Informacijos prieinamumas taip pat yra neįgalaus žmogaus teisė

– Su kokiais teisių pažeidimais šiuo metu dažniausiai susiduria žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija? Kaip yra gaunama informacija apie šiuos pažeidimus? Kokia statistika?
– Pirmiausia noriu priminti, kad, atlikdama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną, komisija nuolat tikrina, kaip įgyvendinama ši konvencija. Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, lygių galimybių kontrolieriui bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams teikia rekomendacijas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo bei rengia jos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas.
Todėl tiesiogiai mūsų nepasiekia informacija apie teisių pažeidimus, nes individualius skundus dėl teisių pažeidimo neįgalūs žmonės ir toliau pateikia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau – LGKT), mat nuo 2019 metų LGKT yra atsakinga už Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos kontrolę. Jiems yra pateikiamas individualus skundas, tuomet vykdomas tyrimas ir dar vėliau LGKT priima sprendimą.
Kol kas mes kaip komisija laukiame informacijos iš įvairių institucijų, kaip jos įgyvendina Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas po 2016 metų valstybės vertinimo Jungtinėse Tautose. Kito posėdžio metu spręsime, kaip reaguosime į gautą ir dar negautą informaciją iš institucijų.
Pati LGKT gauna vis daugiau skundų neįgaliųjų teisių neužtikrinimo klausimais.
– Ar teisinga informacija, kuri randama viešojoje erdvėje, kad „žmonės su negalia yra silpniausia ir labiausiai „nugalinta“ grupė Lietuvos visuomenėje“? Kad jų teisės pažeidžiamos beveik visose srityse? O ką galėtume įžvelgti teigiamo?
– Taip, šiai informacijai iš dalies pritariu, nors tai priklauso nuo mūsų požiūrio. Jei žvelgsime į negalią turinčius žmones su gailesčiu, tai ir galvosime, jog jie vargšai, jiems tik reikia įvairių išmokų ir pan. Jei į neįgaliuosius žiūrėsime kaip į pridėtinę vertę galinčius sukurti žmones, tuomet tos negalios, to silpnumo beveik nematysime. Bet jei žvelgsime per žmogaus teisių prizmę, tuomet ir teisės bus greičiau užtikrinamos ir įgyvendinamos. Kol kas mes, neįgalieji, esame diskriminacijos objektas ir mūsų teisės yra pažeidžiamos visose gyvenimo srityse. Todėl turime būti matomi per lygias teises, per žmogaus teises, per antidiskriminacines priemones.
– Statistika teigia, kad negalios paliesti žmonės Lietuvoje protestuoja ypač retai. Per visą nepriklausomybės laikotarpį įvyko vos penki šeši protestai už žmonių su negalia teises, tuo metu Vakarų valstybėse į gatves išėję neįgalieji – dažnas reiškinys. Taigi, kodėl Lietuvos neįgalieji taip vangiai gina savo teises? Ar situacija keičiasi?
– Tai gali lemti daug veiksnių: vieni yra tiesiog jau pavargę kovoti su „vėjo malūnais“, trūksta drąsos, motyvacijos, kitiems gerai taip, kaip yra, dar kiti bijo prarasti valstybės skiriamą finansavimą, todėl net ir nedalyvauja protestuose ir neišgirsime iš jų prieštaravimų. Kalbėsiu iš asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ pusės, kadangi 2019 metų gegužės 4 dieną Vilniuje organizavome protesto eitynes „Laimė galėti“: viešinama daug kur buvo, kviečiamos savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, tačiau aktyvumas buvo mažas. Viena iš prieš tai minėtų priežasčių – skiriamas finansavimas nevyriausybinėms organizacijoms ir buvo tas veiksnys, kuris lėmė mažą dalyvių skaičių. Nors bendradarbiaudami su vežėjų asociacija netgi būtume pasirūpinę atvežimu iš įvairių Lietuvos miestų.
Kalbant apie individualius atvejus, situacija po truputį keičiasi, nes jei žmonės patys nežino, kaip ir kur geriau kreiptis pagalbos, tad aktyviai kreipiasi asmeniškai į mane, asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentą Ričardą Dubicką ar kitus aktyvius mūsų asociacijos narius. Yra atvejų, kai tiesiog pradedami teisminiai procesai dėl teisių neužtikrinimo. Prieš daugiau nei metus Alytaus miesto savivaldybė laimėjo bylą, kad mūsų mieste neįgaliesiems būtų prieinamas viešasis transportas. O neseniai šeima Druskininkuose padavė į teisminį procesą Druskininkų miesto savivaldybę dėl socialinių paslaugų stokos sūnui, turinčiam autizmo spektro sutrikimą. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė yra pralaimėjusi bylą dėl rinkimų apylinkių neprieinamumo negalią turintiems asmenims. Todėl Vyriausioji rinkimų komisija mūsų komisijai šiais metais jau yra pateikusi informaciją, jog per šiuos Seimo rinkimus visos balsavimo patalpos turės būti pritaikytos rinkėjams, turintiems negalią. Taip pat yra bylų, iškeltų europiniu lygmeniu. Tad po truputį judama, bet norint proveržio, ko gero, reikia šimtų tokių teisminių procesų.
