Mažoji Alytaus muzikos mokyklos obojininkų šeima (0)
Ilgą laiką Alytaus muzikos mokykloje vaikai buvo priimami groti muzikos instrumentu pagal tai, kokie yra jų gabumai, fiziniai duomenys, o pasirinkimą lėmė išankstiniai jų pačių pasirinkimai arba jų tėvų pageidavimai.
Pastaraisiais metais stojantįjį pasitinka muzikos instrumentų parodėlė – ant specialių stovų išsirikiavę spalvoti trimitai, variu švytintys trombonai, spindintys saksofonai, klasikine rimtimi ir jaukumu dvelkiantys obojus ir klarnetas, kanklės, birbynės, smuikai, akordeonai.
Tiems vaikams, kurie anksčiau žinojo tik du instrumentus – pianiną (nes jį girdėjo vaikų darželyje) ir gitarą, kurią dažniausiai matė buityje, atsivėrė platus pažinimo ratas – jie galėjo paliesti, pakilnoti instrumentą, bandė išgauti garsus.
Kitaip tariant, nuo pirmųjų minučių prasidėdavo draugystė su muzikos instrumentu, kuris ne vienam tapo puikiu draugu laisvalaikio metu, o kai kam ir profesija.
Simfoniniame orkestre instrumentai paskirstyti grupėmis, priklausomai nuo to, koks jų garso stiprumas, vaidmuo atliekant melodiją, garso spalva.
Vienas orkestrantas, sėdintis toli gražu ne pačiame orkestro priekyje, bet laikomas itin svarbiu, yra obojininkas.
Prieš prasidedant koncertui, laukdami dirigento, muzikantai pagal seną tradiciją „prasigroja“: apšildomi pučiamieji, lūpomis sudrėkinamos ypatingos instrumentų dalys – liežuvėliai, suskamba smuiko garsų pasažai, kuriuos nustelbia nosinis, šiek tiek nostalgiškas garsas, skleidžiamas obojaus. Tai garsas „lia“. Jį tuojau „pasigauna“ smuikai, violončelės, kiti instrumentai, derindamiesi prie orkestro visumos.
Taigi, mano kelionėje po muzikos šalį ir šiandien „toną duos“ obojus. Jis yra iš visų mokomųjų muzikos instrumentų Muzikos mokykloje jauniausias – programa pradėta įgyvendinti prieš ketverius metus. Tačiau šis instrumentas turi seną istoriją. Obojus pagal atlikimo sudėtingumą laikomas pačiu sudėtingiausiu muzikos instrumentu, ir dėl to jis yra įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą.
Kaprizingas dvipusis nendrinis liežuvėlis, statomas instrumento pradžioje, reikalauja ypatingos atidos: netyčia paspausi per stipriai ar suduosi į dantuką, ir liežuvėlio kamputis nulūžta. O tokiu jau garso neišgausi.
Arba, keletą minučių negroji, ir liežuvėlis jau išdžiūsta. Sausu liežuvėliu taip pat neišgausi garso, todėl muzikantas, pauzių tarp grojimo metu, nuolat sudrėkina liežuvėlį lūpomis.
O kur dar speciali lūpų padėtis grojant – turi abiem lūpomis uždengti apatinius ir viršutinius dantis, paruošiant „patalėlį“ įnoringam liežuvėliui, o kad „patalėlis“ nesiglamžytų, lūpas reikia šiek tiek ištempti, tarsi šypsenai.
Tik po ilgų treniruočių muzikantas geba išlaikyti tokią lūpų poziciją ilgesnį laiką, kitaip obojaus garso tiesiog neišgautum.
Atskirai reikia kalbėti ir apie kvėpavimą: visi, grojantys pučiamaisiais instrumentais, žino, kad kvėpuoti reikia žemutine plaučių dalimi, muzikantų kalba tariant, „iš diafragmos“. Kol pradedantys smuikininkai mokosi taisyklingo stryko, paties smuikelio laikymo, pūtikai pradeda nuo kvėpavimo.
