metas, kai kiekvieną sekmadienį ant Varaškų stalo atsirasdavo patiekalų iš bulvių – tų pačių cepelinų, vėdarų ar kugelio.

... Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (56/14116). Jį įsigykite miesto parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, prekybos centruose „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kitose spaudai draugiškose vietose. Pigiausias būdas skaityti – laikraštį užsisakyti ir jį antradieniais bei penktadieniais gauti į namus ar darbą. Užsiprenumeruoti galite jums patogiu metu „Perlo“ mokėjimo skyriuose arba darbo dienomis iki 15 val. mūsų redakcijoje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 4-2, Alytus, tel. 0 315 51956).

 Prenumerata priimama ir „Lietuvos pašte“, tačiau dėl pašto antkainio – didesne kaina. Dėkojame visiems, laikraštį užsisakantiems metams. Redakcijai tai yra svarbiausia palaikymo žinia ir pati didžiausia parama, leidžianti išlikti, sėkmingai gyvuoti ir leisti nepriklausomą (tik nuo jūsų – skaitytojų, prenumeratorių priklausomą) laikraštį. 

Daugiau apie laikraščio prenumeratą, nuolaidų akcijas – ČIA.

Dėmesio: © Publikacijų autorystė saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas