Mi­nist­ras Vir­gi­ni­jus Sin­ke­vi­čius: lau­kia­me kiek­vie­nos Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos įmo­nės in­ves­ti­ci­jų Lie­tu­vo­je

Lu­kas Ble­kai­ti­s, (EL­TA)
Komentarai (0)
2019 Sausis 22
Virginijus Sinkevičius
Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius: „Nė­ra taip, kad vi­si pro­jek­tai nu­ei­tų tik į Vil­nių ar Kau­ną. Ak­ty­viai dir­ba­me ir su part­ne­riais, ku­rie va­žiuo­ja per Lie­tu­vą, ren­gia įvai­rius mo­ky­mus ir kvie­čia ak­ty­vius žmo­nes im­tis ver­slo, pa­de­da jiems su ver­slo pra­džia, pa­ra­šy­ti ver­slo pla­ną ir pa­na­šiai.“ Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šie­met ver­sle tu­rė­tų ne­trūk­ti jau­du­lio – tre­ji rin­ki­mai Lie­tu­vo­je, „Bre­xi­tas“, ne­apib­rėž­tu­mas pa­sau­lio rin­ko­se. Ta­čiau, tin­ka­mai iš­nau­do­jus kin­tan­čias rin­kų są­ly­gas, ga­li at­si­ver­ti nau­jų ga­li­my­bių pri­trauk­ti už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas, in­ter­viu El­tai tei­gė eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­ras Vir­gi­ni­jus Sin­ke­vi­čius.

– Ar jau pri­pra­to­te prie nau­jo mi­nis­te­ri­jos pa­va­di­ni­mo – nuo šių me­tų iš Ūkio mi­nis­te­ri­jos pa­keis­to į Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų?

– Gal­būt žmo­nėms jis dar, liau­diš­kai ta­riant, nė­ra „pri­li­pęs“, bet mes di­džiuo­ja­mės mi­nis­te­ri­jos var­du, di­džiuo­ja­mės vie­ta, ku­rio­je dir­ba­me. Mi­nis­te­ri­jos var­das pa­ga­liau ati­tin­ka funk­ci­jas, ku­rias mi­nis­te­ri­ja ir vyk­do. 

– Nau­ja­me mi­nis­te­ri­jos pa­va­di­ni­me at­si­spin­di ir vie­na iš vyk­do­mų re­for­mų – ino­va­ci­jų. Ji pra­si­dė­jo dar pra­ėju­siais me­tais. Kas jau pa­siek­ta ir ko ti­ki­ma­si iš šios re­for­mos?

– Tai yra la­bai kom­plek­si­nė re­for­ma iš la­bai daug de­da­mų­jų. Es­mi­nis da­ly­kas – pa­di­din­ti moks­lo įmo­nių iš­ra­di­mų ir ino­va­ci­jų skai­čių, ku­rias mes ga­lė­tu­me „įdė­ti“ į ša­lies eko­no­mi­ką. Kad tie eks­pe­ri­men­ti­niai ty­ri­mai, ku­rie bū­tų vyk­do­mi, tu­rė­tų grą­žą ša­lies eko­no­mi­kai – dau­giau pa­ten­tuo­ja­ma, pa­ga­mi­na­ma nau­jos pro­duk­ci­jos, eks­por­tuo­ja­ma, ir taip ga­lė­tu­me pa­di­din­ti ša­lies ben­drą­jį vi­daus pro­duk­tą (BVP).