Obojininkai naudoja specialius kvėpavimo pratimus, kurie pirmaisiais mokymosi metais siejasi su žaidimais. Vienas iš tokių: atsigulti, juosmens srityje užsidėti sunkesnę knygą, įkvėpti ir iškvėpti, stebint, kaip kilnojasi knyga.
Kai diafragma sustiprėja, kai kurie mokinukai įgunda kvėpuoti, užsidėję ant pilvuko ne storą knygą, o savo jaunesnę sesutę ar broliuką, sunkesnį augintinį. Kiek juoko ir geros nuotaikos visai šeimai, o muzikantui – matoma nauda treniruojant kvėpavimą.
Kiekvieno pradedančio muzikanto pasirengimas ir mokymasis sunkus, bet koncertuose lydi klausytojų aplodismentai, pagyrimai ir gėlės. Ir obojus patraukia savo elegancija, daugybe juodame instrumento korpuso fone spindinčių vožtuvėlių, ypatingu, nustelbiančiu kitus instrumentus, egzotišku dykumų ragelio garsu.
Šiuo metu mokykloje obojumi groti mokosi 8 mokiniai: Nojus Prakapas, Karolis Karaliūnas, Rokas Mačionis, Tomas Ališkevičius, Aleksandras Dubickas, Liepa Tumasonytė, Kęstutis Bražinskas, Ema Krikščiūnaitė. Pakalbinkime pačius drąsiausius:
„Man labai labai patinka garsas, labai gražus“ (Tomas); „Noriu būti profesionalia obojininke, labai laukiu, kai galėsiu pradėti groti Muzikos mokyklos simfoniniame orkestre „Svajonė“ (Liepa).
Obojaus mokytoja Eglė Čeponaitė, vilnietė, buvusi garsaus obojininko profesoriaus Roberto Beinario studentė, geba sudominti ir uždegti mokinius meile šiam ypatingo grožio ir subtilaus skambesio instrumentui.
Ji prisimena: „Kadangi obojus nėra toks dažnas instrumentas, dar studijuodama akademijoje pajutau mažos bendruomenės grožį – mūsų, obojininkų, nebuvo daug, bet visi bendravome šiltai ir draugiškai, galėdavau jausti ir palaikymą, kada jo reikėdavo, taip pat sulaukti ir patarimų iš vyresnių kolegų. Dažnai ir mūsų profesorius Robertas Beinaris akcentuodavo, jog mes, obojininkai, esame kaip šeima. Būtent tokį patį šeimos ar bendruomenės jausmą noriu atnešti ir sukurti savo klasėje su savo mokiniais. Mano pačios išgyventa ir patirta, jog tam, kad galėtum skleistis, yra svarbu saugi bei įkvepianti aplinka, taip pat šiltas, atidus mokytojo žvilgsnis. Be abejo, daug dėmesio skiriu ir profesionaliam ugdymui. Į kiekvieną savo mokinį žiūriu kaip į potencialų profesionalą, tad nuo pirmųjų pamokų labai rimtai mokomės taisyklingo kvėpavimo – pirmaisiais mokymosi metais tam skiriame daugiausia dėmesio.“
Mokytoja Eglė pritaria, kad obojus yra sudėtingas instrumentas, jam įvaldyti reikia ir laiko, ir kantrybės, tačiau įvaldžius galima mėgautis į nieką nepanašiu obojaus tembru, kurio skambesys tiesiai į sielą pataiko. Ji sako, kad „labai gera girdėti, kaip sklinda mokykloje vyresnių mokinių atliekami obojaus garsai – viduje kyla džiaugsmo ir pasididžiavimo jaismas. Didžiulė dovana taip pat man, kaip mokytojai, yra matyti, kaip jie noriai mokosi, muzikuoja, kokie visi skirtingi ir nepakartojami yra!“
Alytaus muzikos mokyklos direktorė prof. dr. Aldona Vilkelienė
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą