Mažo kaimo didelė šventė (0)

Susitikimas Burbiškėse.
Susitikimas Burbiškėse.
Atsimenu, mokiau vaikus greitakalbių. Na, kad ir „Put Putarleckių Burbiškėse būta. Burbiškėse gimė ir pati Put Putarleckienė“. Tiek ir težinojau, kad tas Burbiškio dvaras esąs prie Anykščių, Antano Vienuolio apysakoje „Vėžys“ minimas. Dar žinojau, kad yra kitas Burbiškio dvaras su gražiausiais tulpių žiedais Radviliškio krašte. O kad Alytaus rajone, netoli Miroslavo miestelio, yra Burbiškių kaimas, kur 1955–1972 metais veikė pradžios mokykla, nebuvau girdėjęs, nors daugiau kaip dešimtmetį dirbau Alytaus rajone Švietimo skyriaus vedėju.

Iš tikrųjų tais laikais kaimuose vaikų buvo daug. Tad buvo steigiamos pradžios mokyklėlės dažniausiai didesnėse kaimo žmonių trobose: viename gale – mokykla, kitame – gyveno šeimininkai, o dar, žiūrėk, ir mokytojai kambarėlis išnuomojamas. Šis mūsų tėvų ir protėvių žingsnis, manyčiau, buvo teisingas, lėmęs ne vienos asmenybės siekį toliau mokytis, rinktis savo kelią.

Anais laikais, kai Burbiškėse krykštavo vaikystė, Alytaus rajone būdavo galima priskaičiuoti mažakomplekčių mokyklėlių kaimuose iki 40, o jau vėliau vaikų mažėjo, kaimas kėlėsi miestan – tad man dirbant (Nepriklausomybei grįžtant ir dar kokį dešimtmetį), beliko pusė tiek jų. Dabar gi kaimuose su žiburiu vargiai besurasi tokį darinį – nebent kokį sudėtingu pavadinimu ir neaiškiu likimu paženklintą daugiafunkcį centrą.

Taigi praėjusį šeštadienį į Burbiškes susirinko žmoneliai iš to paties kaimo, suplaukė iš toliau. Sukvietė juos dabar vilniškiai, žinomi Lietuvoje hidrogeologas Antanas Marcinonis ir teisininkas – kriminalistas Algirdas Matonis, kurie šią mokyklą paliko lygiai prieš 50 metų ir kuriems, supratau, tėviškės dūmas už svetimą ugnį mielesnis, brangesnis.

Jiems talkino ne vienas kraštietis, organizuoti susitikimą padėjo Rimas Lukoševičius, Veronika Sadauskienė (Morgelytė), Buzūnų šeima ir kt. Kai apie 60 susitikimo dalyvių užtraukė populiarią dainą „Giminės“, tai toli per Burbiškių klonius ir kalveles sklido josios aidas. Susitikimo dalyviams iš anksto atsakingai pasiruošęs sveikinimo žodį tarė vyriausiasis mokinys Antanas Buzūnas.

Buvusiems mokyklos mokiniams Antanui Marcinoniui su Veronika Sadauskiene vedant pamoką, vaikystės atsiminimų jūroje paskendo visos Burbiškės, o ypač Buzūnų troba, kur buvo įsikūrusi mokyklėlė. Tiesa, pradžioje ji veikė kaip nutolęs Miroslavo vidurinės mokyklos pradinių klasių komplektas. Tik nuo 1958 metų rugsėjo 1 dienos Alytaus rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas nusprendė atidaryti vieno komplekto Burbiškių pradinę mokyklą, sumažinant vieną komplektą Miroslavo vidurinėje mokykloje. Dabar apie buvusią mokyklėlę Burbiškėse ant Buzūnų namo sienos bylos organizatorių pasirūpinta meninė iškaba (ąžuolinė pelėda) su veiklos metais.