Liūdna, kai kartais daug dirbi dėl neįgaliojo, bet žmogus spėja net numirti, taip ir nesulaukęs galimybės turėti keltuvą ir pabūti gryname ore vos ne po 4 metų negalios. Taip nutiko Alytuje. Moteris mirė šių metų pradžioje, nors visus praėjusius metus susitikdavome su valdžios atstovais mėgindami išjudinti šį reikalą, ir jau valdžios atstovai buvo įsipareigoję problemą išspręsti iki praėjusių metų pabaigos, tačiau to neįvyko.
Galima suprasti, kad labai daug pažeidimų susiję su teise į savarankišką gyvenimą. Problemą gali išspręsti asmeninio asistento paslaugos. Ledai pernai buvo pralaužti Alytuje, o kokia padėtis šiuo metu, ar pasikeitusi valdžia įsigilino į situaciją, ar vėl teks pradėti viską nuo pradžių?
– Visų pirma čia buvo padaryta klaida su terminu „paslaugos“, nes taip ir atrodo, kad, jei tau reikia pagalbos, tu turi ją nusipirkti, nors šią pagalbą privalo suteikti valstybė. Taip, Alytus praėjusiais metais teikti šią pagalbą pradėjo pats pirmas ir savarankiškai, t. y. iš pačios savivaldybės biudžeto, tuo iš dalies atitikdamas gerąją Švedijos praktiką dėl skiriamo finansavimo. Švedijoje šiai pagalbai skiriamos tiesioginės išmokos kiekvienam neįgaliajam, kuriam nustatomas asmeninės pagalbos poreikis. Tačiau šiuo metu 58 Lietuvos savivaldybėse vyksta antrasis asmeninės pagalbos bandomasis projektas, kuris skirtas fizinę, regos, klausos, kompleksinę negalią turintiems asmenims. Alytus taip pat šiame projekte dalyvauja. Ir finansavimas šios pagalbos teikimui skiriamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, nes projektas vykdomas per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Todėl dabar kyla klausimas, ar tai bus reglamentuota 2021 metais visos Lietuvos mastu. Netrukus Seimo rinkimai, tad, pasibaigus bandomiesiems projektams ir naujai kadencijai atėjus į valdžią, kyla abejonių, ar visko nereiks pradėti nuo pradžių.
– Neįgaliųjų teisių užtikrinimas švietimo, medicinos srityje, darbo rinkoje – daugiau mažiau suprantamas, tačiau gal galite papasakoti apie tokias specifines sritis, kaip, pavyzdžiui, informacijos prieinamumas – yra teigiama, kad išmaniosios technologijos leidžia pritaikyti informacinę erdvę, tarkim, akliesiems, tačiau apie tai reikia žinoti, o portalo savininkas turi pasirūpinti.
Informacijos prieinamumas taip pat yra žmogaus, turinčio negalią, teisė. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje apibrėžta, kad valstybės, įsipareigojusios ją įgyvendinti, privalo užtikrinti gestų kalbos, Brailio rašto, patobulintų ir alternatyvių bendravimo būdų, taip pat visų kitų neįgaliųjų pasirinktų prieinamų bendravimo priemonių, būdų ir formų pripažinimą ir tinkamų sąlygų juos naudoti oficialiuose santykiuose pritaikymą.
Seimas yra patvirtinęs teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama, kad viešojo sektoriaus institucijų svetainės ir mobiliosios programos taptų prieinamos visiems naudotojams, tarp jų ir neįgaliesiems. Informacinės visuomenės plėtros komitetas kasmet atlieka šių interneto svetainių atitikimo reikalavimams vertinimą. Vertinama apie 1,2 tūkst. institucijų interneto svetainių.
2019 metų kovą priimtas Europos prieinamumo aktas numato, kad visiems turės būti prieinami bilietų ir registracijos aparatai, bankomatai ir mokėjimo terminalai, kompiuteriai ir operacinės sistemos, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir televizijos įranga, bankų paslaugos, elektroninės knygos, elektroninės ir transporto paslaugos. Šalys narės turi per 3 metus jo nuostatas perkelti į nacionalinius teisės aktus ir per 6 metų pereinamąjį laikotarpį Prieinamumo akto reikalavimus įgyvendinti.
