Nau­jie­ji me­tai keturkojams au­gin­ti­niams nė­ra jo­kia šven­tė

Laura BALIUKONIENĖ, laura@ana.lt
Komentarai (0)
2019 Sausis 4
nuotrauka
Šie praėję Nau­jie­ji daugumoje Alytaus regiono veterinarijos klinikų ir gyvūnų globos įstaigų buvo ramūs. Sulaukta tik pavienių skambučių dėl pabėgusių keturkojų augintinių, o vienas jų po naujametės nakties neišgyveno. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Kaip ir kas­met, kai ku­riems na­mi­nių gy­vū­nų au­gin­to­jams Nau­jie­ji me­tai pra­si­de­da liūd­no­mis gai­do­mis, nes nau­ja­me­ti­niai fe­jer­ver­kai ir pe­tar­dos pa­da­ro ne­ati­tai­so­mos ža­los jų au­gin­ti­niams. De­ja, vis dar yra šei­mi­nin­kų, ku­rie sa­vo au­gin­ti­nius nau­ja­me­tę nak­tį iš­si­ve­da į lau­ką tam, kad pa­si­da­ly­tų su jais Nau­jų­jų me­tų su­ti­ki­mo džiaugs­mais. Tik gy­vū­nams ši pra­mo­ga ke­lia siau­bą. Nors šie­met Aly­tu­je ir jo apy­lin­kė­se pa­si­kly­du­sių au­gin­ti­nių ne­bu­vo ma­siš­kai daug, ta­čiau pa­kan­ka vie­nos ki­tos liūd­nai pa­si­bai­gu­sios is­to­ri­jos, kad žmo­nės pra­dė­tų su­pras­ti, jog Nau­jie­ji me­tai au­gin­ti­niams nė­ra jo­kia šven­tė.

Po Nau­jų­jų pa­ty­rė šir­dies prie­puo­lį ir nu­gai­šo

Aly­tu­je, Jū­ra­tės gat­vė­je, esan­čios ve­te­ri­na­ri­jos kli­ni­kos sa­vi­nin­kė, ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­ja Vio­le­ta Sau­dar­gie­nė pir­mą­ją Nau­jų­jų me­tų die­ną su­lau­kė vei­kiau­siai dėl Nau­jų­jų karš­ti­nės nu­ken­tė­ju­sios pa­cien­tės. Ne­di­de­lio ūgio, gar­baus am­žiaus ka­ly­tę at­ve­žęs jos šei­mi­nin­kas tei­gė pa­ste­bė­jęs, kad po nau­ja­me­tės nak­ties stip­riai su­strei­ka­vo jos svei­ka­ta. Sku­biai ka­ly­tę ap­žiū­rė­ju­si gy­dy­to­ja iš jos kvė­pa­vi­mo, ben­dros šu­ne­lio būk­lės, šir­dies dar­bo nu­spren­dė, kad šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mą tu­rė­jęs gy­vū­nas vei­kiau­siai pa­ty­rė šir­dies prie­puo­lį ir tai ga­lė­jo bū­ti nau­ja­me­ti­nių pe­tar­dų ir fe­jer­ver­kų iš­gąs­čio pa­sek­mė. De­ja, ka­ly­tę su šei­mi­nin­ku iš­lei­dus na­mo, po ku­rio lai­ko jos gy­vy­bė už­ge­so.

„Šie Nau­jie­ji pas mus bu­vo ra­mūs. Gal­būt žmo­nės la­biau ap­si­švie­čia ir pa­si­rū­pi­na sa­vo gy­vū­nais. Šie­met prieš šven­tes kaip nie­kad iš­au­go pre­ky­ba žo­li­niais ra­mi­na­mai­siais pre­pa­ra­tais gy­vū­nams. Tos pe­tar­dos gy­vū­nams tik­rai ne į svei­ka­tą ir ap­skri­tai man la­bai gai­la lau­ki­nių gy­vū­nų, nes jiems varg­šams net nė­ra kur pa­si­slėp­ti. Įsi­vaiz­duo­ju, ko­kį siau­bą tą nak­tį jie iš­gy­ve­na“, – ap­gai­les­ta­vo V.Sau­dar­gie­nė.

Ve­te­ri­na­rė pa­si­da­li­jo ir sa­vo pa­tir­ti­mi, kai vie­nais me­tais griaus­ti­nio iš­si­gan­dęs jos šuo pa­bė­go ir ne­grį­žo. Lai­mei, per so­cia­li­nius tin­klus pa­vy­ko jį su­ras­ti maž­daug po mė­ne­sio.