Su Burbiškių vaikais pradžioje dirbo mokytoja Anelė Mekionienė (Šablauskaitė), kuriai kelerius metus talkino pedagogė Ašmontaitė, nes atsirado antras komplektas dėl pagausėjusio mokinių skaičiaus. Gaila, kad apie šias mokytojas nesuradau jokios archyvinės medžiagos, dingo kaip į vandenį. Mielas skaitytojau, gal Jūs esate girdėjęs apie šių mokytojų likimus?

Nuo 1963 metų iki mokyklos uždarymo Burbiškių vaikus mokė Angelė Vidzbelienė, paskui dirbusi Alytaus 6-oje vidurinėje mokykloje. Mokytojas ir mokyklos draugus, išėjusius Anapilin, tylos minute pagerbė susirinkusieji.

Parengta medžiaga pamokai buvo įspūdinga. Antanas, trumpai apžvelgęs švietimo Lietuvoje ir dzūkuose istoriją, patraukliai pristatė Burbiškių kaimo mokyklėlės istoriją, pateikė vaizdinės medžiagos, fotografijose matytis buvę mokiniai. (Ne vienam kliuvo užduotis – atpažink – kas jis?) Kruopščiai iš atminties, nes dokumentų nerasta, pateikti mokinių sąrašai. Per visą mokyklos egzistavimo laiką Burbiškėse mokėsi 110 mokinių iš 37 sodybų. Iki tolimiausios sodybos keliuku 2,51 km, tiesiu taikymu 1,95 km. Per dieną mokinio toliausiai nueita 5,02 km, per mokslo metus – 1175 km, o per visus ketverius mokslo metus nupėdinta 4700 km. Tai įdomu! Peršasi mintis, jog šventės rengėjai ir tikslūs, ir įgudę, ir, matyt, patyrę!

Renginio vedėjai (mokytojai) nepamiršo išrinkti 9 asmenų tarybos, kuri rūpinsis bendruomenės reikalais, bendrystės palaikymu. Juk jau kitais metais sukaks 50 metų nuo mokyklos uždarymo. Tikiu, jog tai nebus užmiršta, nes, kas pamatyta sutinkant šį Rugsėjį, netelpa į jokius formalius rėmus.

 

SAVAS (Vytautas Bigaila),

1963 metais baigęs panašią mokyklėlę Žiogaičių kaime (Mažeikių r.)

 

O dabar žiupsnelis gyvų atsiminimų...

Man atmintyje išliko plačia šypsena mokytoja, kuriai kiekvienas mokinukas įdomus. Kiekvienam randanti paguodos ir padrąsinimo žodį.

Dar pamenu prie Burbiškių mokyklos augo patys saldžiausi ir skaniausi obuoliai. Bet mokytoja prašydavo jų neskinti. O per pertraukas taip norėjosi...

Prisimenu, kad vaidinom kažkokį vaidinimą. Man reikėjo būti su ilgu sijonu. Atsinešiau turbūt mamos. Matyt, gerokai per didelis. O jis per vaidinimą ėmė ir nukrito...

Dalė Miliauskaitė

 

1967 metų rugsėjo 1-oji diena. Pirma diena pradinėje mokykloje. Į pirmą klasę tais metais ateiname keturiese. Be manęs dar Giedra Eimanavičiūtė, Antanas Marcinonis ir Petras Kuncevičius. Pačioje pradžioje vyko susodinimas poromis į mokyklinius suolus. Mokytoja norėjo mane pasodinti į vieną suolą kartu su Giedra. Man sėdėjimas kartu su mergaite pasirodė taip gėdinga ir nepriimtina, kad aš protestuodamas palindau po suolu ir ten verkdamas lindėjau tol, kol mokytoja manęs nepersodino kartu su Petru. Vėliau, kai atsirado kitoks požiūris į mergaites, supratau, kad tai buvo mano didelė klaida.

 

Algirdas Matonis

 

Malonūs prisiminimai išliko apie mokytoją. Prisimenu ją dažnai besišypsančią. Ji buvo labai geras, labai šiltas, mielas ir malonus žmogus.

