Moks­lų dak­ta­ras Žyd­rū­nas Preik­ša pa­aiš­ki­no, kas ke­lia di­džiau­sią grės­mę Pu­nios ši­lui

2019 Rugpjūtis 13
nuotrauka
Žydrūnas Preikša sako, kad per 10 ar 20 metų visas miškas netaps sengire – reikės palaukti kelis dešimtmečius ar šimtmečius, kol pati gamta ištaisys ne tipografo, bet Homo sapiens padarytą invaziją. Asmeninė nuotr.
At­sa­ky­mas ke­lian­tiems abe­jo­nes, kad ne­pri­žiū­ri­mą Pu­nios ši­lą su­nai­kins ken­kė­jai ir krū­mokš­niai. Pe­ti­ci­ją dėl Pu­nios ši­lo gel­bė­ji­mo jau pa­si­ra­šė per 13 tūkst. Lie­tu­vos pi­lie­čių, no­rin­čių, kad Pu­nios ši­lui, ku­ris jau da­bar tu­ri iš­skir­ti­nę ver­tę dėl di­de­lia­me plo­te iš­li­ku­sios ma­žai lies­tos sen­gi­rės ir sau­go­mų rū­šių gau­sos, bū­tų leis­ta na­tū­ra­liai vys­ty­tis be kir­ti­mų ir me­džiok­lių.

Dau­giau nei 90 pro­cen­tų Lie­tu­vos miš­kų yra „pri­žiū­ri­mi” ir re­gu­lia­riai ker­ta­mi. Tuo me­tu tiek Eu­ro­po­je, tiek pa­sau­ly­je spar­tė­ja bio­į­vai­ro­vės kri­zė, ir spar­čiai nyks­ta rū­šys, su­si­ju­sios su bran­džio­mis, žmo­gaus ma­žiau trik­do­mo­mis bu­vei­nė­mis. Ži­nant šių die­nų gam­to­sau­gos iš­šū­kius, taip tęs­tis ne­ga­li.

Da­lis Pu­nios ši­lo pri­ei­go­se gy­ve­nan­čių žmo­nių iš­pla­ti­no pra­ne­ši­mą, ku­ria­me tei­gia­ma, kad, įstei­gus re­zer­va­ti­nę ap­sau­gą, ši­le įsi­veis ken­kė­jai, ku­rie su­nai­kins miš­ką. Pra­ne­ši­me taip pat pa­ste­bi­ma, kad miš­kuo­se, ku­riuo­se lei­džia­mi kir­ti­mai, pa­pras­tai to­kie pro­ce­sai stab­do­mi sa­ni­ta­ri­niais kir­ti­mais ir bai­mi­na­ma­si, kad, jei miš­kas ne­bus „pri­žiū­ri­mas”, tai jis greit bus krū­mokš­nių ir miš­ko ken­kė­jų su­nai­kin­tas.

To­kį po­žiū­rį pa­lai­ko ir da­lis ūkiš­kai nu­si­tei­ku­sių miš­ki­nin­kų bei po­li­ti­kų, nors jau vi­suo­ti­nai pri­pa­žįs­ta­ma, kad toks siau­ras ūkiš­kas po­žiū­ris at­ve­dė prie da­bar­ti­nės bio­lo­gi­nės įvai­ro­vės kri­zės.

Miš­ko ken­kė­jų te­ma tam­pa sim­bo­liu dis­ku­si­jo­se dėl po­žiū­rio į miš­kų tvar­ky­mą. Ta­čiau ky­la klau­si­mas, ko­dėl ir ūki­niuo­se miš­kuo­se at­si­ran­da, ir kar­tais ma­siš­kai plin­ta žie­vėg­rau­žio ti­pog­ra­fo, liau­diš­kai va­di­na­mo ki­ni­var­pa, ži­di­niai?

Kaip tie ken­kė­jai dar nė­ra iš­nai­kin­ti miš­kuo­se, ku­riuo­se nie­kas ne­truk­do jų po­pu­lia­ci­jos nai­kin­ti? Ir kaip­gi miš­kai iš­gy­ve­no Vy­tau­to Di­džio­jo lai­kais ar kad ir per pas­ta­ruo­sius ke­lis tūks­tan­čius me­tų, kai miš­ki­nin­kai sa­ni­ta­ri­nių kir­ti­mų ne­vyk­dė ir miš­kų „ne­pri­žiū­rė­jo”? Ar ga­li bū­ti taip, kad na­tū­ra­lios eko­sis­te­mos pa­čios ga­li sa­ve pri­žiū­rė­ti?

