Mer­ki­nė­je – apie re­ži­sie­rių Jo­ną Ju­ra­šą ir jo bū­ties kai­ną (0)

Auš­ra Ma­ri­ja ir Jo­nas Ju­ra­šai su daug me­tų slėp­ta Auš­ros Var­tų Die­vo Mo­ti­nos pa­veiks­lo ko­pi­ja. Bro­lių Čer­niaus­kų nuotr.
Auš­ra Ma­ri­ja ir Jo­nas Ju­ra­šai su daug me­tų slėp­ta Auš­ros Var­tų Die­vo Mo­ti­nos pa­veiks­lo ko­pi­ja. Bro­lių Čer­niaus­kų nuotr.
Ge­gu­žės 31 d., ant­ra­die­nį, 15 val. Dzū­ki­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­jos Mer­ki­nės lan­ky­to­jų cen­tro ga­le­ri­jo­je „Šal­ci­nis“ (Vil­niaus g. 3, Mer­ki­nė) ati­da­ro­ma Lie­tu­vos te­at­ro, mu­zi­kos ir ki­no mu­zie­jaus pa­reng­ta pa­ro­da „Jo­nas Ju­ra­šas. Bū­ties kai­na“.

„Mer­ki­nė­je at­si­tve­riu nuo pa­sau­lio, nuo vi­sų pro­ble­mų. Vis­kas iš­tirps­ta, kai bū­da­mas čia, Mer­ki­nės pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je, žiū­riu į Ne­mu­no ir Mer­kio san­ta­ką. Gy­ven­ti čia – di­de­lė pra­ban­ga. La­bai di­de­lis džiaugs­mas ir dva­sios ra­my­bė, ku­rios nie­kur ki­tur šian­dien ne­ra­si...“ – prieš ke­le­rius me­tus kal­bė­jo te­at­ro re­ži­sie­rius Jo­nas Ju­ra­šas, mėgs­tan­tis va­sa­ro­ti sa­vo na­muo­se Mer­ki­nė­je. To­dėl ir sim­bo­liš­ka, ir pras­min­ga, kad kil­no­ja­mo­ji pa­ro­da „Jo­nas Ju­ra­šas. Bū­ties kai­na“, pu­sę me­tų vei­ku­si Na­cio­na­li­nia­me Kau­no dra­mos te­at­re, pri­sta­to­ma Mer­ki­nė­je.

J.Ju­ra­šas – uni­ka­li, iš­skir­ti­nė Lie­tu­vos kul­tū­ros as­me­ny­bė. Dar prieš pen­kias­de­šimt me­tų re­ži­sie­rius ta­po Lie­tu­vos kul­tū­ros le­gen­da, kai 1972-ųjų pa­va­sa­rį Kau­no dra­mos te­at­re pa­sta­tė Juo­zo Gru­šo dra­mą „Bar­bo­ra Rad­vi­lai­tė“. So­vie­tų val­džia, su­si­do­ro­da­ma su „ne­pa­to­giu, per daug dva­sin­gu ir na­cio­na­lis­ti­niu“ re­ži­sie­riu­mi, įsa­kė spek­tak­lio fi­na­le at­si­sa­ky­ti Auš­ros Var­tų Die­vo Mo­ti­nos pa­veiks­lo, bet re­ži­sie­rius, pro­tes­tuo­da­mas prieš nuo­lat jo spek­tak­lius dar­kiu­sią cen­zū­rą, pa­ra­šė at­vi­rą laiš­ką LTSR kul­tū­ros mi­nist­rui. Tai bu­vo pir­mas toks pro­tes­to laiš­kas so­vie­ti­nio re­ži­mo me­tais Lie­tu­vo­je. J. Ju­ra­šas, iš­drį­sęs pa­si­prie­šin­ti so­vie­ti­nei sis­te­mai, bu­vo pa­ša­lin­tas iš Kau­no dra­mos te­at­ro vy­riau­sio­jo re­ži­sie­riaus pa­rei­gų be tei­sės dirb­ti te­at­re, 1974 m. jį kar­tu su šei­ma KGB iš­pra­šė iš Tė­vy­nės.

