At­min­tis Aly­tu­je: tu­rė­tų at­si­ras­ti nau­jas pa­min­klas, dvi vie­tos ke­lia aso­cia­ci­jas su to­ta­li­ta­ri­niu re­ži­mu

Pa­min­klo idė­ja at­si­ra­do dau­giau nei prieš me­tus

Pra­ėju­sių me­tų ge­gu­žės pa­bai­go­je bu­vo įkur­ta Pa­min­klo Lie­tu­vos, ko­vo­ju­sios su so­vie­ti­ne oku­pa­ci­ja, vals­ty­bės va­do­vui A. Ra­ma­naus­kui-Va­na­gui pa­sta­ty­mo prie Aly­taus Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos ini­cia­ty­vi­nė gru­pė. Jos pir­mi­nin­ke iš­rink­ta Po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos Aly­taus fi­lia­lo val­dy­bos pir­mi­nin­kė Sta­sė Ta­ma­šaus­kie­nė.

Gru­pė nu­ta­rė kreip­tis į A.Ra­ma­naus­ko-Va­na­go duk­rą Auk­su­tę Ra­ma­naus­kai­tę-Sko­kaus­kie­nę pri­ta­ri­mo, kad prie mi­nė­tos gim­na­zi­jos bū­tų pa­sta­ty­tas pa­min­klas jos tė­vui. Toks pri­ta­ri­mas ne­tru­kus gau­tas.

Po to ini­cia­ty­vi­nė gru­pė krei­pė­si į skulp­to­rių klai­pė­die­tį Gin­tau­tą Jon­kų, kad jis su kū­ry­bi­ne gru­pe – ar­chi­tek­tais, taip pat Klai­pė­dos kraš­to at­sto­vais Pet­ru Ge­ce­vi­čiu­mi ir Jo­nu Ab­ro­mu su­kur­tų pa­min­klo Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vui A.Ra­ma­naus­kui-Va­na­gui pro­jek­tą. Pa­min­klą nu­ma­to­ma pa­sta­ty­ti re­konst­ruo­to­je aikš­tė­je prie Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos se­no­jo pa­sta­to nuo Bi­ru­tės gat­vės pu­sės.

Be­je, G.Jon­kus, P.Ge­ce­vi­čius ir J.Ab­ro­mas yra au­to­riai be­veik prieš tre­jus me­tus Se­na­mies­čio skve­re pa­sta­ty­to pa­min­klo Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nų, jų ry­ši­nin­kų ir rė­mė­jų at­mi­ni­mui.

Per­nykš­čio lap­kri­čio vi­du­ry­je kū­ry­bi­nė gru­pė pri­sta­tė A.Ra­ma­naus­ko-Va­na­go pa­min­klo pro­jek­tą jo sta­ty­bos ini­cia­ty­vi­nei gru­pei, Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vo duk­rai ir gim­na­zi­jos, prie ku­rios nu­ma­to­ma pa­sta­ty­ti pa­min­klą, va­do­vams.

Per­nykš­tį gruo­dį, šie­me­tį sau­sį ir va­sa­rį nau­jo pa­min­klo pa­sta­ty­mą prie Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos svars­tė šios gim­na­zi­jos ben­druo­me­nė. Pri­ta­ri­mas gau­tas ko­vo pra­džio­je.

Kiek kai­nuos pa­min­klas?

Kū­ry­bi­nės gru­pės skai­čia­vi­mu, pa­min­klo Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vui A.Ra­ma­naus­kui-Va­na­gui at­min­ti pa­ga­mi­ni­mas ir pa­sta­ty­mas pre­li­mi­na­riai kai­nuos 45 tūkst. eu­rų. Šias lė­šas skir­tų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos tyrimo cen­tras.

Pa­min­klo pa­ma­to ir ap­lin­kos su­tvar­ky­mo pro­jek­tams pa­reng­ti bei įgy­ven­din­ti reik­tų iki 10 tūkst. eu­rų. Tai bū­tų Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės pi­ni­gai, ku­riuos rei­kė­tų nu­ma­ty­ti at­ei­nan­čių me­tų biu­dže­te.

Ne­se­niai po­sė­džia­vu­si mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba lei­do įam­žin­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vo A.Ra­ma­naus­ko-Va­na­go at­mi­ni­mą, pa­sta­tant pa­min­klą prie Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos.

Da­bar ant šios gim­na­zi­jos sie­nos yra at­mi­ni­mo len­ta mi­nė­tam Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vui. O A.Ra­ma­naus­ko-Va­na­go var­das šiai švie­ti­mo įstai­gai ati­tin­ka­mu mies­to sa­vi­val­dy­bės spren­di­mu su­teik­tas 1994-ųjų gruo­džio pra­džio­je.

1989 me­tais prie da­bar­ti­nės Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos, ku­ri ta­da va­di­no­si 2-ąja vi­du­ri­ne mo­kyk­la, bu­vo ati­deng­tas pa­min­klas pir­mam šios mo­kyk­los di­rek­to­riui ir mo­ky­to­jui Ka­ziui Kli­ma­vi­čiui. 1919-ųjų rug­sė­jo 1-ąją jis pra­dė­jo va­do­vau­ti čia vei­ku­siai ke­tur­kla­sei mo­kyk­lai.

Iki šiol sa­vi­val­dy­bė­je skai­čiuo­ja­ma še­šio­li­ka pa­min­klų

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je iki šiol skai­čiuo­ja­ma še­šio­li­ka pa­min­klų. Tai Mies­to so­de esan­tys „Lais­vės an­ge­las“ ir „Nu­ri­męs var­pas“, Se­na­mies­čio skve­re – pa­min­klas Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nų, jų ry­ši­nin­kų ir rė­mė­jų at­mi­ni­mui, prie Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos – pa­min­klas šios mo­kyk­los pir­mam di­rek­to­riui ir mo­ky­to­jui Ka­ziui Kli­ma­vi­čiui, pa­min­klas „Mo­ti­nai“ – prie­ Šv. An­ge­lų Sar­gų baž­ny­čios.

Šios baž­ny­čios šven­to­riu­je kaip vie­nas pa­min­klas skai­čiuo­ja­mas Rėk­lai­čių šei­mos, ku­rios at­sto­vai ėjo aukš­tas pa­rei­gas Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė­je, dir­bo moks­li­nį dar­bą, ka­po ant­ka­pi­nis pa­min­klas, ant­ka­pi­niai pa­min­klai ant čia pa­lai­do­to An­ta­no Juo­za­pa­vi­čiaus, pir­mo­jo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­ri­nin­ko, žu­vu­sio už Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę ant jo var­du pa­va­din­to til­to per Ne­mu­ną, taip pat ant čia pa­lai­do­to Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Aly­taus rink­ti­nės sa­va­no­rio Ar­tū­ro Sa­ka­laus­ko, žu­vu­sio Sei­mo rū­mų pri­ei­go­se, stab­dant so­vie­tų ar­mi­jos iš­puo­lį, ka­pų. Taip pat į šį vie­ną pa­min­klą pa­ten­ka ir Šv. An­ge­lų Sar­gų baž­ny­čios šven­to­riu­je esan­čių Lie­tu­vos par­ti­za­nų, Lie­tu­vos ka­rių sa­va­no­rių ka­pų ant­ka­pi­niai pa­min­klai.

Pir­ma­ja­me Aly­tu­je, ne­to­li ae­ro­dro­mo, pa­sta­ty­tas pa­min­kli­nis ak­muo es­kad­ri­lei „Nor­man­di­ja – Ne­mu­nas“ at­min­ti, Vidz­gi­rio miš­ke – ste­la Aly­taus žy­dų žu­dy­nių ir už­ka­si­mo vie­to­je, Ulo­nų gat­vė­je – Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro So­vie­tų Są­jun­gos ka­rių pa­lai­do­ji­mo vie­tos ir pa­min­kli­nės skulp­tū­ros „Rau­da“ kom­plek­sas, ne­to­li Dau­gų gat­vė­je esan­čių ka­pi­nių nuo Siu­vi­mo fab­ri­ko pu­sės – obe­lis­kas tuo­me­tė­se Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro be­lais­vių ir ci­vi­lių žmo­nių ka­pi­nė­se.

Jur­giš­kių gat­vė­je, ne­to­li Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Krikš­čio­nių Pa­gal­bos baž­ny­čios, sto­vi pa­min­klas Lie­tu­viams, žu­vu­siems Af­ga­nis­ta­ne, at­min­ti, va­žiuo­jant Kau­no gat­ve link A. Jo­ny­no gat­vės, ant kal­ve­lės – skulp­tū­ra „Jau­nys­tė“, „Obels žie­das“ – ša­lia Bal­to­sios ro­žės til­to per Ne­mu­ną, ku­ris yra aukš­čiau­sias Lie­tu­vo­je pės­čių­jų ir dvi­ra­čių til­tas.

Prie pat Spor­to ir rek­re­a­ci­jos cen­tro yra skulp­tū­ra „Žie­das“, Vil­niaus gat­vė­je – skulp­tū­ra „Pa­trim­pas“. Pa­min­klu lai­ko­mas kry­žius „Ne­gi­mu­siems“, ku­ris pa­sta­ty­tas Šv. An­ge­lų Sar­gų baž­ny­čios šven­to­riu­je.

Kaip bus su „Rau­da“?

Nuo ge­gu­žės įsi­ga­lio­jus Drau­di­mo pro­pa­guo­ti to­ta­li­ta­ri­nius, au­to­ri­ta­ri­nius re­ži­mus ir jų ide­o­lo­gi­jas įsta­ty­mo pa­tai­soms, sa­vi­val­dy­bės Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­trui per nu­sta­ty­tą ter­mi­ną tu­ri pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją apie pa­min­klus ar vie­tas, ke­lian­čius aso­cia­ci­jas su to­ta­li­ta­ri­niu re­ži­mu.

