Nemuno dugne – didelių pinigų laidotuvės

„Roges ruošk vasarą, o pliažus įrenginėk žiemą – nuo šiol Alytuje galėtų atsirasti tokia patarlė“, – savo išmintimi pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose pasidalijęs miesto meras Nerijus Cesiulis priduria, kad nauja poilsio zona kuriama netoli Antano Juozapavičiaus tilto, panemunės pėsčiųjų ir dviračių take. 

„Iš tiesų, tai ne paplūdimys, bet senai nauja poilsio vieta, kur žmonės galės stabtelėti, atsipalaiduoti, gal net pasideginti. Ar užsuksite?“, – klausia Alytaus meras.

Deja, šią naują mero iniciatyvą alytiškiai sutiko labai jau nevienareikšmiškai. Jaunoji alytiškė Morta „Alytaus naujienoms“ sakė, kad tikrai Nemune nesimaudys, neis čia ir degintis. Kodėl? Todėl, kad aplink Alytų yra pilna ežerų, žmonės vasarą tikrai turi kur pramogauti, kam dirbtinai kurti poilsio oazę ten, kur teka nešvarus vanduo.

Iš tikrųjų – vos už šimto metrų, kur, anot mero, prieš 50 metų mielai pliuškenosi žmonės, kiek teko pastebėti, iš rudai dažyto vamdžio bėga vanduo. Specialistai „Alytaus naujienų“ žurnalistui paaiškino, kad iš šio vamzdžio į Nemuną tekantis vanduo – iš gatvių ir miesto aikščių surenkamas... lietaus vanduo, nors tąkart Alytuje ir nelijo...

Kiti „Alytaus naujienų“ kalbinti pašnekovai buvo dar griežtesni, sakė, kad čia eilinė mero „afera“, norima „ išplauti“ europinius pinigus, kiti prisiminė liūdnai pagarsėjusią Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyvą centrinėje sostinės aikštėje įsteigti miesto pliažą. Čia irgi buvo vežamas „švelnus smėliukas“, bet vilniečiai tam kategoriškai nepritarė ir vos įkurtas pliažas sunyko, o vėliau buvo panaikintas.

Daugeliui alytiškių širdį skauda ir dėl suniokoto, išdraskyto Nemuno kranto. Pliažą reikės ne tik įrengti, bet ir nuolat prižiūrėti. Kodėl miesto savivaldybė neklausė bendruomenių nuomonių, kodėl tyli ir savo nuomonės neišsako aplinkosaugininkai?

Tačiau darbai jau pradėti ir, anot mero N. Cesiulio, laukiama, kad tik kuo greičiau ateitų vasara...

Upės dugne palaidoti dideli pinigai

Miesto apylinkėse Vidaus vandens kelių direkcija toliau aktyviai vykdo Nemuno valymo ir gilinimo darbus. Nukastos rėvos, pažeista upės savigrinda ir supilti žvirgždo bei akmenų kalnai viduryje Nemuno.

Direkcija praėjusiais metais garsiai skelbė, kad Nemuno aukštupyje išvalius ir sutvarkius upės vagą ties Alytumi ir Druskininkais, bus galima iš šių miestų laivu pasiekti Birštoną, o pastačius laivų šliuzą per Kauno hidroelektrinę, – Jurbarką ir Klaipėdą.

Viliamasi, kad vandens kelias Nemunu nusidrieks daugiau kaip 500 kilometrų ir sujungs Pietų Lietuvą su pagrindiniu šalies uostu – Klaipėda.

Alytaus miesto meras N. Cesiulis džiaugiasi, kad prasidėjo Nemuno valymo darbai – anksčiau, girdi, čia žvejodavo tik žvejai, o dabar plaukios ir pramoginiai laivai.

Šią N. Cesiulio iniciatyvą itin prastai vertina Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys, žinomas krašto ūkininkas Algis Žėkas.

Anot jo, rajono savivaldybė turi karčią patirtį, nes vandenyje jau palaidojo šimtus tūkstančių. Ties Punia, pavyzdžiui, buvo įrengta 254 tūkst. 634,78 eurų atsiėjusi mobili prieplauka, tačiau jos seniai nėra, nes paaiškėjo, kad aktyvesnė laivyba ten net negalima, o 2010 m. iškeliama iš vandens prieplauka sulūžo. Juokas pro ašaras – konstrukcijos buvo per silpnos.

...

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (15/ 14075).

Dagiau sužinokite klausydami Gintauto Kniukštos ir Liudo Ramanausko pokalbio:

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti – užsisakyti. Apie prenumeratą – čia.

© Publikacijų autorystė saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas

„Alytaus naujienų“ laikraščio projekto „Viešojo intereso periskopas“ (VIP) publikacija. 

Projektą iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“. 

Daugiau skaitykite www.alytausnaujienos.lt/vip