„So­cia­li­niai tin­klai šiuo at­ve­ju tik­rai yra veiks­min­gi, in­for­ma­ci­ja juo­se plin­ta žai­biš­kai. Kaž­kas pa­ma­tė mū­sų įdė­tą skel­bi­mą apie din­gu­sį šu­nį ir su­si­sie­kė su mu­mis žmo­nės, ku­rie mū­sų au­gin­ti­nį bu­vo pri­glau­dę“, – sa­kė mo­te­ris.

Ji pa­ta­rė, kad griau­dint ar šau­dant fe­jer­ver­kams, pe­tar­doms, au­gin­ti­nių ge­riau ne­leis­ti į lau­ką, ge­riau juos už­da­ry­ti į kuo ma­žes­nę pa­tal­pą.

Gy­dy­to­ja pa­brė­žė, kad kas­met per Nau­juo­sius tra­di­ciš­kai ten­ka da­ry­ti ce­za­rio pjū­vius pa­čioms ap­si­vai­kuo­ti ne­iš­ga­lin­čioms ka­ly­tėms. Šie­met ši tra­di­ci­ja at­si­kė­lė per Ka­lė­das.  

Į pa­gal­bą – so­cia­li­niai tin­klai

„Fa­ce­bo­o­ko“ so­cia­li­nio tin­klo „Aly­tu­je ras­ti pa­mes­ti do­va­no­ja­mi gy­vū­nai“ pa­sky­ro­je skel­bi­mų apie pa­mes­tus ar ras­tus gy­vū­nus daug ne­bu­vo. Ta­čiau į akis kri­to lai­min­gai pa­si­bai­gu­si is­to­ri­ja: „Su­tin­kant Nau­juo­sius, at­kly­do šu­niu­kas, pa­ti­nė­lis: drau­giš­kas, pri­si­ri­šęs prie žmo­nių, ne­lo­ja, glaus­to­si, laks­to, ieš­ko šei­mi­nin­kų ir vėl par­le­kia, gu­la­si prie du­rų (Li­kiš­kių mik­ro­ra­jo­nas, Med­kir­čių g., Kal­vių g. ir kt.). Gal kie­no nors din­go, o gal kas nors no­rė­tų pri­glaus­ti?“ – to­kį skel­bi­mą į so­cia­li­nį tin­klą įdė­jo mo­te­ris.

Lai­mei, jau po ke­le­to va­lan­dų šu­ne­lio šei­mi­nin­kai bu­vo su­ras­ti ir au­gin­ti­nis sėk­min­gai grį­žo na­mo.

To­je pa­čio­je pa­sky­ro­je dar va­kar po­piet bu­vo pa­skelb­ta apie ant A.Juo­za­pa­vi­čiaus til­to ras­tą ne­di­de­lio ūgio, į toi­ter­je­rą pa­na­šų šu­ne­lį, o Jū­ra­tės gat­vė­je klai­džio­jo į has­kį pa­na­šus šuo.

Liūd­niau­sia, kai šei­mi­nin­kai, iš­au­šus Nau­jie­siems me­tams, nu­spren­džia tie­siog at­si­kra­ty­ti au­gin­ti­nių ir iš­mes­ti juos tar­si ne­rei­ka­lin­gus daik­tus. Mo­te­ris į so­cia­li­nį tin­klą įkė­lė ma­žy­čio juo­do šu­ne­lio su bal­ta pa­pil­ve nuo­trau­ką. Jis bu­vo pri­riš­tas prie stul­po, ša­lia pa­dė­tas krep­šys su sau­su šu­nų mais­tu ir pa­lik­tas šal­ti per vi­są nak­tį, spau­džiant maž­daug 6 laips­nių šal­čiui. „Pa­li­kai pri­riš­tą prie sto­te­lės stul­po šalt Sto­ties g. Tai jei ne­rei­ka­lin­gas bu­vo, ga­lė­jai nors į „Nu­a­rą“ nu­vežt“, – taip į pik­ta­da­rį šei­mi­nin­ką krei­pė­si mo­te­ris, vil­da­ma­si, kad šį skel­bi­mą jis pa­ma­tys ir gal pa­vyks su­vir­pin­ti jo šir­dį.