La­bai svar­bus žings­nis bus vie­na Ino­va­ci­jų agen­tū­ra. Da­bar 9 agen­tū­ros tu­ri funk­ci­jas, ku­rios vie­na ar ki­ta da­li­mi pri­žiū­ri ino­va­ci­jų po­li­ti­ką ša­ly­je. Ma­nau, kad tai yra re­sur­sų švais­ty­mas. Tiek fi­nan­sa­vi­mas, tiek aiš­kių tiks­lų kė­li­mas tu­rė­tų bū­ti da­ro­mas iš vie­no cen­tro. La­bai svar­bus žings­nis, ku­rio siek­si­me, yra Ino­va­ci­jų fon­das, iš ku­rio ga­lė­tu­me fi­nan­suo­ti ri­zi­kin­ges­nius pro­jek­tus, nes šian­dien mes tu­ri­me ri­zi­kos ka­pi­ta­lo fon­dus tiek ES, tiek Lie­tu­vo­je, ku­rie ne­pri­si­i­ma di­des­nių ri­zi­kų. Pla­nuo­ja­ma, kad pra­džio­je Vals­ty­bi­nį ino­va­ci­jų fon­dą su­da­ry­tų iki 50 mln. eu­rų ES lė­šų. Kaip ro­do Iz­ra­e­lio – ša­lies, ku­ri ko­ne ge­riau­siai iš­nau­do­ja ino­va­ci­jas, – pa­vyz­dys, ri­zi­kin­giau­si pro­jek­tai bū­na pel­nin­giau­si.

 – Ar ma­to­te daug „Bloc­kchain“ tech­no­lo­gi­jos pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bių Lie­tu­vo­je?

– Ma­nau, kad jų yra la­bai daug, nes šiuo me­tu tai yra ab­so­liu­čiai ne­iš­nau­do­ja­ma tech­no­lo­gi­ja. Mes ben­dra­dar­biau­ja­me su „Bloc­kchain“ cen­tru, aš ak­ty­viai ste­biu ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos in­cia­ty­vas dėl šių tech­no­lo­gi­jų pa­nau­do­ji­mo. Ma­nau, kad kal­bant apie vie­šą­jį sek­to­rių, ypač re­gist­rų in­for­ma­ci­ją, tai bū­tų sau­giau­sia tech­no­lo­gi­ja, ku­ria nau­do­da­mie­si ga­lė­tu­me kaup­ti ša­lies re­gist­rus: tiek že­mės, tiek ver­slo, tiek ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to. 

– Ne kar­tą bu­vo­te už­si­mi­nęs, kad re­gio­nų at­ei­tis pri­klau­so nuo ver­slo plėt­ros. Kaip ver­slą į juos pri­trauk­ti?

– Pir­miau­sia, ma­nau, kad ati­tin­ka­mus žings­nius mes jau pa­da­rė­me. Šie­met ati­da­rė­me ke­lis nau­jus spie­čius, ki­tais me­tais pla­nuo­ja­me ati­da­ry­ti dar ke­lis nau­jus. Tai ben­dra­dar­bys­tės cen­trai, į ku­riuos žmo­nės ga­lė­tų at­ei­ti ne tik dirb­ti. Mes su­tei­kia­me vi­są pa­ke­tą ži­nių. Tai yra, kad žmo­nės su­pras­tų, kas yra ver­slas, ko­kius įsi­pa­rei­go­ji­mus rei­kia pri­im­ti ir pa­na­šiai.

Ant­ras da­ly­kas – vei­kian­čioms įmo­nėms vien per šiuos me­tus la­bai daug ES pa­ra­mos iš­lei­do­me pro­jek­tams. Tai ir dar­buo­to­jų dar­bo efek­ty­vi­ni­mas, ir in­ves­ta­vi­mas į nau­jus įren­gi­nius. Nau­dą duo­da pro­jek­tas „Re­gio po­ten­cia­las LT“, ku­ria­me Lie­tu­va pa­da­lin­ta į 10 ap­skri­čių, o kiek­vie­nas re­gio­nas ir jo įmo­nės kon­ku­ruo­ja tar­pu­sa­vy­je. Nė­ra taip, kad vi­si pro­jek­tai nu­ei­tų tik į Vil­nių ar Kau­ną. Ak­ty­viai dir­ba­me ir su part­ne­riais, ku­rie va­žiuo­ja per Lie­tu­vą, ren­gia įvai­rius mo­ky­mus ir kvie­čia ak­ty­vius žmo­nes im­tis ver­slo, pa­de­da jiems su ver­slo pra­džia, pa­ra­šy­ti ver­slo pla­ną ir pa­na­šiai. 

