„META“ KEIS FEISBUKO TVARKĄ VAIKAMS

Viena svarbiausių susitarimo dalių – patikimo vartotojų amžiaus nustatymo mechanizmo taikymas. „Meta“ turės atsižvelgti ir į amžiaus signalus, gaunamus iš „Google“ ir „Apple“ operacinių sistemų bei programėlių parduotuvių. Naudotojai bus skirstomi į tris grupes – 18 metų ir vyresnius, 13–17 m. ir jaunesnius nei 13 m (jaunesniems naudotis „Meta“ produktais draudžiama).

Pagal susitarimą jaunesniems nei 18 metų „Instagram“ ir „Facebook“ vartotojams numatomas bendras dviejų valandų per dieną naudojimosi limitas. Po 15, 60 ir 90 minučių nepertraukiamo naudojimosi būtų rodomi įspėjimai ir siūlomos pertraukos, o limitą galėtų pakeisti tik tėvai. Nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto būtų blokuojama dauguma funkcijų, o pranešimai įprastu mokyklos laiku, nuo 8 iki 15 val., būtų nutildomi. Išimtys būtų taikomos saugumo ar pavojaus įspėjimams.

Paaugliams taip pat būtų suteikta daugiau galimybių kontroliuoti naujienų srautą – pasirinkti mažiau algoritminėmis rekomendacijomis paremtą turinį, išjungti automatinį vaizdo įrašų atkūrimą ir slėpti „patinka“ skaičių. „Meta“ įsipareigojo tobulinti technologijas, leidžiančias identifikuoti jaunesnius nei 13 metų vartotojus, ir stiprinti nepilnamečių apsaugą nuo suaugusiųjų, kurie neturėtų su jais kontaktuoti.

Šiuos apribojimus būtų galima pakeisti, jei paauglys naudotųsi Tėvų priežiūros programa (angl. parental supervision), susiejančia jo paskyrą su vieno iš tėvų ar globėjo paskyra. Tėvai galėtų pakeisti paauglio nustatymus ir juos sušvelninti, tačiau norint sugriežtinti – reikėtų paauglio sutikimo.

Kartu toks modelis kelia privatumo ir autonomijos klausimų. Tėvai galėtų matyti informaciją apie paauglio naudojimosi paslaugomis laiką, jo kontaktų ir asmenų, su kuriais jis susirašinėja, naudotojų vardus, taip pat duomenis apie galimas papildomas paauglio paskyras. 16–17 metų paaugliams tai kelia klausimų dėl jų autonomijos, privatumo ir orumo.

Susitarime taip pat numatytas nepriklausomas išorės auditorius, kuris ateinantį dešimtmetį vertins, kaip „Meta“ laikosi prisiimtų įsipareigojimų.

Finansinė susitarimo dalis yra milžiniška, tačiau jos poveikis „Meta“ verslui nebūtinai bus proporcingas sumai. Bendrovė pernai uždirbo apie 200 mlrd. JAV dolerių pajamų, todėl 18 mlrd. JAV dolerių išmoka savaime jos verslo modelio nepakeistų.

Įdomu, kad susitarimas nereikalauja „Meta“ atsisakyti personalizuotų rekomendacijų algoritmų ar tikslinės reklamos, todėl pagrindinis bendrovės pajamų modelis iš esmės išlieka.

JAV aktyvistai jau ragina Kongresą priimti federalinį reguliavimą, kuris panašius saugumo reikalavimus taikytų visoms socialinių tinklų platformoms.

JAV susitarimas teisiškai taikomas 47 valstijose, tačiau jo reikšmė gali būti platesnė. „Meta“ platformos veikia globaliai, todėl ilgainiui bendrovei gali būti sudėtinga ir brangu palaikyti visiškai skirtingas produktų versijas skirtingose rinkose.

Europoje jau galioja atskiras reguliavimo mechanizmas. Europos Komisija yra pradėjusi veiksmus prieš „Meta“ pagal Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA), daug dėmesio skirdama nepilnamečių apsaugai, algoritminėms rekomendacijoms, begalinei slinkčiai, automatiniam vaizdo įrašų atkūrimui ir tėvų kontrolei. Po JAV susitarimo EK pareiškė sieksianti, kad Europos vaikai gautų bent tokią pačią apsaugą.