Nau­juo­se glo­bos na­muo­se jau gy­ve­na 16 glo­bo­ti­nių

Kol kas glo­bos na­muo­se yra 19 vie­tų, ta­čiau ne­tru­kus, ati­da­rius nau­ją kor­pu­są, čia gy­ven­ti ga­lės 56 glo­bo­ti­niai. Iš 37 kam­ba­rių dau­giau nei treč­da­lį su­da­ro vien­vie­čiai, apie 10 kvad­ra­ti­nių met­rų, kam­ba­riai. Dvi­vie­čiai kam­ba­riai tu­ri ben­drą sa­ni­ta­ri­nį maz­gą su at­ski­rais įė­ji­mais.

Pri­va­čių glo­bos na­mų įstei­gi­mą fi­nan­sa­vo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to veik­lą vys­tan­ti vil­nie­čių UAB „Fa­bi­li­ta“. „Be­si­rū­pi­nant sa­vo gar­baus am­žiaus tė­vais, te­ko su­si­dur­ti su jų prie­žiū­ros pro­ble­mo­mis, tad da­viau sau žo­dį – kai tu­rė­siu ga­li­my­bių, pa­si­rū­pin­siu ki­tais se­no­liais“, – sa­kė glo­bos na­mų įstei­gi­mo ini­cia­to­rius, ben­dro­vės „Fa­bi­li­ta“ va­do­vas Al­gi­man­tas Pau­la­vi­čius.

Anot aso­cia­ci­jos „Pa­si­tin­kant se­nat­vę“ di­rek­to­rės Dai­vos Jer­ma­lie­nės, glo­bo­ti­niai pri­ima­mi iš vi­sos Lie­tu­vos, ta­čiau kol kas do­mi­nuo­ja Dzū­ki­jos re­gio­nas. Glo­bos na­muo­se jau įsi­kū­rė Aly­taus mies­to, Aly­taus, Va­rė­nos, Laz­di­jų ir Tel­šių ra­jo­nų gy­ven­to­jai.

Rei­kia siun­ti­mo

Pa­tys se­ne­liai ar­ba jų ar­ti­mie­ji, no­rin­tys, kad sen­jo­rai ap­si­gy­ven­tų šiuo­se glo­bos na­muo­se, tu­ri gau­ti me­di­kų pa­žy­mą dėl svei­ka­tos būk­lės ir kreip­tis į sa­vi­val­dy­bės, ku­rio­je gy­ve­na, So­cia­li­nės rū­py­bos sky­rių dėl pa­slau­gos sky­ri­mo.

„Už gy­ve­ni­mą glo­bos na­muo­se glo­bo­ti­niai, ku­riems nu­sta­ty­tas prie­žiū­ros pa­gal­bos po­rei­kis ir ski­ria­ma il­ga­lai­kė ar­ba trum­pa­lai­kė glo­ba iki pu­sės me­tų ir į ku­rią įei­na vi­sos tei­kia­mos pa­slau­gos, tu­ri mo­kė­ti 830 eu­rų. 890 eu­rų mo­ka glo­bo­ti­niai, tu­rin­tys sun­kią ne­ga­lią, taip pat iš­skir­ti­niais at­ve­jais, kai as­me­nims ne­skir­ta slau­ga, bet jie pri­ly­gin­ti as­me­nims, tu­rin­tiems sun­kią ne­ga­lią.

Mi­nė­tas su­mas su­da­ro 80 proc. glo­bo­ti­nio gau­na­ma pen­si­ja ir 100 proc. prie­žiū­ros (pa­gal­bos) iš­lai­dų ar slau­gos iš­lai­dų tiks­li­nės kom­pen­sa­ci­jos. Trūks­ta­mą da­lį iki nu­sta­ty­tos kai­nos pa­den­gia sa­vi­val­dy­bė. Tu­rin­tys ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sen­jo­rai tu­rės mo­kė­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį, ku­ris yra 1 proc. tur­to ver­tės, ku­ri vir­ši­ja nu­sta­ty­tą tur­to nor­ma­ty­vą sa­vi­val­dy­bės, ku­rio­je sen­jo­ras gy­ve­na“, – aiš­ki­no D.Jer­ma­lie­nė.

Jei­gu as­me­niui nė­ra nu­sta­ty­ti spe­cia­lie­ji po­rei­kiai ir sa­vi­val­dy­bė nu­spren­džia, kad skir­ti do­ta­ci­ją ir ap­gy­ven­din­ti as­me­nį glo­bos na­muo­se nė­ra tiks­lin­ga, jis ga­li kreip­tis tie­sio­giai į glo­bos na­mus ir ap­si­gy­ven­ti juo­se pats, mo­kė­da­mas vi­są nu­sta­ty­tą so­cia­li­nės glo­bos kai­ną.