– Mo­kes­ti­nė naš­ta ir ver­slo re­gu­lia­vi­mas smul­kia­jam ir vi­du­ti­niam ver­slui yra daž­nai mi­ni­ma pro­ble­ma. Per­nai bu­vo daug dis­ku­si­jų šia te­ma, po ku­rių pri­tar­ta mo­kes­ti­nės naš­tos ma­ži­ni­mo pla­nui. Ar jo už­teks pa­leng­vin­ti ver­slo re­gu­lia­vi­mą?

– Pla­no tik­rai ne­už­teks. Ad­mi­nist­ra­ci­nės naš­tos ma­ži­ni­mo pras­me vi­sa­da bus, kur dirb­ti, to­dėl įsta­ty­mi­nė ba­zė nie­ka­da ne­bus to­bu­la, nes pa­sau­lis la­bai grei­tai kei­čia­si ir skait­me­ni­zuo­ja­si. Jau šian­dien ju­da­me to link, kad at­si­sa­ko­me po­pie­ri­nių li­cen­ci­jų ir pa­na­šių da­ly­kų, to­dėl la­bai svar­bu, kad Vy­riau­sy­bė, Sei­mas re­a­guo­tų ly­giai taip pat.

Ki­tas da­ly­kas, kal­bant apie ver­slu­mą, ku­ris yra la­bai svar­bus ir re­gio­nuo­se, – vis­kas pra­si­de­da nuo švie­ti­mo. Jei­gu žmo­gus ne­tu­ri su­pra­ti­mo, kaip vei­kia ver­slas, kaip ben­drau­ti su ban­ku, nuo ko pra­dė­ti, tai re­gu­lia­ci­nė naš­ta ša­ly­je ga­li bū­ti pa­ti to­bu­liau­sia, ta­čiau ver­slas yra žmo­nės, ku­rie jį su­pran­ta ir juo už­si­i­ma, ge­ne­ruo­ja idė­jas. Pats pa­grin­di­nis da­ly­kas yra švie­ti­mas ir in­for­ma­ci­jos sklai­da apie prie­mo­nes, ku­rias tiek mes, tiek ki­tos mi­nis­te­ri­jos su­tei­kia­me, kad žmo­nės ga­lė­tų tuo efek­ty­viai pa­si­nau­do­ti ir efek­ty­vin­ti sa­vo ver­slą. 

– Lie­tu­vos ver­slas pa­si­ruo­šęs ūkio au­gi­mo lė­tė­ji­mui?

– Iš to, ką ma­tau, tu­riu pa­sa­ky­ti, kad taip. Tik­rai nė­ra to­kio op­ti­miz­mo, ku­ris bu­vo prieš 10 me­tų. Tai ga­li bū­ti du fak­to­riai. Vie­nas jų – 10 me­tų kri­zės pa­mo­kos yra iš­mok­tos. Ant­ras – to­kio at­si­ga­vi­mo ne­bu­vo. Eko­no­mi­ka at­si­ga­vo, cik­las kaip ir ne­blo­gas, bet jis nė­ra toks ag­re­sy­viai op­ti­mis­ti­nis, kaip tai bu­vo 2007 me­tais, kai ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­kos bur­bu­las pū­tė­si, al­gos ki­lo la­bai spar­čiai. Ste­bint da­bar vyks­tan­čius pro­ce­sus, vis­kas vyks­ta daug kon­ser­va­ty­viau. Kal­bant apie tų pa­čių ban­kų prie­žiū­rą, ji yra daug griež­tes­nė. Net Lie­tu­vo­je vei­kian­tys ban­kai yra kon­tro­liuo­ja­mi iš Eu­ro­pos cen­tri­nio ban­ko. Ša­lies biu­dže­tas pri­va­lo bū­ti de­ri­na­mas Briu­se­ly­je. Daug sau­gik­lių yra pri­im­ta, ku­rie vei­kia, rei­ka­lau­ja iš vals­ty­bių at­sa­ko­my­bės, ir tai reiš­kia, kad tiek vals­ty­bės, tiek ver­slas žiū­ri daug at­sar­giau.