Ir šian­dien J.Ju­ra­šas kai kam ne­pa­to­gus, nes va­do­vau­ja­si ne­kin­tan­čio­mis pa­ma­ti­nė­mis ver­ty­bė­mis: vi­sur ir vi­sa­da – gy­ve­ni­me ir kū­ry­bo­je – elg­tis pa­gal sa­vo są­ži­nę. Lais­vo žmo­gaus są­ži­nę. Dėl to ver­ti dė­me­sio J.Ju­ra­šo gy­ve­ni­mas ir dar­bai, ska­ti­nan­tys mąs­ty­ti apie me­ni­nin­ko kū­ry­bą, jo vie­tą vi­suo­me­nė­je, ak­ty­vią veik­lą ke­liant ša­lies ne­pri­klau­so­my­bės, vals­ty­bin­gu­mo idė­ją.

Pa­ro­do­je pri­sta­to­mas te­at­ro re­ži­sie­riaus, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­re­a­to Jo­no Ju­ra­šo gy­ve­ni­mas ir kū­ry­ba. Iš­skir­ti­nis dė­me­sys ski­ria­mas lem­tin­ga­jam spek­tak­liui „Bar­bo­ra Rad­vi­lai­tė“. Eks­po­nuo­ja­mas 1972-ai­siais spek­tak­lio dai­li­nin­kės Ja­ni­nos Ma­li­naus­kai­tės su­kur­ta Bar­bo­ros ka­rū­na­vi­mo suk­nia, ku­rią vil­kė­jo gar­sio­ji ak­to­rė Rū­ta Sta­li­liū­nai­tė; taip pat – te­at­ro dirb­tu­vės meist­rų pa­ga­min­ta Auš­ros Var­tų Die­vo Mo­ti­nos pa­veiks­lo ko­pi­ja.

Ap­žvel­giant dau­giau kaip pen­kias­de­šimt J.Ju­ra­šo spek­tak­lių, pa­sta­ty­tų so­viet­me­čio cen­zū­ros lai­kais Lie­tu­vo­je ir Ru­si­jo­je, Va­ka­rų pa­sau­lio sce­no­se (JAV, Ka­na­do­je, Vo­kie­ti­jo­je, Bel­gi­jo­je, Ja­po­ni­jo­je), ne­pri­klau­so­my­bę at­ga­vu­sio­je Lie­tu­vo­je, sklei­džia­si ryš­ki kū­rė­jo as­me­ny­bė, jo dar­bų iš­skir­ti­nu­mas ir svar­ba.

Sim­bo­liš­ka, kad pa­ro­da ati­da­ro­ma J.Ju­ra­šo ir ra­šy­to­jos, dra­ma­tur­gės, ver­tė­jos Auš­ros Ma­ri­jos Sluc­kai­tės-Ju­ra­šie­nės gim­ta­die­nių iš­va­ka­rė­se, vos prieš mė­ne­sį – ba­lan­dį – pa­mi­nė­jus spek­tak­lio „Bar­bo­ra Rad­vi­lai­tė“ le­gen­di­nės per­žiū­ros, lė­mu­sios to­les­nę re­ži­sie­riaus bū­tį, pen­kias­de­šimt­me­tį. Be­je, „Bar­bo­ra Rad­vi­lai­tė“ – ne tik J.Ju­ra­šo ne­si­taiks­ty­mo su so­vie­ti­ne cen­zū­ra, pa­si­prie­ši­ni­mo sis­te­mai ir ko­vos už lais­vą Lie­tu­vą sim­bo­lis; tai kū­ri­nys, ku­rį ša­lies te­at­ro kri­ti­kai pri­pa­ži­no ryš­kiau­siu XX a. lie­tu­viš­ku spek­tak­liu.

Pa­ro­da veiks iki lie­pos 30 d. Nu­ma­ty­tos ne­mo­ka­mos eks­kur­si­jos, su­si­ti­ki­mai su kū­rė­jais.

Organizatorių inf.

 

 

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.