Or­ga­ni­zuos ir eks­kur­si­jas

Nors glo­bos sky­rius „Pa­si­tin­kant se­nat­vę“ iš pir­mo žvilgs­nio skir­tas vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms, čia ga­li ap­si­gy­ven­ti ir ge­ro­kai jau­nes­ni, tu­rin­tys sun­kią ne­ga­lią glo­bo­ti­niai.

49 me­tų Gin­tau­tas Baub­lys iš Va­rė­nos ra­jo­no pa­sa­ko­jo, kad dėl ne­įga­lu­mo ne­pa­jė­gia pats sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti, o dir­ban­tis bro­lis ir­gi ne­tu­ri ga­li­my­bių juo rū­pin­tis. „Su žmo­na iš­si­sky­riau, vai­kų ne­tu­rė­jo­me, ki­tų ar­ti­mų­jų ne­tu­riu, to­dėl iš li­go­ni­nės at­ve­žė tie­siai čia. Da­bar jau­čiuo­si ge­rai, čia jau­ku, ko­lek­ty­vas pui­kus“, – džiau­gė­si G.Baub­lys.

„Gy­ven­to­jų am­žius nuo 35 me­tų. Svei­ka­tos būk­lė taip pat ga­na skir­tin­ga. Vie­ni ga­li iš­ei­ti į lau­ką pa­si­vaikš­čio­ti, ki­tus ten­ka slau­gy­ti lo­vo­se“, – pa­sa­ko­jo D.Jer­ma­lie­nė.

Glo­bos sky­riu­je dir­ba ki­ne­zi­te­ra­peu­tas, so­cia­li­nis dar­buo­to­jas, slau­gy­to­jai, už­im­tu­mo spe­cia­lis­tas, so­cia­li­nio dar­buo­to­jo ir slau­gy­to­jo pa­dė­jė­jai bei ki­tas ap­tar­nau­jan­tis per­so­na­las.

Gy­ven­to­jų per­ve­ži­mo pa­to­gu­mui skir­tas spe­cia­liai pri­tai­ky­tas trans­por­tas, tu­rin­tis įmon­tuo­tą kel­tu­vą, ku­riuo ne­ga­lin­tis vaikš­čio­ti glo­bo­ti­nis į au­to­bu­są įke­lia­mas sė­din­tis ne­įga­lio­jo ve­ži­mė­ly­je.

Po pus­ry­čių ir pa­va­ka­rių glo­bo­ti­niai pa­kvie­čia­mi į už­im­tu­mo veik­las, jie skai­to, pie­šia, dė­lio­ja dė­lio­nes, ga­mi­na rank­dar­bius.

Mėgs­tan­tys skai­ty­ti ga­li pa­si­nau­do­ti vis pa­si­pil­dan­čia bib­lio­te­kė­le, ku­riai kny­gų do­va­no­ja aly­tiš­kiai, o pra­džią pa­da­rė A.Pau­la­vi­čius, at­ve­žęs dvi dė­žes kny­gų iš sa­vo na­mų bib­lio­te­kos. 

At­ei­ty­je pla­nuo­ja­ma reng­ti edu­ka­ci­nius už­si­ė­mi­mus, ga­lin­čius ir no­rin­čius glo­bo­ti­nius vež­ti į eks­kur­si­jas.

Gy­ven­to­jų pa­to­gu­mui yra įreng­tos vir­tu­vė­lės, kad pa­kan­ka­mai sa­va­ran­kiš­ki gy­ven­to­jai pa­no­rė­ję ga­lė­tų pa­tys pa­si­ga­min­ti mais­to. Pa­gei­dau­ja­mų mais­to pro­duk­tų už glo­bo­ti­nių pi­ni­gus jiems par­neš dar­buo­to­jai.

Glo­bos na­mų gy­ven­to­jai mai­ti­na­mi ke­tu­ris kar­tus per die­ną. Mais­tui kas­dien ski­ria­ma 8,5 eu­ro. „Aly­tiš­kių įmo­nės ruo­šia­mas mais­tas tik­rai ska­nus, ko­ky­biš­kas, jį no­riai per­ka ir dar­buo­to­jai, ir aš pats kas­kart čia lan­ky­da­ma­sis, – ti­ki­no A.Pau­la­vi­čius.

A.Pau­la­vi­čius džiau­gia­si, kad gy­ve­ni­mas glo­bos na­muo­se įgau­na sa­vą rit­mą. Jei pir­mas dvi sa­vai­tes kiek­vie­nas gy­ven­to­jas sė­dė­jo sa­va­me kam­pu­ty­je ir ste­bė­jo ap­lin­ką, tai da­bar glo­bo­ti­niai jau pra­de­da tar­pu­sa­vy­je ben­drau­ti, už­si­im­ti jiems pa­tin­kan­čia veik­la. Juos lan­ko ar­ti­mie­ji, to­dėl sen­jo­rai ne­si­jau­čia vie­ni­ši ir pa­mirš­ti.