Ta­čiau ma­to­me daug pa­vyz­džių, ypač Pie­tų vals­ty­bių, ku­rios vis tiek no­ri rink­tis ki­tą ke­lią, pri­im­ti trum­pa­lai­kius, po­pu­lis­ti­nius spren­di­mus, ku­rie, kaip ma­to­me iš is­to­ri­nių pa­vyz­džių, prie nie­ko ge­ro ne­pri­ve­da. 2006–2007 me­tais bu­vo di­džiu­lis op­ti­miz­mas, įmo­nės ne­gal­vo­jo, kad ga­li bū­ti kaž­koks nuos­mu­kis. At­si­min­ki­me sta­ty­bų sek­to­rių Lie­tu­vo­je. Ob­jek­tai sta­tė­si vie­nas po ki­to, sta­ty­bų ben­dro­vėms ne­trū­ko dar­bo, kai­nos bu­vo la­bai aukš­tos, vi­si gal­vo­jo, kad tai tę­sis nuo­lat, bet at­ėjo die­na „X“. Šian­dien to­kio di­de­lio op­ti­miz­mo nė­ra. Ak­ci­jų bir­žo­se di­de­lių bur­bu­lų taip pat nė­ra, kai ku­rie jau­di­no­si dėl krip­to­va­liu­tų, bet jų bur­bu­las iš­si­pū­tė, ne­su­kel­da­mas di­des­nių pa­da­ri­nių nei Azi­jo­je, nei ES, nei Ame­ri­kos re­gio­ne.

– Kaip ver­ti­na­te dar­bo imig­ran­tus iš tre­čių­jų ša­lių?

– Žiū­riu po­zi­ty­viai į kiek­vie­ną žmo­gų, ku­ris no­ri at­vy­ki į Lie­tu­vą dirb­ti, už­si­dirb­ti, au­gin­ti šei­mą, mo­kė­ti mo­kes­čius, gerb­ti Lie­tu­vos įsta­ty­mus. Ma­nau, kad vals­ty­bė ne­tu­ri bū­ti to­kia, iš ku­rios ga­li­ma iš­va­žiuo­ti ir ne­ga­li­ma įva­žiuo­ti. Jei ren­ka­si mū­sų ša­lį bū­tent dirb­ti, aš ma­nau, čia yra svei­kos ša­lies bruo­žas, ir nė­ra ko gė­dy­tis.

– Pi­ges­nė dar­bo jė­ga lie­tu­vių dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mo ne­su­lė­tins?

– Kon­ku­ren­ci­ja yra na­tū­ra­lus da­ly­kas. Jei­gu tai yra le­ga­lūs imig­ran­tai, mes tik­rai ne­ga­li­me už­da­ry­ti jiems sie­nų, o ma­tant, kad ša­ly­je tu­ri­me per 20 tūkst. lais­vų dar­bo vie­tų, tai at­sa­ko į dau­ge­lį klau­si­mų.

 – Ko­kius iš­šū­kius ir ga­li­my­bes šie­met iš­skir­tu­mė­te Lie­tu­vos eks­por­to rin­ko­je?

– Pir­mas da­ly­kas – ne­apib­rėž­tu­mas. „Bre­xi­tas“ yra di­de­lis iš­šū­kis mū­sų eks­por­tuo­to­jams. Taip pat Jung­ti­nės Vals­ti­jos. Šian­dien JAV Vy­riau­sy­bė yra ne­veik­li dėl sie­nos (su Mek­si­ka) pro­jek­to, nuo­lat ma­to­me ki­birkš­tis dėl ga­li­mų ta­ri­fų, ku­rie ga­li bū­ti tai­ko­mi ir ES, to­dėl tas ne­apib­rėž­tu­mas pa­sau­ly­je, rin­ko­se ir yra di­džiau­sias iš­šū­kis šiems me­tams. Ga­lų ga­le, Ita­li­jos de­ry­bos dėl de­fi­ci­ti­nio biu­dže­to tik­rai sig­na­li­zuo­ja šio­kius to­kius ne­ra­mu­mus rin­ko­se.

Kai ma­tai, kad tos rin­kos, su ku­rio­mis dir­bai il­gą lai­ką, yra kre­čia­mos vie­nų ar ki­tų ne­ra­mu­mų, vi­sa­da yra ga­li­my­bės ieš­ko­tis nau­jų rin­kų. Tar­ki­me, kal­bant apie tą pa­čią Ki­ni­ją, gal­būt In­di­ją, to­li­mes­nes ša­lis, pa­vyz­džiui, Aust­ra­li­ją. Šian­dien mes ga­li­me ieš­ko­ti pa­pil­do­mų ga­li­my­bių ir ES vi­du­je. Jos dau­ge­liu as­pek­tų yra iš­nau­do­ja­mos, bet ma­nau, kad ga­li­me mė­gau­tis ES tei­kia­mo­mis nau­do­mis dar la­biau. 

– Už­si­mi­nė­te apie Ki­ni­ją. Ko­kio­se sri­ty­se Lie­tu­vai rei­kė­tų plė­to­ti eko­no­mi­nį ben­dra­dar­bia­vi­mą su šia ša­li­mi?

– Tai yra di­de­lė rin­ka, to­dėl bet ku­ri sri­tis, ku­rio­je ga­lė­si­me par­duo­ti sa­vo pro­duk­tą, ma­nau, bus pel­nin­ga: tiek kal­bant apie že­mės ūkio pro­duk­ci­ją, mais­to pro­duk­tus, tiek apie teks­ti­lę. Ma­nau, tai ga­li tu­rė­ti tik­rai di­de­lį pa­si­se­ki­mą Ki­ni­jos rin­ko­je, o aukš­to­sios tech­no­lo­gi­jos, gy­vy­bės moks­lai, la­ze­riai jau šian­dien sėk­min­gai ski­na­si ke­lią Ki­ni­jos rin­ko­je. 

– Ar ne­pa­si­gen­da­ma Ki­ni­jos tie­sio­gi­nių in­ves­ti­ci­jų Lie­tu­vo­je?

Lie­tu­vių in­ves­ti­ci­jos Ki­ni­jo­je sie­kia virš 24 mln. eu­rų, kai Ki­ni­ja mū­sų ša­ly­je ne­in­ves­ta­vo nė 4 mln. eu­rų.

– Man la­biau no­rė­tų­si ma­ty­ti dau­giau į Ki­ni­ją eks­por­tuo­tų lie­tu­viš­kų pre­kių, pre­ky­bos ba­lan­sas yra ke­lias­de­šimt kar­tų Ki­ni­jos nau­dai. Šiuo at­ve­ju ma­no po­zi­ci­ja bū­tų – dau­giau lie­tu­viš­kų pre­kių Ki­ni­jo­je. 

– „Bre­xi­tas“ leis­tų pri­trauk­ti tie­sio­gi­nių in­ves­ti­ci­jų į Lie­tu­vą?

