At­mi­ni­mo len­tos Lie­tu­vos did­vy­riams – už pa­ra­pi­jie­čių au­kas

Ta­lo­kių kai­mo gy­ven­to­jas Gin­tau­tas Ša­po­ka
Komentarai (1)
2019 Lapkritis 26
Gintautas Šapoka
Gintautas Šapoka prie atminimo lentų. Auksės Čyžiūtės nuotr.

Lentos – prie Miroslavo bažnyčios vartų

Ne­se­niai pa­mi­nė­jo­me Lie­tu­vos šimt­me­tį, bu­vo gau­sy­bė ren­gi­nių, daug Lie­tu­vos pi­lie­čių su­si­ti­ki­mų ir džiaugs­mo aki­mir­kų, ga­lė­jo­me ma­ty­ti Lie­tu­vos žmo­nių pa­si­di­džia­vi­mą sa­vo vals­ty­be. Su­lau­kė­me daug už­sie­nio sve­čių.

Lie­tu­vo­je ži­no­mas žur­na­lis­tas, ko­lek­ci­nin­kas, bu­vęs ke­lių prem­je­rų pa­ta­rė­jas Vi­lius Ka­va­liaus­kas iš­lei­do sep­ty­nių to­mų mo­nog­ra­fi­ją apie Lie­tu­vos kar­žy­gius, 1919–1923 me­tų sa­va­no­rius, Vy­čio kry­žiaus or­di­no ka­va­lie­rius. Daug jų bu­vo ir Aly­taus ra­jo­ne.

No­rė­ta, kad vi­si šie Lie­tu­vos did­vy­riai bū­tų pa­gerb­ti at­mi­ni­mo len­to­mis kiek­vie­no­je se­niū­ni­jo­je. Aly­taus ra­jo­ne ko­mi­si­ja dėl žy­mių žmo­nių įam­ži­ni­mo gal ke­tu­ris kar­tus bu­vo su­si­rin­ku­si į po­sė­džius ir spren­dė šį klau­si­mą. Ko­mi­si­jai daž­niau­siai va­do­va­vo bu­vęs vi­ce­me­ras Ar­vy­das Bal­čiū­nas.

Ko­mi­si­jos na­rys, bu­vęs Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Jo­nas Ju­ra­vi­čius tei­gė, kad su­si­rin­ku­si ko­mi­si­ja kiek­vie­ną kar­tą ža­dė­jo įam­žin­ti mi­nė­tus kar­žy­gius at­mi­ni­mo len­to­mis. Bu­vo ža­da­ma tai at­lik­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės šimt­me­čiui. Vė­liau mąs­ty­ta, gal tai bus pa­da­ry­ta iki sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mų 2019 me­tais, bet ir­gi to pa­ža­do įvyk­dy­mo ne­su­lauk­ta.

To­dėl mes, Mi­ros­la­vo pa­ra­pi­jos gy­ven­to­jai, nu­ta­rė­me tai pa­da­ry­ti sa­vo lė­šo­mis. Ir pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį,  lap­kri­čio 23-iąją, per Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės die­ną, šias len­tas ati­den­gė­me prie Mi­ros­la­vo baž­ny­čios var­tų.

Buvusiame Mi­ros­la­vo vals­čiu­je yra de­vy­ni Vy­čio kry­žiaus or­di­no ka­va­lie­riai ir dvi­de­šimt sep­ty­ni sa­va­no­riai. Du sa­va­no­riai Vy­čio kry­žiaus or­di­no ka­va­lie­riais ta­po du kar­tus, o Juo­zas Aliu­lis ap­do­va­no­tas Vy­čio kry­žiaus or­di­nu, pa­žy­mė­tu Nr. 1.

So­vie­tų oku­pa­ci­jos me­tais bu­vo tei­gia­ma, kad sa­va­no­riai bu­vo bur­žu­a­zi­jos pa­ka­li­kai. Pa­sa­ky­siu tie­są: į tą ko­vą įsi­jun­gė vi­sa Lie­tu­va. Tie, ku­rie nu­ė­jo su rau­do­nai­siais ir po to gy­ve­no So­vie­tų Są­jun­go­je, di­džio­ji dau­gu­ma Sta­li­no te­ro­ro me­tais bu­vo nu­žu­dy­ti.