Regos negalia yra skirtinga. Vieniems užtenka padidinto teksto, kitiems reikalingas juodas ar baltas tekstas, o dar kitiems – teksto formato, esančio internetinėje svetainėje, skaitantis sintezatorius neturi iškraipyti, nes kitaip informacija nebus suprasta. Sintezatorius – tai programa, kuri perteikia tekstą balsu. Tarkim, ant nuotraukų dar galėtų būti uždėtos nematomos etiketės, kurios apibūdintų nuotraukoje esantį vaizdą ir, paspaudus ant nuotraukos, sintezatorius galėtų pasakyti, kas toje nuotraukoje pavaizduota.
– Kas yra svarbiausia Jums, kaip monių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkei, šioje veikloje? Kokius uždavinius sau kėlėte pradėdama dirbti ir koks įspūdis apie situaciją yra dabar? Kuria linkme matote pagrindinius darbus? Beje, o kaip Lietuva negaliųjų teisių užtikrinimo prasme atrodo tarp kitų ES šalių?
– Man svarbiausia yra kuo platesnis, kuo visapusiškesnis neįgalaus žmogaus teisių užtikrinimas bei sisteminiai ir tvarūs pokyčiai įgyvendinant neįgaliojo teises. Pradedant dirbti ir dabar siekiami uždaviniai tikrai nepasikeitė. Lietuvoje situacija, kalbant apie Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių įgyvendinimą, yra labai liūdna, kadangi jau prieš 10 metų turėjome tai įgyvendinti, o šiuo metu turėtume tik tobulinti, deja, apie tai dar tik kalbame. Konvencijoje yra akcentuojama, kad stebėsena turi būti nepriklausoma nuo nieko, nes tik tuomet galima matyti tikslų jos nuostatų įgyvendinimą arba neįgyvendinimą. Kaip, tarkim, pas mus mėgstama daug ką padaryti iš dalies, o ne visapusiškai tinkamai.
Komisija įsteigta tik 2019 liepą, todėl šiais metais jau nutarta, kad Jungtinių Tautų neįgalių teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitą už 2019 metus rengia Neįgaliųjų reikalų departamentas (toliau – NRD), o Komisija dalyvaus ekspertiniame vertinime teikdama pasiūlymus ataskaitai. 2020 metais bus atliekama mažiau tyrimų, tačiau jie turės būti labiau tikslingi. NRD ir Komisija derins tyrimų temas artimiausiu metu. Į artimiausius Komisijos darbus taip pat įeina išvadų rengimas apie rekomendacijų, kurias 2016 metais Lietuvai teikė Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas, įgyvendinimą. Neįgaliųjų teisių užtikrinimo prasme Lietuvą galime nominuoti žemiausiose pozicijose, mažų stebuklų kai kur atsiranda, bet visapusiško jų teisių įgyvendinimo labai trūksta.
Aš mėgstu pasidalyti savo…
Komentaras
Aš mėgstu pasidalyti savo liudijimais apie šį puikų rašybos gydytoją. Man 34 metai. Aš ištekėjau būdamas 25 metų. Turiu vaiką ir laimingai gyvenau su šeima. 9 mėnesius stebėjau, kaip mano vyro elgesys pasidarė toks keistas ir nelabai suprantu, kas vyksta, jis išsikraustė iš namų kitai moteriai, kurią aš taip myliu, kad niekada nesvajoju prarasti jo, bandau savo Geriausia įmanoma įsitikinti, kad mano vyras susisieks su manimi, bet nesėkmingai, aš verkiu ir verkiu ieškant pagalbos, aptariau tai su savo geriausia drauge MARGERET ir ji pažada man padėti. Ji papasakojo man apie vyrą, vardu DR AJAYI, ji pasakojo, kad jis yra labai galingas žmogus ir kad juo galima pasitikėti, o meilės klausimais, kurių jis negali išspręsti, nieko nėra. Ji papasakojo, kaip jis padeda daugybei žmonių atkurti jų santykius. Aš buvau įsitikinęs ir nusprendžiau pamėginti, todėl susisiekiau su jo el. Pašto adresu drajayi1990@gmail.com. Aš jam paaiškinau visą savo problemą, jis man pasakė, kad neturėčiau jaudintis, kad visos mano problemos bus nedelsiant išspręstos. Jis man pasakė. ką daryti, kad mano vyras susigrąžintų, ir aš padariau, jis pasakė, kad po 3 dienų mano vyras grįš pas mane ir pradės elgetauti. Ir tai nutinka taip, kaip jis sakė, aš buvau labai nustebęs, tai yra nuostabu. Aš labai laiminga, kad mano santykiai dabar yra labai glaudūs ir mes abu vėl gyvename laimingai. Jei kyla panašių problemų, susisiekite su juo dabar (DRAJAYI1990@GMAIL.COM) ARBA „WhatsApp“ ARBA „Viber“ telefono numeriu +2347084887094 ir gaukite savo problemą kartą ir visiems laikams. Aš esu gyvas to liudijimas.
Komentuoti