Meškio Hugo istorijos (1)

Meškis
DRAUGAVIMAI. Meškis Hugo balandžio 24-ąją sveikino visus, mylinčius keturkojus lakstančius draugus. Klusnius, padykusius ar kiek vėplokus. Ir priminė. Kad. Kiekvienas turi auksinę širdį. O jei krečia eibes, ne keturkojai kalti. Ko mokyti, kas leista, tą ir daro. Ko nemokyti, patys išmoksta. Kur? Niekas nežino.

Pvz., vienas mūsų pažįstamas, vardu Sraiggaudas, keiksmų kalbą puikiai išmoko gatvėje. Pedagogikos titanikai sako, kad gatvėje nėra gerai mokintis, nors ten geriausiai viskas į galvą lenda. Nesuprantama. Jei būtent ten išmokstama be pastangų, būtent ten ir reikia mokyti. Ne tik žmonių vaikus kokios matematikos ar braižybos ant šaligatvių ir sienų beigi taisyklingos šnekamosios kalbos. Bet. Ir šunis – gerų manierų beigi patylėti, kai nėra jokio reikalo išsižioti. Gal ir ko nors daugiau, kas keltų džiugesį. Susivaipymų daug pas mus dėl gyvūnų. Į parduotuves jų neįleidžia. Lyg eitų vogti. Pvz., ką šuniui nugvelbti drabužių krautuvėj? Mokslas dar nenustatė. Reta kavinė sutinka priimti lankytojus su augintiniais. Nevagia jie kavos. Nevagia jie lankytojų paltų. Ir nepabėga nesusimokėję. Žmones labiau reikia mokyti gerų manierų.

 

PASIGYRIMAI. Meškis Hugo, belaukdamas, kol ims aušti Šuns diena, labai jaudinosi, kad nič niekas nepasveikins su svarbiausia metų švente. Ji tokia svarbi, kaip šios planetos piliečių Kalėdas ir Velykas kartu sudėjus. Arba, kaip viena Delfinų pasaulio gyventojų, švenčiama gegužės 16 d., nors pasitaiko ir kokio kito mėnesio 20-ąją d. Toks jaudulys Meškį Hugo jaudino, kad ne tik keturios kojos, bet ir visa uodega beigi visas priekis su abiem ūsais beigi visomis ausimis drebėjo. „Kaip?! Niekas nepasveikins?!“ - klausinėjo slampinėdamas iš vieno galo, į kitą. Iš kito - į trečią. Iš šio – į ketvirtą. Net ėmė svarstyti, ar kampų namie daugiau, ar sienų. Lygiai tiek pat. Todėl ir tikimybė sulaukti sveikinimų tokia pat, kaip nesulaukti. Bespręsdamas kvailą rebusą, Meškis Hugo nusprendė pats save nustebinti, kad kiti nustebinimai tik papuoštų jo nustebimą. Jis stojo į ringą šalia miesto X (Vilniaus, Vilniaus) varžytis šunų sportinio paklusnumo varžybose. Atrodė, sėkmė atsuks nugarą. Bet. Ji per kiekvieną pratimą vis labiau atsisukdavo veidu. Meškiui Hugo pavyko nusistebinti. Ne tuo, jog pelnė antrąją vietą. Kad pirmą sykį prisirinko artipilnį krepšį taškų, gerokai viršijo įvertinimo ribą labai gerai, o iki puikiai, trūko tik trupinio. Laimė šypsosi, kad kitą kartą labiau nusišypsos. Pergalė mėgsta triūsą.

 

DARŽININKAVIMAI. Nepamiršote, kad balandžio 25-ąją buvo dar ir daržo diena. Kai jau ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai gali pasikapstyti. Kiek užaugs – nesvarbu, svarbiau, kad žmonės turėtų, ką ravėti, ką laistyti. Sraiges vaikyti. Matėm šįryt vieną pažįstamą sraigutę Izodorą (mes ją meiliai Yzia šaukiame), bėgančią gėlių darželio pakraščiu. Skuba skuba, niekur nesuskumba. O, varge, vargeli… Jūs namą ant kupros užsikrautumėte, dar lėčiau skubėtumėte. Jinai lekia 5,4 m per valandą greičiu. Tik spėk trauktis iš kelio! (Šaukiame Yziai.) Atbėgsime ryt pažiūrėt, kur nubėgo. Gali būti, kad į kitą darželio pusę, ten auga jos skanumynės kiaulpienės. Bėgikams reikia gerai maitintis. Keletas faktų iš Yzios gyvenimo: pas mus įprasta vynuoginė sraigė turi maždaug 14 tūkstančių dantų. Kai nudyla, išauga nauji. Turi puikią kaip šuniuko uoslę. Laisvėje gyvena 7 metus, nelaisvėje – 12. Teoriškai. Praktiškai nelaisvėje badu marinamos dvi paras, kol išsivalo jų organizmas, tada pakuojamos, užrašomas patiekalo pavadinimas „Escargot“, šaldomos ir siunčiamos į parduotuves. Gaila Yzios, bet dauguma daržininkų ir sodininkų jas keikia. Kaip neburnos, kai tiek dantų kyšo sraigei iš burnos? Ryja salotas, ridikėlių ir kitus lapus, nes gi darbštūs žmonės kiaulpienes, dilgėles išrauna savo mišrainėms.

 

SKANAVIMAI. Mėnulis vis dyla ir dyla. Kažkas tyliai po kąsnį, po kąsnį kremtą buvusį apskritą mėnulio blyną, tuoj bus sugraužta iki plonytės riekelės. Tokiom dienom tiek kvailybių pasipila, lyg iš sugedusio gausybės rago. Parko pakrašty gyvenantis kranklys Franas iki šiol atrodė žmogus, kaip žmogus. Šįryt protas pasimaišė, ėmė suktis apie strazdienės lizdą. Jos visa giminė grūmodama puolė chuliganui akių draskyti: kas čia daros, ko jam reikia?! Paslaptį atskleisime. Iš mūsų senamiesčio X gatvės raitytos auštant vėjas parko pusėn lėtai neša viešbučio gyventojams ruošiamo pusryčio kvapus. Kam dešrelė čirškinama, kam duona skrudinama, kam duonos atriekiama, o kam ir šoninės atpjaunama, kam tik košės verdama. Na, o Franui ilga juoda nosis dar labiau ištįsta nuo kiaušinienės su kumpiu ir omleto su sūriu kvepėjimo. Tai štai kas kranklio galvoj - strazdų kiaušiniai. Niekadėjui nepavyko apsivogti, du strazdai jam tvojo nosin. Spruko Franas užu upės, tupi kleve susisukęs. Mes apskritai nemėgstame skandalų, o čia toks didelis nutiko. Kaip gerai, kad yra mėnulis, yra kam kaltę suversti.

 

Alfredas Zdramys

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    I'm so glad I finally found you, someone who shares so many wonderful things. To be able to make the most honest remarks on the game Slope 2 I need to read a lot of postings like that. It's a valuable game for me that I want young people to know.

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.