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė raš­te mi­nė­tam cen­trui nu­ro­dė, kad Ulo­nų gat­vė­je yra Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro So­vie­tų Są­jun­gos ka­rių pa­lai­do­ji­mo vie­tos ir pa­min­kli­nės skulp­tū­ros „Rau­da“ kom­plek­sas. Šiam kom­plek­sui nu­sta­ty­tas ver­tin­gų­jų sa­vy­bių po­bū­dis – dai­lės, is­to­ri­nis ir me­mo­ria­li­nis.

Prie įė­ji­mo į me­mo­ria­lą yra įreng­tos in­for­ma­ci­nės len­tos lie­tu­vių ir ru­sų kal­bo­mis. Jo­se pa­žy­mi­ma, kad tai ka­rių, žu­vu­sių 1941–1945 me­tų ka­re, ka­pi­nės, ir tai, kad me­mo­ria­lą Ru­si­jos am­ba­sa­da Lie­tu­vo­je at­nau­ji­no Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos lė­šo­mis 2006 me­tais. Taip pat ant žu­vu­sių ka­ri­nin­kų ant­ka­pių virš pa­var­džių yra iš­kal­tos pen­kia­kam­pės žvaigž­dės.

Sa­vi­val­dy­bė Lie­tu­vos gy­ven­to­jų genocido ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­trą in­for­ma­vo, kad šis kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas yra įtrauk­tas į kul­tū­ros pa­vel­do ap­skai­tos pla­ną dėl ver­tin­gų­jų sa­vy­bių pa­nai­ki­ni­mo.

Taip pat nu­ro­dy­ta, kad sa­vi­val­dy­bė­je su­da­ry­ta Mo­nu­men­ta­lio­sios dai­lės kū­ri­nių sta­ty­mo ir jų prie­žiū­ros ko­mi­si­ja dėl „Rau­dos“ teiks siū­ly­mus sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bai, bus at­si­žvel­gia­ma į Kul­tū­ros pa­vel­do ver­ti­ni­mo ta­ry­bos iš­va­das.

Pra­šo­ma re­ko­men­da­ci­jų dėl so­vie­ti­nių ak­ty­vis­tų pa­lai­do­ji­mo vie­tos Vidz­gi­rio miš­ke

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­trą in­for­ma­vo ir apie ki­tą vie­tą, ke­lian­čią aso­cia­ci­jų su to­ta­li­ta­ri­niu re­ži­mu, – so­vie­ti­nių ak­ty­vis­tų pa­lai­do­ji­mo vie­tą Vidz­gi­rio miš­ke.

Ji yra ša­lia Aly­taus žy­dų žu­dy­nių ir už­ka­si­mo vie­tos.

Nors už­ra­šas prie įė­ji­mo į so­vie­ti­nių ak­ty­vis­tų pa­lai­do­ji­mo vie­tą skel­bia, kad tai ta­ry­bų val­džios po­ka­rio ak­ty­vis­tų ka­pi­nės, sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tų nuo­mo­ne, toks už­ra­šas ga­li bū­ti ne­tiks­lus. Ne­pa­tvir­tin­tais duo­me­ni­mis, tai ga­lė­tų bū­ti Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tu vo­kie­čių ka­riuo­me­nės ir jų spe­cia­lių­jų pa­da­li­nių lik­vi­duo­tų ko­mu­nis­tų, kom­jau­nuo­lių ar ki­taip su so­vie­tais ko­la­bo­ra­vu­sių as­me­nų pa­lai­do­ji­mo vie­ta.

Ji nė­ra įra­šy­ta į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą. Šio­je vie­to­je yra me­mo­ria­li­nis pa­min­klas su pri­tvir­tin­to­mis ak­me­ni­nė­mis len­te­lė­mis, ku­rio­se iš­kal­tos žmo­nių pa­var­dės su var­dų rai­dė­mis.

So­vie­ti­nių ak­ty­vis­tų pa­lai­do­ji­mo vie­ta Vidz­gi­rio miš­ke ne­tvar­ko­ma, tie­siog pa­lik­ta su­nyk­ti, me­mo­ria­las – pra­dė­jęs ir­ti, tam­pa ne­sau­gus. Kad kar­tais čia lan­ko­ma­si, liu­di­ja pa­dė­tos gė­lės ar už­deg­tos žva­ku­tės.

Tad mies­to sa­vi­val­dy­bė Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos tyrimo cen­tro pa­pra­šė pa­gal kom­pe­ten­ci­ją pa­tik­rin­ti in­for­ma­ci­ją apie čia pa­lai­do­tus as­me­nis ir pa­teik­ti re­ko­men­da­ci­jas dėl so­vie­ti­nių ak­ty­vis­tų pa­lai­do­ji­mo vie­tos Vidz­gi­rio miš­ke ir me­mo­ria­li­nio pa­min­klo.

Sa­vi­val­dy­bės raš­te mi­nė­tam cen­trui pa­žy­mė­ta, kad gat­vių pa­va­di­ni­mų, ku­riuos reik­tų keis­ti dėl ry­šių su to­ta­li­ta­ri­niu re­ži­mu ar jo ide­o­lo­gi­jos pro­pa­ga­vi­mu, Aly­tu­je nė­ra.