Neatrastas Albertas Veščiūnas (Aba)

Audiovizualiųjų menų centre bus galima išvysti unikalaus braižo dailininko A. Veščiūno piešinius tušu, litografijas bei tapybos darbus, saugomus Vilniaus dailės akademijos bei Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuose. Kaligrafiškomis, jautriomis ir plastiškomis linijomis pasižyminti grafika ir ekspresyvūs niuansuotais, trapiais potėpiais, tarsi gyvi, pulsuojantys tapybos kūriniai kvies lankytojus apmąstymui, kur ir kada išnyksta realybė su visais iš jos išplaukiančiais fiziniais pavidalais, personažais, siužetais, ir kur, tarsi sapnas, gimsta virpanti abstrakcija, bylojanti apie vidines autoriaus būsenas. Dailininko A. Veščiūno paveikslai pasakos apie žodžiais nenusakomą asmenybės jautrumą, dvasingumą bei įtampą ir dramatizmą, padiktuotus sudužusių vilčių ir svajonių.

Albertas Veščiūnas – deramo dėmesio nesulaukęs Lietuvos išeivijos menininkas, gimęs 1921 m. Pandėlyje, Rokiškio apskrityje. Gimė Anupro ir Onos Veščiūnų šeimoje. Kartu su vyresniuoju broliu Edvardu bei jaunesniąją seserimi Aldona (Veščiūnaite–Janavičiene), žinoma poete, augo ir mokėsi Alytuje.

1940 m. A. Veščiūnas pradėjo architektūros studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete, kurios dėl prasidėjusio karo buvo nutrauktos. 1944 m. paliko Lietuvą ir emigravo į Vokietiją, kur tęsė architektūros studijas. 1949 m. architektūros mokslus metė ir pasitraukė į Jungtines Amerikos Valstijas. Jausdamas didelį potraukį vaizduojamajai dailei, 1951 m. pradėjo studijas Studentų meno lygoje Niujorke, kur tobulino piešimo ir grafikos įgūdžius bei įniko į gilesnes tapybos studijas. Baigęs mokslus dalyvavo keliose jungtinėse parodose, buvo surengęs personalinių parodų Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Manoma, kad nuo 7-ojo dešimtmečio dailininkas visiškai nustojo kurti, dirbo braižytoju architektūros biure. Pamirštas ir neįvertintas, kapituliavęs meno ir socialinio statuso kovose, taip ir neįsitvirtinęs dailės pasaulyje, A. Veščiūnas savo dienas netikėtai baigė 1976 m. Niujorke, mirė darbo vietoje. Paliko daugybę piešinių, tapybos drobių, kurių didelė dalis po dailininko mirties buvo nesugrąžinamai prarasta.

Parodą Audiovizualiųjų menų centre bus galima aplankyti iki gruodžio 11 dienos.