Taip, tas tie­sa, kad Pu­nios ši­le gy­ve­na žie­vėg­rau­žis ti­pog­ra­fas ir nu­džio­vi­na da­lį eg­lių. Ir ko­dėl jis ga­li ne­gy­ven­ti? Ti­pog­ra­fas yra įpras­ta va­ba­lų rū­šis Lie­tu­vo­je, pla­čiai pa­pli­tu­si eg­ly­nuo­se. Pu­nios ši­lo me­dy­nuo­se, ku­riuo­se do­mi­nuo­ja eg­lė, yra apie 130 skly­pų, ku­rie už­ima ma­žiau nei 200 ha plo­tą, o tai su­da­ro ma­žiau nei 7 pro­cen­tus miš­ko te­ri­to­ri­jos. Vi­sur ki­tur eg­lės ar­ba nė­ra, ar­ba ji su­da­ro prie­mai­šą su ki­tais me­džiais.

Pu­nios ši­lo esa­mo­je re­zer­va­ti­nė­je zo­no­je eg­lę sėk­min­gai kei­čia pla­čia­la­piai me­džiai ir čia miš­kas sa­vai­me na­tū­ra­lė­ja bei tam­pa at­spa­res­nis tiek ne­pa­lan­kiems kli­ma­ti­niams (pvz., vė­jo įta­kai), tiek bio­ti­niams (ken­kė­jams, li­goms) veiks­niams. Di­des­nė pro­ble­ma ga­li bū­ti tik gry­nuo­se eg­ly­nuo­se.

Eg­lė yra šal­tes­nio­jo kli­ma­to rū­šis. Lie­tu­va yra jos are­a­lo pa­kraš­ty­je. Dau­ge­liu at­ve­jų are­a­lo pa­kraš­ty­je rū­šys yra sil­pnes­nio gy­vy­bin­gu­mo ir la­biau pa­žei­džia­mos, nei esan­čios are­a­lo vi­du­ry­je.

Tai­gi, kli­ma­tui šil­tė­jant, dėl il­ges­nių saus­rų, švel­nes­nių žie­mų, karš­tes­nių va­sa­rų ir grun­ti­nio van­dens ly­gio nu­kri­ti­mo, eg­lės are­a­las trau­kia­si į šiau­rę ir ji tam­pa la­biau pa­žei­džia­ma ti­pog­ra­fų.

Na­tū­ra­lu, kad jų ži­di­nius mes ste­bi­me vis daž­niau. De­ja, čia sa­ni­ta­ri­niai kir­ti­mai ir miš­ki­nin­kai daug ne­pa­dės. Jie ga­li tik šiek tiek pri­stab­dy­ti pro­ce­są, bet ne eli­mi­nuo­ti grės­mes. Tie­siog vyks­ta na­tū­ra­li me­džių kai­ta, ku­rią mes ga­li­me pri­stab­dy­ti tik ma­žin­da­mi šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų ant­ro­po­ge­ni­nes emi­si­jas.

Kiš­da­mie­si į na­tū­ra­lius pro­ce­sus miš­ke ir sa­ni­ta­ri­niais kir­ti­mais ša­lin­da­mi ne­gy­vą me­die­ną, mes su­nai­ki­na­me ir ti­pog­ra­fų prie­šų bu­vei­nes. Tai, vi­sų pir­ma, kerš­va­ba­lių (Tha­na­si­mus), plokš­čia­va­ba­lių (Ulei­o­ta), rau­don­va­ba­lių (Py­roch­roa), žie­vė­va­ba­lių (Rhi­zop­ha­gus), žie­vė­žy­gių (Dro­mius) ir ki­tų gen­čių va­ba­lų rū­šis, ku­rios pa­čios ar­ba jų ler­vos min­ta ti­pog­ra­fų ar ki­tų rū­šių ken­kė­jų ler­vo­mis. Ki­taip sa­kant, ma­žin­da­mi ti­pog­ra­fų prie­šus, mes su­ku­ria­me pa­lan­kes­nes są­ly­gas ir pa­čiam ti­pog­ra­fui iš­lik­ti.