Įdo­mu­mo dė­lei pa­mi­nė­siu ke­le­tą Aly­taus ra­jo­no žy­mių žmo­nių, ku­rių tė­vai bu­vo sa­va­no­riais. Bu­vu­sio ra­jo­no vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko, o vė­liau ir Lie­tu­vos KP CK sek­re­to­riaus Sta­nis­lo­vo Gied­rai­čio tė­vas yra ap­do­va­no­tas Vy­čio kry­žiaus or­di­nu. O bu­vu­sio LKP Aly­taus mies­to ko­mi­te­to pir­mo­jo sek­re­to­riaus Sta­sio Apa­na­vi­čiaus tė­vas bu­vo sa­va­no­ris.

Gal sa­vi­val­dy­bė ne­tu­rė­jo pi­ni­gų šioms len­toms pa­ga­min­ti? J.Ju­ra­vi­čius bu­vo pa­siū­lęs la­bai pro­duk­ty­vią min­tį, –  šias len­tas pa­ga­min­ti už Aly­taus ra­jo­no ta­ry­bos na­rių bei se­niū­nų pa­au­ko­tas lė­šas, čia jiems bū­tų kai­na­vę la­bai ne­daug, gal tik po ke­le­tą šim­tų eu­rų, bet tas pa­siū­ly­mas ne­bu­vo pri­im­tas.

Vi­sų sa­va­no­rių li­ki­mų ne­ži­nau, dau­ge­lis iš jų ėjo iki ga­lo su tau­ta, o nuo so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos nu­ken­tė­jo treč­da­lis tau­tie­čių. Iš de­vy­nių Vy­čio kry­žiaus or­di­no ka­va­lie­rių nuo so­vie­ti­nių rep­re­si­jų nu­ken­tė­jo trys as­me­nys: Juo­zas Kaz­laus­kas bu­vo iš­trem­tas, An­ta­nas Šved­kaus­kas bu­vo su­im­tas ir su­šau­dy­tas, Juo­zas Zda­na­vi­čius žu­vo po­ka­rio re­zis­ten­ci­jo­je.

 Ne­lau­ki­te ma­lo­nės iš ra­jo­no val­džios

La­bai įdo­mu pa­žvelg­ti, kas ap­skri­tai vyks­ta Aly­taus ra­jo­ne. Kai­my­ni­nės sa­vi­val­dy­bės Lie­tu­vos šimt­me­čio ju­bi­lie­jui pa­sta­tė pa­min­klų, ypač iš­si­ski­ria Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bė. Laz­di­jų ra­jo­ne vi­so­se se­niū­ni­jo­se yra at­mi­ni­mo len­tos sa­va­no­riams ir Vy­čio kry­žiaus or­di­nin­kams. Įdo­mus su­ta­pi­mas, kai Laz­di­jų me­rą Ar­tū­rą Mar­ge­lį pa­ša­li­no iš kon­ser­va­to­rių par­ti­jos, tai at­si­ra­do at­mi­ni­mo len­tos. Gal ga­lė­tų ir Aly­taus ra­jo­no kon­ser­va­to­riai to­kią min­tį pa­kiš­ti po­nui Gab­rie­liui? Gal mes ne­tu­ri­me ko pa­gerb­ti: tai ir Vin­cas Krė­vė, Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas, Ksa­ve­ras Sa­ka­laus­kas-Va­na­gė­lis, Kon­stan­ti­nas Ba­jer­čius, To­mas No­rus-Na­ru­še­vi­čius, Vla­das Mi­ro­nas, Lion­gi­nas Ba­liu­ke­vi­čius-Dzū­kas, Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nai ir ki­ti.

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė kiek­vie­nais me­tais prieš Ka­lė­das pa­skelb­da­vo ak­ci­ją: „Pa­do­va­no­kim kny­gas Lie­tu­vos bib­lio­te­koms“. Klaus­da­vau J.Ju­ra­vi­čiaus, ko­dėl ra­jo­no ta­ry­bos na­riai su va­do­vais prie­ša­ky­je ne­pa­au­ko­ja bent po po­rą šim­tų eu­rų ir ne­pri­si­de­da prie šios ak­ci­jos? Jo­nas nu­si­šyp­so­da­vo ir sa­ky­da­vo, kad dau­gu­ma iš jų gal­būt  nė­ra per­skai­tę jo­kios kny­gos.