Vida Miliauskaitė

 

Labai norėjau eiti į mokyklą, bet 1966 metais rugsėjo 1-ąją dar poros mėnesių man trūko iki septynerių. Tėvai kažkaip susitarė su mokytoja, kad priimtų „išbandymui“. Maždaug, jeigu būsiu geras, tai priims...

Pirmą dieną po pamokų, einant namo „dičkiai“ (gerai pamenu Jasionio Juozas, mūs Petras, dar kažkas – jie buvo trečiokai) įlindo į Buzūno daržą, aptvertą tvora iš medinių strypų. O jame augo geltoni dideli moliūgai. Vieną didžiulį nuskynė, išsinešė iš daržo ir į obelį, kuri augo prie išėjimo iš mokyklos takelio, tą moliūgą sudaužė. Tiesiog norėjo pažiūrėti, kas jo viduje. Ar jau prinokęs... Kaip tik tuo metu iš mokyklos išėjo mokytoja ir pamatė šį vaizdelį...

– Ak, tai ir tu čia kartu su šitais išdykėliais susidėjai! Na, tuomet į mokyklą gali jau rytoj neiti!..

...ir nėjau. Teko man tą rudenį, broliams Petrui ir Vitui būnant mokykloje, ganyti kolūkio telyčių bandą. Mokyklai dar buvau per mažas... Į mokyklą nuėjau po metų. Bet gal ir gerai, suaugau...

Antanas Marcinonis

 

Labai įstrigo, kad takelis prie mokyklos ne žiemos metu visada būdavo apsodintas įvairiausiomis, tada man atrodė, labai gražiomis gėlėmis. Rudenį ar pavasarį reikėdavo nuravėti, nugremžti žoles nuo bėgimo tako. Tai tas man labai nepatikdavo, matyt, tinginė buvau...

Pamenu, kaip baigiantis mokslo metams visa mokykla eidavom draugiško vizito į Talokio mokyklą. Ten gerą pusdienį žaisdavom su nepažįstamais vaikais. Gera būdavo atrakcija. Dar prisimenu, kai eidavom Geištarų stotelės link pasitikti mokytojos. Ji buvo mėgėja vėluoti, o mums tai irgi buvo pramoga...

Zita Lukoševičiūtė

 

Man iš mokyklos labiausiai įstrigę pertraukos, kurios tęsdavosi ir 2 val. Per jas mes siausdavome, dūkdavome. Vieną kartą tokios pertraukos metu per mokyklos kiemą ėjo Jasionis Vytas, tuo metu Miroslavo mokyklos penktokas. Jis mus pradėjo mokyti, kad Miroslave, jei mokytojas neateina 5 minutes, – viskas, pamokos nėra. Tada jie bėga iš mokyklos. Aš tuomet pagalvojau: „Jo, Miroslovas išmoko, mes jau seniai galėjome būti namuose...“

Rimas Lukoševičius

 

Labiausiai įstrigęs aviečių šakelių arbatos nuostabus skonis, kurią atnešdavo mums pietų metu iš Buzūno. Tas arbatos skonis išlikęs iki šių dienų. Dabar tokio skonio nėra. Dar įsiminė, kai bėgdavome rytais pasitikti mokytojos, ir būdavo begalinis džiaugsmas, jeigu pavykdavo pirmam paimti iš mokytojos rankinuką. Tiesiog lenktyniaudavome. Padėti nešti mokytojai jos rankinuką buvo didelis pasididžiavimas. Visgi norėjome jos dėmesio, geresnių pažymių.

Dalė Matonytė

 

Man kažkodėl įstrigo atmintyje, kaip per pertraukas kieme mus vaikydavosi piktas Buzūno gaidys.

Aldona Švedkauskaitė

 

Dabar atmintyje iškilo, kai su Matonyte Dalia žiemą čiuožinėjom ant kuprinių nuo kalniuko ir, pasirodo, susikeitėm kuprinėm. Namo parsinešiau jos, o ji mano...

Laima Stonytė

 

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.