Meilės maršrutas: Londonas– Dzūkija–Dapkiškių dvaras (1)
Lanko salsos ir bachatos pamokas
„Su vyru atsikraustėme į Dapkiškių dvarą prieš pusketvirtų metų. Mano tėtis užmatė šį dvarą visai netikėtai, vieta labai patiko tiek jam, tiek mano mamai. Apie dvarą nieko nežinojome, dabar tik domimės ir bandome skleisti istoriją apie jį ir Simoną Konarskį“, – pasakojo „Alytaus naujienoms“ Agnė Garcia.
Lietuvaitė iš Vilniaus Agnė Statulevičiūtė su kolumbiečiu Andrew Garcia susipažino Londone. „Aš ten studijavau, jis ten gyveno. Tiesiog dirbome kartu kavinukėje. Po metų – susituokėme. Esame labai panašūs, bei, žinoma, ir labai skirtingi, – šypsodamasi pasakojo Agnė. – Šiuo metu Alytuje net pradėjome lankyti Lotynų Amerikos bachatos ir salsos šokių pamokas. Tai tikrai abu daug mokomės, stengiamės kuo daugiau sužinoti apie abiejų tautų kultūrą, tradicijas.“
Patiko šeimos verslo idėja
Agnė neslepia, kad jos tėvelius, Valdą ir Jurgą Statulevičius, džiugina, kad dukra grįžo iš užsienio gyventi Dzūkijoje. Kai jos tėveliai aplankė Dapkiškių dvarą ir pradėjo kurpti planus apie gyvenimą dvare, jie pirmiausia paskambino Agnei į Londoną ir pristatė puikią idėją – apie šeimos verslo kūrimą. Agnei ir Andrew ši mintis labai patiko, mat norėjosi ramesnio, kokybiškesnio gyvenimo, taip pat patiko ir šeimos verslo idėja, tad priėmė sprendimą kraustytis iš Londono į dvarą.
„Turėjom planą grįžti šiek tiek vėliau, kad tėvai įsikurtų, persikraustytų, kažką pradėtų čia veikti, tačiau su Andrew pasitarę nusprendėm nieko nelaukti – turime ir mes prisidėti prie dvaro atgimimo. Savomis rankomis“, – sakė Agnė.
Perkant Dapkiškių dvarą, neapsieita ir be kuriozų. Po įvairių nuotykių dvarą Statulevičiai nusipirko ir nusprendė čia kraustytis bei kurti gyvenimą – nuomoti stovyklavietę, globoti daugiau vaikų – šiuo metu Valdas ir Jurga Statulevičiai jau globoja du vaikus.
„Mūsų šeima niekaip nėra susijusi su šia vietove. Visi esame, kaip sakoma, gryni vilniečiai, o tai, kaip viskas susiklostė šiandien, esame labai patenkinti – geriau nei tikėjomės. Vilniuje liko gyventi tik mano senelis, – sako Agnė. – Gyvename dvare visa šeima (kol kas septyniese), neužilgo kraustysimės su Andrew į kitoje dvaro teritorijos pusėje esantį „alytnamį“, kurį kaip tik dabar remontuojame. Labai dėl to džiaugiamės. Ir, žinoma, dirbsime toliau kartu su visa šeima, bandysime plėtoti verslą.“
Organizuoja stovyklas ir sveikuolių savaitgalius
Šeima nuomoja didelę poilsiavietę stovykloms, įvairiems susibūrimams, kurioje telpa iki 130 žmonių. Stovyklavietė uždara, apie 6 ha ploto, čia yra dvaro pastatas, 10 vasarinių namukų, pirties kompleksas, tvenkinys, miško alėja, upelis, lauko futbolo aikštelė, tinklinio aikštelė – erdvi, jauki vieta vaikų, paauglių, jaunimo stovykloms, suaugusių renginiams.
Vasarą dvare vyksta stovyklos, sutelpa net 140 žmonių. Stovyklavietę nuomoja visiems norintiems – čia įsikuria ir Alytaus vaikų dienos centrų, ir dziudo sporto stovyklos.