Po Nau­jų­jų bū­ta dar žiau­res­nio el­ge­sio su gy­vū­nais at­ve­jo. Aly­tiš­kė ket­vir­ta­die­nį po pie­tų at­lie­kų kon­tei­ne­ry­je ra­do be jo­kio gai­les­čio iš­mes­tus ir mai­še pa­lik­tus de­vy­nis ma­žy­čius šu­ne­lius. De­ja, iš de­vy­nių šu­niu­kų tik du li­kę gy­vi. Bu­vo iš­kvies­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. At­vy­ko ir gy­vū­nų glo­bos at­sto­vai, ku­rie vi­sus šu­niu­kus iš­si­ve­žė. Vė­liau pa­aiš­kė­jo, kad vie­nas iš dvie­jų gy­vų ras­tų šu­ny­čių nu­gai­šo. Vie­nas li­kęs šu­ne­lis šiuo me­tu glo­bo­ja­mas Aly­taus re­gio­ne vei­kian­čio­je gy­vū­nų glo­bos tar­ny­bo­je „Nu­a­ras“.

Ant­plū­džio ne­su­lau­kė

„Nu­a­ras“ dar­buo­to­jas pa­ti­ki­no, kad po nau­ja­me­tės nak­ties pa­si­kly­du­sių gy­vū­nų ant­plū­džio tik­rai ne­bu­vo. „Su­lau­kė­me tik vie­no skam­bu­čio, kad per Nau­juo­sius din­go Pe­ki­no veis­lės šu­niu­kas. Ap­va­žia­vo­me Aly­taus re­gio­no apy­lin­kes, ta­čiau ne­ra­do­me nė vie­no klai­džio­jan­čio, be prie­žiū­ros pa­lik­to gy­vū­no. Gal žmo­nės ta­po są­mo­nin­ges­ni ir la­biau sau­go sa­vo gy­vū­nus?“ – svars­tė te­le­fo­nu at­si­lie­pęs dar­buo­to­jas. Jis pa­ti­ki­no, kad prieš me­tus pa­čią pir­mą Nau­jų­jų me­tų die­ną to­kių pa­kly­dė­lių bu­vo trys.

Per­skam­bi­nus ke­lioms ve­te­ri­na­ri­jos kli­ni­koms ir pa­si­tei­ra­vus, ar nie­kas į jas ne­si­krei­pė dėl pa­si­kly­du­sių ar nuo nau­ja­me­ti­nių fe­jer­ver­kų ar pe­tar­dų nu­ken­tė­ju­sių au­gin­ti­nių, vi­si kli­ni­kų at­sto­vai tei­gė, kad bent jau pir­mo­ji me­tų die­na bu­vo ga­nė­ti­nai ra­mi ir įsi­min­ti­nes­nių at­ve­jų ne­su­lau­kė.

Pri­glau­dė be šei­mi­nin­ko li­ku­sį Špo­są

Ne­se­niai Aly­tu­je pra­dė­jo veik­ti ne pel­no sie­kian­ti or­ga­ni­za­ci­ja aso­cia­ci­ja „Ke­tur­ko­jo vil­tis“. Su­si­sie­kus su jos at­sto­vu, šis taip pat pa­tvir­ti­no, kad pri­glaus­ti pa­si­kly­du­sių gy­vū­nų po nau­ja­me­tės nak­ties ne­te­ko.

„Ne­su­lau­kė­me nei pra­ne­ši­mų, ne­pa­ste­bė­jo­me klai­džio­jan­čių gy­vū­nų. Tar­puš­ven­ty­je te­ko gel­bė­ti vie­ną šu­ne­lį Špo­są, ku­rio šei­mi­nin­kas per Ka­lė­das iš­ke­lia­vo ana­pi­lin“, – pa­sa­ko­jo aso­cia­ci­jos įkū­rė­jas Ei­man­tas.

Pa­sak jo, kai at­vy­ko į so­dy­bą, ke­tur­ko­jis bu­vo la­bai iš­si­gan­dęs, vi­siš­kai ne­so­cia­li­zuo­tas. Apie šu­ne­lio li­ki­mą pra­ne­šu­si so­cia­li­nė dar­buo­to­ja at­vy­ku­siems aso­cia­ci­jos at­sto­vams pa­sa­ko­jo, kad jis bu­vo la­bai sar­gus ir prie jo taip leng­vai ne­pri­ei­si.

„Bet tur­būt jau Špo­sas jau­tė, kad šei­mi­nin­kas ne­be­grįš, ir pri­si­lei­do ar­tyn“, – pa­sa­ko­jo vai­ki­nas. „La­bai džiau­gia­mės, kad mes ga­li­me pa­dė­ti. Špo­sui rei­ka­lin­gos bū­ti­niau­sios ve­te­ri­na­ri­nės pro­ce­dū­ros, o tam rei­kia vi­sų pa­gal­bos.“

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.