Gal Aly­taus ra­jo­ne res­tau­ruo­tos skulp­tū­ros, pri­me­nan­čios Kle­po­čių tra­ge­di­ją, gal vėl tvar­ko­mas Dai­na­vos le­gen­dų par­kas ar  An­ta­no Žmui­dzi­na­vi­čiaus so­dy­ba? Ne, ir to­liau vis­kas griū­na ir nyks­ta. To­kia mū­sų ra­jo­no re­a­ly­bė.

Pa­bai­go­je iš vi­sos šir­dies no­riu pa­dė­ko­ti Mi­ros­la­vo pa­ra­pi­jos žmo­nėms taip gau­siai ir iš vi­sos šir­dies au­ko­ju­siems sa­va­no­rių pa­min­kli­nėms len­toms pa­ga­min­ti. Tik­rai Jū­sų su­au­ko­tų pi­ni­gų pa­ka­ko len­toms pa­ga­min­ti, li­ko ka­vai ir prie ka­vos...

At­mi­ni­mo len­tų ati­den­gi­mo me­tu bu­vo džiu­gu, bet kar­tu ir liūd­na. Ce­re­mo­ni­jo­je ne­ma­čiau mo­ki­nių, mo­ky­to­jų, nors Mi­ros­la­ve yra gim­na­zi­ja. Kai kas kal­bė­jo, kad mo­kyk­los at­sto­vams ne­leis­ta da­ly­vau­ti  iš vir­šaus...

Krei­piuo­si į ki­tų ra­jo­no se­niū­ni­jų gy­ven­to­jus: ne­lau­ki­te ma­lo­nės iš ra­jo­no val­džios, pa­tys ga­li­te už sa­vo pi­ni­gus įreng­ti at­mi­ni­mo len­tas sa­va­no­riams ir tuo pa­gerb­ti jų at­mi­ni­mą. Ini­cia­to­riams to­kio įam­ži­ni­mo pa­ža­du pa­teik­ti sa­va­no­rių są­ra­šus ir pa­siū­ly­ti fir­mą, ga­lin­čią pa­ga­min­ti at­mi­ni­mo len­tas.

Ne­se­niai pa­mi­nė­jo­me Bal­ti­jos ke­lio tris­de­šimt­me­tį. Per­žiū­rė­jęs „Aly­taus nau­jie­nų“ nu­me­rį, mi­nint šio ke­lio tris­de­šimt­me­tį, gre­ta ki­tų as­me­nų pa­ma­čiau ir bu­vu­sio Ri­mė­nų ta­ry­bi­nio ūkio  di­rek­to­riaus Ge­di­mi­no Kra­saus­ko vei­dą. Net nu­ste­bau. Mat pui­kiai pri­si­me­nu, kaip per Bal­ti­jos ke­lią 1989 me­tais te­ko ste­bė­ti in­for­ma­ci­nę pro­gra­mą „Lai­kas“ ru­sų kal­ba,  kai gy­vu­li­nin­kys­tės dar­buo­to­ja iš Ri­mė­nų ta­ry­bi­nio ūkio šmei­žė Są­jū­dį ir bur­žu­a­zi­nius na­cio­na­lis­tus lie­tu­vius. Mums pui­kiai ži­no­ma, kaip bu­vo ruo­šia­mi to­kie re­por­ta­žai, ta­riant mū­sų pa­triar­cho Vy­tau­to Land­sber­gio žo­džiais, „kas ga­li pa­neig­ti, kad to­kie da­ly­kai ga­lė­jo vyk­ti be di­rek­to­riais ži­nios“.

Daž­nai kal­ba­ma apie iš­ori­nes ir vi­di­nes grės­mes Lie­tu­vai. Man at­ro­do, yra po­žy­mių, kad to­kių grės­mių yra ir Aly­taus ra­jo­ne.

 

    Komentaras

    27 savanoriai ir 9 Vyčio kryžiaus ordino kavalieriai vienoje parapijoje! Turbūt ir kitose jų buvo ne ką mažiau. Dzūkija galėtų didžiuotis. O įvertinus ypač aktyvų pasipriešinimą sovietinei okupacijai - tuo labiau. Tik kažkodėl taip nėra, ir autoriaus nerimas visiškai suprantamas. Tik nesuprantamas vietinės valdžios ir žiniasklaidos abejingumas tokioms temoms. Gal jau reikia šį tą atskleisti, priminti, o gal kai ką ir papurtyti?

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.