„Patys organizuojame stovyklas ukrainiečių vaikams. Renkame paramą ir atsivežame vaikus iš Ukrainos. Kitais metų laikais vedame ekskursijas, edukacijas – picų kepimo, orientacinio žaidimo, nuomojame pirtį su procedūromis, rengiame šeimų, sveikuolių savaitgalius. Bandome suktis, norime prikelti dvarą naujam ir kokybiškam gyvenimui. Esame labai dėkingi draugams, kurie meniškai dvarą kelia iš numirusiųjų – papuošė sienas piešiniais, keramika, paveikslais, įrengė mūsų menes – kad galėtume kviestis svečius į „prašmatnų dvarą“, – pasakojo Agnė. Lietuvą jau pamilo ir jos vyras Andrew. Mūsų šalis jam tikrai labai patinka, ypač širdžiai miela čia, Dapkiškių dvare, esanti ramybė, gamta, skanus maistas. Kolumbietis su žmona turi daug draugų – tiek Alytuje, tiek Vilniuje, labai mėgsta pakeliauti po Dzūkiją, ypač patinka Dusios ežeras.
Šalta vasara stebina
Andrew, nors gimė ir užaugo Kolumbijoje, kone pusę savo gyvenimo praleido Londone. Tad atvykimas į Lietuvą jam nėra visiškai netikėtas ar svetimas – oras, pavyzdžiui, čia gana panašus kaip ir Jungtinėje Karalystėje. Nė kiek nenustebino ir šalta šių metų vasara.
„Jokio kultūrinio šoko nėra. Mums abiem labai patinka laisvė, gamta, ramybė, smagu, kad nėra kamščių Alytuje. Andrew mielai valgo cepelinus, keptą duoną, šaltibarščiius, nors vis tiek visada mieliau rinktųsi ryžius“, – juokėsi Agnė, paklausta, ar sunku kolumbiečiui vyrui įtikti su lietuviškais valgiais.
Beje, prieš porą metų Agnė lankėsi Kolumbijoje, pas Andrew šeimą ir giminaičius. Anot jos, buvo labai smagi patirtis susipažinti su šio krašto kultūra, vyro šeima, ragauti neįprastą maistą, pamatyti vietoves, kur Andrew užaugo.
Na, o kolumbietis, kaip sako jo žmona, vis labiau įsitvirtina Dzūkijoje, mokosi lietuvių kalbos, picų edukacijas, beje, jau veda lietuviškai, laisvai susikalba su Agnės močiute.
... Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (52/14112). Jį įsigykite miesto parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, prekybos centruose „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kitose spaudai draugiškose vietose. Pigiausias būdas skaityti – laikraštį užsisakyti ir jį antradieniais bei penktadieniais gauti į namus ar darbą. Užsiprenumeruoti galite jums patogiu metu „Perlo“ mokėjimo skyriuose arba darbo dienomis iki 15 val. mūsų redakcijoje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 4-2, Alytus, tel. 0 315 51956).
Prenumerata priimama ir „Lietuvos pašte“, tačiau dėl pašto antkainio – didesne kaina. Dėkojame visiems, laikraštį užsisakantiems metams. Redakcijai tai yra svarbiausia palaikymo žinia ir pati didžiausia parama, leidžianti išlikti, sėkmingai gyvuoti ir leisti nepriklausomą (tik nuo jūsų – skaitytojų, prenumeratorių priklausomą) laikraštį.
Daugiau apie laikraščio prenumeratą, nuolaidų akcijas – ČIA.
Dėmesio: © Publikacijų autorystė saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Kažkas Vilniuje mums vėl…
Komentaras
Kažkas Vilniuje mums vėl istoriją bando pakeisti teikdami ,kad rusai slopino tautinį pasipriešinimą Lietuvoje , sąmoningai nuneikdami ,kad visas arba beveik visas lietuvių slopinimo operacijas atliko visai ne rusai ,o ukrainiečiai ,vadinami kazokais! Tai jie savu ar ne savu noru degino Lietuvos bažnyčias ir žudė, bei trėmė į Sibirą lietuvius! Tai faktas ,kurio labai nenori pripažinti nei brazauskiniai nei lanzberginiai! Kodėl?