Bai­mi­ni­ma­sis, kad Pu­nios ši­le už­drau­dus kir­ti­mus, ne­liks sen­gi­rių ir įsi­vy­raus ša­bakš­ty­nai, yra be pa­grin­do. Eg­ly­nai ši­le su­da­ro tik iki 7 pro­cen­tų te­ri­to­ri­jos. Lie­tu­va yra dvie­jų bio­ge­og­ra­fi­nių miš­ko zo­nų – šiau­ri­nių spyg­liuo­čių miš­kų ir vi­du­ti­nių pla­tu­mų la­puo­čių miš­kų – san­dū­ro­je ir miš­ko „pa­bė­gi­mas” iš Lie­tu­vos ne­gre­sia.

O kad Pu­nios ši­le lai­kui bė­gant ma­žės eg­lių ir dau­gės la­puo­čių (lie­pų, kle­vų ir pan.), at­si­ras dau­giau tra­ko (įvai­rių krū­mų) ir miš­kas taps miš­res­nis – nuo to tik ge­riau pa­čiam miš­kui. Jei me­dy­ną su­da­ro 4–5 me­džių rū­šys, tai net vie­nai rū­šiai nu­sil­pus ar žu­vus, pats me­dy­nas ne­žus ir ply­nų di­de­lių plo­tų ne­su­si­da­rys. Be to, miš­kas taps at­spa­res­nis vė­ja­var­toms.

Be abe­jo, miš­ke pro­ce­sai ne­vyks­ta taip grei­tai ir per 10 ar 20 me­tų vi­sas miš­kas ne­taps sen­gi­re. To rei­kės pa­lauk­ti ke­lis de­šimt­me­čius ar šimt­me­čius, kol pa­ti gam­ta iš­tai­sys, šį kar­tą ne ti­pog­ra­fo, bet Ho­mo sa­piens pa­da­ry­tą in­va­zi­ją į sen­gi­rių ši­lą ir na­tū­ra­lių miš­rių me­dy­nų kei­ti­mą į plan­ta­ci­nius mo­no­do­mi­nan­ti­nius me­dy­nus.

No­rint miš­res­nius me­dy­nus tu­rė­ti grei­čiau, vie­nas iš ga­li­mų spren­di­mų yra pa­reng­ti ši­lo gam­tot­var­kos pla­ną, įtrau­kiant įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tus, tu­rin­čius ži­nių ir pa­tir­ties apie miš­ko bio­lo­gi­nę įvai­ro­vę, me­dy­nų vys­ty­mą­si.

Dar­ni miš­ki­nin­kys­tė, de­ri­nan­ti ir ūki­nius, ir gam­tos iš­sau­go­ji­mo in­te­re­sus, yra rak­tas į at­ei­tį. Ūki­nių ir „ge­rai” pri­žiū­ri­mų miš­kų Lie­tu­vo­je yra dau­giau nei pa­kan­ka­mai. At­ėjo lai­kas ir gam­tai ati­duo­ti duok­lę.

Pu­nios ši­las yra uni­ka­lus ir ver­tin­gas bū­tent to­dėl, kad ten yra iš­li­ku­si na­tū­ra­li sen­gi­rė, ku­rio­je gy­ve­na de­šim­tys re­tų rū­šių ir kur lan­ky­to­jai ga­li pa­ma­ty­ti, kaip at­ro­do tik­ras miš­kas, o ne pri­žiū­ri­mas par­kas. Pra­šo­me šį ypač ver­tin­gą ši­lą ap­sau­go­ti nuo siau­ro ūkiš­ko po­žiū­rio.

 

P.S. Au­to­rius yra miš­ko­ty­ros moks­lų dak­ta­ras, miš­kų eko­lo­gas.

www.al­kas.lt

 

Per­spė­ja dėl Pu­nios ši­lo: pa­skel­bus re­zer­va­tu, jis iš­nyk­tų

Sei­me va­kar su­reng­to­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je dėl Pu­nios ši­lo li­ki­mo pa­reikš­tas su­si­rū­pi­ni­mas, kad, už­drau­dus bet ko­kią veik­lą Pu­nios ši­le, bus su­nai­kin­ta daug me­džių dėl miš­kų ken­kė­jų da­ro­mos ža­los.

Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to na­rys, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos na­rys Kęs­tu­tis Bac­vin­ka ma­no, kad, prieš kaž­ką da­rant, rei­kė­tų at­si­žvelg­ti į moks­li­nin­kų nuo­mo­nę.