– Tai yra ga­li­my­bė. Ir šian­dien ma­to­me, kad per pra­ėju­sius me­tus dau­giau­sia pri­trauk­tų pro­jek­tų, su ku­riais dir­bo „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“, bu­vo bū­tent iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos. Mes ma­to­me, kad įmo­nės ju­da, o tai yra ga­li­my­bė Lie­tu­vai. Aš džiau­giuo­si, kad mes jau pa­da­rė­me tei­sin­gus žings­nius ša­lies mar­ke­tin­ge, kal­bant apie to­kius svar­bius da­ly­kus kaip Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jo­je, „Doing Bu­si­ness“ rei­tin­gas. Ne­tru­kus bus pra­dė­ta pre­kiau­ti skry­džiais tarp Lon­do­no si­čio ir Vil­niaus oro uos­to, o bir­že­lio mė­ne­sį vyks ir skry­džiai. Ly­giai taip pat tu­rė­si­me sėk­min­gą kam­pa­ni­ją kvie­čiant ne tik įmo­nes, bet ir lie­tu­vius, tiek stu­di­juo­jan­čius, tiek dir­ban­čius, grįž­ti į Lie­tu­vą ir pa­ma­ty­ti, kad tos ga­li­my­bės tik­rai yra smar­kiai pa­si­kei­tu­sios nuo 2010–2011 me­tų, kai re­kor­di­nis skai­čius žmo­nių emig­ra­vo iš ša­lies dėl eko­no­mi­nio nuos­mu­kio.

– Gal­būt ti­ki­ma­si į Lie­tu­vą pri­vi­lio­ti ir di­des­nių ben­dro­vių iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos?

– Mes kvie­čia­me kiek­vie­ną įmo­nę ir ga­li­me pa­dė­ti jai nuo dar­bo vie­tų įkū­ri­mo. Lau­kia­me kiek­vie­nos Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos įmo­nės in­ves­tuo­ti Lie­tu­vo­je, tik­rai tu­ri­me, ką čia pa­siū­ly­ti. Esa­me ne kar­tą įro­dę, kad su­si­tvar­ko­me ir su di­džiau­siais, su­dė­tin­giau­siais pro­jek­tais, o svar­biau­sia, kad tu­ri­me pa­siū­ly­ti aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos žmo­nių, ku­rie su­ge­ba pa­da­ry­ti taip, kad vie­nas ar ki­tas pa­da­li­nys, ati­da­ry­tas Lie­tu­vo­je, po ke­lių me­tų dar­bo bū­na efek­ty­viau­sias, pa­da­li­nys ir vi­si va­do­vai su­tar­ti­nai sa­ko, kad pa­si­rink­ti Lie­tu­vą bu­vo ge­riau­sias spren­di­mas. 

– Ko­kie šie me­tai bus Lie­tu­vos ver­slui?

– Ver­slas tur­būt daug jau­din­sis, nes bus daug ne­apib­rėž­tu­mo Lie­tu­vo­je. Vyks tre­ji rin­ki­mai, to­dėl bus daug iš­leis­ta ži­nu­čių ži­niask­lai­do­je, ku­rios vie­naip ar ki­taip veiks ver­slo nuo­tai­kas. Ly­giai taip pat bus daug ne­apib­rėž­tu­mo už Lie­tu­vos sie­nų. Ta­čiau ma­nau, kad dau­ge­lis pa­mo­kų yra iš­mok­ta. Ver­slas yra tas, ku­ris ge­ba pri­si­tai­ky­ti, ir esu įsi­ti­ki­nęs, kad jo­kie rin­ki­mai ne­pa­keis ša­lies kryp­ties nuo­sek­liai ge­rin­ti ver­slo ap­lin­ką. Ne­pai­sant tos emo­ci­nės bū­se­nos, ku­ri gal­būt bus ne pa­ti sma­giau­sia, re­zul­ta­tai, ma­nau, bus la­bai ge­ri. 

– Tai ne­pa­kiš ko­jos in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mui?

– Aš džiau­giuo­si, kad in­ves­tuo­to­jų tie rin­ki­mai iš vi­so ne­vei­kia, nes jie la­bai re­tai klau­so­si de­ba­tų ar kan­di­da­tų re­to­ri­kos, o daž­niau žiū­ri į įsta­ty­mi­nius ak­tus. Kai in­ves­tuo­to­jai da­ro ša­lies ana­li­zę, jie žiū­ri, ko­kie rams­čiai, ko­kia aukš­to­jo moks­lo ko­ky­bė, ko­kia ga­li­my­bė pri­trauk­ti ta­len­tus, užuot klau­sę­si rin­ki­mų re­to­ri­kos.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.