„Vy­res­nie­ji ko­le­gos ma­ne mo­kė ne­pa­mirš­ti: miš­kas – ne kvie­čių, ne ru­gių lau­kas, pa­da­ry­tą klai­dą iš­tai­sy­ti rei­kės ke­lių de­šimt­me­čių, o prieš kaž­ką da­ry­da­mas, pa­gal­vok, kas bus po to. No­rė­čiau pa­kvies­ti gam­tos my­lė­to­jus, ku­rie pa­si­ra­šė šią pe­ti­ci­ją, prieš tai iš­klau­sy­ti moks­li­nin­kų, įsi­gi­lin­ti ir pri­im­ti ben­drą spren­di­mą“, – sa­kė K.Bac­vin­ka.

Vals­ty­bi­nės miš­kų tar­ny­bos (VMT) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Pau­lius Zo­lu­bas tei­gė, kad, įstei­gus re­zer­va­tą ir nu­trau­kus bet ko­kią veik­lą, na­tū­ra­lią ei­gą lems žie­vėg­rau­žis ti­pog­ra­fas, ku­riam ap­si­gy­ve­nus po eg­lės žie­ve me­dis nu­džiūs­ta.

„1994–1997 me­tais dėl žie­vėg­rau­žio ti­pog­ra­fo bu­vo iš­kirs­ta be­veik 9 mln. kub. m eg­lių, tai su­da­ry­tų vi­sos Lie­tu­vos 2–3 me­tų me­ti­nę kir­ti­mo nor­mą. Vie­na tų di­džių­jų ži­di­nių su­si­da­ry­mo prie­žas­čių bu­vo ta, kad bu­vo ga­li­ma kirs­ti tik sau­suo­lius. Švie­žiai ap­gy­ven­din­tos eg­lės ne­bu­vo ga­li­ma kirs­ti“, – sa­kė P.Zo­lu­bas.

Pa­sak jo, re­zer­va­te už­drau­dus bet ko­kią veik­lą, žie­vėg­rau­žis ti­pog­ra­fas dau­gin­sis su­nai­kin­da­mas daug eg­lių.

„To­je vie­to­je at­žels laz­dy­nas, eg­lė na­tū­ra­liai ne­at­žels, per 5–7 me­tus jos nu­virs, pra­dės pū­ti ir var­gu ar ma­ty­si­me to­kį vaiz­dą, ko­kio ti­ki­si pa­si­ra­šę pe­ti­ci­jos iš­sau­go­ti sen­gi­rę au­to­riai. (...) Gal­būt įstei­gus re­zer­va­tą ne­pa­siek­si­me to, ko di­džio­ji da­lis ti­ki­si“, – kal­bė­jo VMT di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas.

Par­la­men­ta­ras Si­mo­nas Gent­vi­las tei­gė, kad Pu­nios ši­las taip bū­tų pa­smerk­tas su­si­nai­kin­ti.

„Treč­da­lis Pu­nios ši­lo pa­lik­ta sa­vi­re­gu­lia­ci­jos sta­tu­su, li­ku­si da­lis – draus­ti­nis. Vi­sas Pu­nios ši­las yra tik vals­ty­bi­niai miš­kai, jo­kių pri­va­čių miš­kų. Ši­lo pa­skel­bi­mas re­zer­va­tu pa­smerk­tų 60 proc. li­ku­sio ši­lo iš­sau­sė­ti ir su­pū­ti, kas įvy­ko Be­lo­ve­žo gi­rio­je. (...) Pu­nios ši­lą iš­sau­go­si­me tik iš­lai­ky­da­mi esa­mą draus­ti­nio sta­tu­są, pri­žiū­rė­da­mi ir iš­va­ly­da­mi li­go­tus me­džius“, – tei­gė S.Gent­vi­las.

Tuo me­tu pre­zi­den­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da lai­ko­si po­zi­ci­jos, kad į Pu­nios ši­lo gam­ti­nio re­zer­va­to plėt­rą tu­rė­tų bū­ti žiū­ri­ma kom­plek­siš­kai.

„Tu­ri bū­ti kom­plek­siš­kai įver­tin­ta, koks tas po­vei­kis bū­tų, jei­gu re­zer­va­tas bū­tų ple­čia­mas, ir kad toks žings­nis ne­at­si­liep­tų ne­igia­mai, kad, iš vie­nos pu­sės, ir sau­go­tu­me gam­tą, bet ir žmo­nėms ne­su­da­ry­tu­me sun­ku­mų”, – pra­ėju­sią sa­vai­tę po pre­zi­den­to ir lai­ki­no­jo ap­lin­kos mi­nist­ro Kęs­tu­čio Ma­žei­kos su­si­ti­ki­mo kal­bė­jo pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius.

K.Ma­žei­ka sa­kė, kad iki spa­lio Pu­nios ši­le tu­rė­tų bū­ti at­šauk­tos vi­sos me­džiok­lės, ku­rios bu­vo už­sa­ky­tos.

„Me­džiok­lės se­zo­nas pra­si­de­da nuo spa­lio 15 die­nos, tai iki to lai­ko tu­ri bū­ti at­šauk­tos vi­sos me­džiok­lės, ku­rias per sis­te­mą už­sa­ko pri­va­tūs me­džio­to­jai“, – tei­gė K.Ma­žei­ka.

Pa­sak jo, iki gruo­džio 1 die­nos taip pat tu­ri bū­ti pa­reng­tas ap­sau­gos tiks­lų pro­jek­tas bei įver­tin­tos Pu­nios ši­lo bo­ta­ni­nio zo­o­lo­gi­nio draus­ti­nio te­ri­to­ri­jos bu­vei­nės, kad bū­tų ga­li­ma jas ap­sau­go­ti.

K.Ma­žei­ka tre­čia­die­nį pa­ve­dė Vals­ty­bi­nių miš­kų urė­di­jai ne­vyk­dy­ti ply­nų­jų sa­ni­ta­ri­nių miš­ko kir­ti­mų Pu­nios ši­le.

Vals­ty­bi­nei sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bai pa­ves­ta iki šių me­tų gruo­džio 1 die­nos per­žiū­rė­ti Pu­nios ši­lo ap­sau­gos tiks­lus.

Pa­lai­ky­mą Pu­nios ši­lo ap­sau­go­ji­mui pir­ma­die­nį pa­reiš­kė ir pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus.

EL­TA pri­me­na, kad dau­giau nei šim­tas gam­tos ap­sau­gos, me­no, kul­tū­ros ir ki­tų sri­čių at­sto­vų krei­pė­si į pre­zi­den­tą Gi­ta­ną Nau­sė­dą, pra­šy­da­mi gel­bė­ti Pu­nios ši­lą, ku­rio li­ki­mui, jų tei­gi­mu, šiuo me­tu grės­mę ke­lia K.Ma­žei­kos spren­di­mai.

Vi­suo­me­ni­nin­kai pa­brė­žė, kad Ne­mu­no vin­gy­je ply­tin­tis Pu­nios ši­las yra iki šiol iš­lai­kęs pir­mykš­čių Lie­tu­vos gi­rių bruo­žus, ja­me su­tin­ka­mos į Lie­tu­vos Rau­do­ną­ją kny­gą įra­šy­tos rū­šys, šim­tai sau­go­ti­nų miš­ko bu­vei­nių. Sie­kiant ap­sau­go­ti šią uni­ka­lią vie­tą, bu­vo pa­reng­tas pro­jek­tas, ku­riuo pla­nuo­ta iš­plės­ti Pu­nios ši­lo re­zer­va­to te­ri­to­ri­ją bei ap­sau­go­ti ją nuo ūki­nių miš­ko kir­ti­mų bei me­džiok­lės veik­los. Ta­čiau da­bar­ti­nis ap­lin­kos mi­nist­ras K.Ma­žei­ka su­stab­dė mi­nė­to pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mą, sa­vo spren­di­mą ar­gu­men­tuo­da­mas tuo, kad tuo­met vi­suo­me­nė ne­va ne­tu­rė­tų ga­li­my­bės šio­je te­ri­to­ri­jo­je lan­ky­tis, gry­bau­ti ir uo­gau­ti.

Tuo me­tu G.Nau­sė­da sa­kė tei­gia­mai ver­ti­nan­tis ini­cia­ty­vas stip­rin­ti gam­tai reikš­min­gų te­ri­to­ri­jų, kaip Pu­nios ši­las, ap­sau­gą.

Pu­nios ši­le 2014 me­tais at­lik­to gam­ti­nių bu­vei­nių in­ven­to­ri­za­vi­mo me­tu bu­vo iš­skir­tos 79 eu­ro­pi­nės svar­bos bu­vei­nės, o jo da­ly­je, kur ūki­nė veik­la ne­ga­li­ma, yra aukš­čiau­sios gam­ti­nės ver­tės sen­gi­rė.

Lu­kas Ble­kai­tis

EL­TA

 

    Komentaras

    manau,kad gana kištis į natūralius gamtos procesus....telieka sengirė su kenkėjais,žvėrimis. Kada sustosime be saiko kirsti miškus...ši ,,komercija" paliks Lietuvą panašią į Mongolijos stepes..

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.