In­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mas taip pat yra ne­įga­laus žmo­gaus tei­sė

Saulė Pinkevičienė
Komentarai (0)
2020 Vasaris 26
Kris­ti­na Dū­do­ny­tė: „Ne­įga­lių­jų tei­sių už­tik­ri­ni­mo pras­me Lie­tu­vą ga­li­me no­mi­nuo­ti že­miau­sio­se po­zi­ci­jo­se, ma­žų ste­buk­lų kai kur at­si­ran­da, bet vi­sa­pu­siš­ko jų tei­sių įgy­ven­di­ni­mo la­bai trūks­ta.“
Kris­ti­na Dū­do­ny­tė: „Ne­įga­lių­jų tei­sių už­tik­ri­ni­mo pras­me Lie­tu­vą ga­li­me no­mi­nuo­ti že­miau­sio­se po­zi­ci­jo­se, ma­žų ste­buk­lų kai kur at­si­ran­da, bet vi­sa­pu­siš­ko jų tei­sių įgy­ven­di­ni­mo la­bai trūks­ta.“ Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Kris­ti­na Dū­do­ny­tė – žmo­nių su ne­ga­lia tei­sių ste­bė­se­nos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė. Kaip mū­sų mies­te ir ša­ly­je jau­čia­si ne­įga­lie­ji ir kaip Lie­tu­va at­ro­do tarp ki­tų Eu­ro­pos ša­lių? Apie tai, ko­kią ži­nią sa­vo kas­die­ne veik­la siun­čia vi­suo­me­nei, kal­ba­mės su ak­ty­via aly­tiš­ke.

– Su ko­kiais tei­sių pa­žei­di­mais šiuo me­tu daž­niau­siai su­si­du­ria žmo­nių su ne­ga­lia tei­sių ste­bė­se­nos ko­mi­si­ja? Kaip yra gau­na­ma in­for­ma­ci­ja apie šiuos pa­žei­di­mus? Ko­kia sta­tis­ti­ka?

– Pir­miau­sia no­riu pri­min­ti, kad, at­lik­da­ma Jung­ti­nių Tau­tų ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­jos įgy­ven­di­ni­mo ste­bė­se­ną, ko­mi­si­ja nuo­lat tik­ri­na, kaip įgy­ven­di­na­ma ši kon­ven­ci­ja. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui, Vy­riau­sy­bei, vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­joms ir įstai­goms, ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riui bei ki­tiems fi­zi­niams ir ju­ri­di­niams as­me­nims, ki­toms or­ga­ni­za­ci­joms ir jų pa­da­li­niams tei­kia re­ko­men­da­ci­jas dėl Jung­ti­nių Tau­tų ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­jos įgy­ven­di­ni­mo bei ren­gia jos įgy­ven­di­ni­mo ste­bė­se­nos ata­skai­tas.

To­dėl tie­sio­giai mū­sų ne­pa­sie­kia in­for­ma­ci­ja apie tei­sių pa­žei­di­mus, nes in­di­vi­du­a­lius skun­dus dėl tei­sių pa­žei­di­mo ne­įga­lūs žmo­nės ir to­liau pa­tei­kia Ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus tar­ny­bai (to­liau – LGKT), mat nuo 2019 me­tų LGKT yra at­sa­kin­ga už Jung­ti­nių Tau­tų ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­jos kon­tro­lę. Jiems yra pa­tei­kia­mas in­di­vi­du­a­lus skun­das, tuo­met vyk­do­mas ty­ri­mas ir dar vė­liau LGKT pri­ima spren­di­mą.

Kol kas mes kaip ko­mi­si­ja lau­kia­me in­for­ma­ci­jos iš įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų, kaip jos įgy­ven­di­na Jung­ti­nių Tau­tų Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­to re­ko­men­da­ci­jas po 2016 me­tų vals­ty­bės ver­ti­ni­mo Jung­ti­nė­se Tau­to­se. Ki­to po­sė­džio me­tu sprę­si­me, kaip re­a­guo­si­me į gau­tą ir dar ne­gau­tą in­for­ma­ci­ją iš ins­ti­tu­ci­jų.

Pa­ti LGKT gau­na vis dau­giau skun­dų ne­įga­lių­jų tei­sių ne­už­tik­ri­ni­mo klau­si­mais.

– Ar tei­sin­ga in­for­ma­ci­ja, ku­ri ran­da­ma vie­šo­jo­je erd­vė­je, kad „žmo­nės su ne­ga­lia yra sil­pniau­sia ir la­biau­siai „nu­ga­lin­ta“ gru­pė Lie­tu­vos vi­suo­me­nė­je“? Kad jų tei­sės pa­žei­džia­mos be­veik vi­so­se sri­ty­se? O ką ga­lė­tu­me įžvelg­ti tei­gia­mo?

– Taip, šiai in­for­ma­ci­jai iš da­lies pri­ta­riu, nors tai pri­klau­so nuo mū­sų po­žiū­rio. Jei žvelg­si­me į ne­ga­lią tu­rin­čius žmo­nes su gai­les­čiu, tai ir gal­vo­si­me, jog jie varg­šai, jiems tik rei­kia įvai­rių iš­mo­kų ir pan. Jei į ne­įga­liuo­sius žiū­rė­si­me kaip į pri­dė­ti­nę ver­tę ga­lin­čius su­kur­ti žmo­nes, tuo­met tos ne­ga­lios, to sil­pnu­mo be­veik ne­ma­ty­si­me. Bet jei žvelg­si­me per žmo­gaus tei­sių priz­mę, tuo­met ir tei­sės bus grei­čiau už­tik­ri­na­mos ir įgy­ven­di­na­mos. Kol kas mes, ne­įga­lie­ji, esa­me dis­kri­mi­na­ci­jos ob­jek­tas ir mū­sų tei­sės yra pa­žei­džia­mos vi­so­se gy­ve­ni­mo sri­ty­se. To­dėl tu­ri­me bū­ti ma­to­mi per ly­gias tei­ses, per žmo­gaus tei­ses, per an­ti­disk­ri­mi­na­ci­nes prie­mo­nes.

– Sta­tis­ti­ka tei­gia, kad ne­ga­lios pa­lies­ti žmo­nės Lie­tu­vo­je pro­tes­tuo­ja ypač re­tai. Per vi­są ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pį įvy­ko vos pen­ki še­ši pro­tes­tai už žmo­nių su ne­ga­lia tei­ses, tuo me­tu Va­ka­rų vals­ty­bė­se į gat­ves iš­ėję ne­įga­lie­ji – daž­nas reiš­ki­nys. Tai­gi, ko­dėl Lie­tu­vos ne­įga­lie­ji taip van­giai gi­na sa­vo tei­ses? Ar si­tu­a­ci­ja kei­čia­si?

– Tai ga­li lem­ti daug veiks­nių: vie­ni yra tie­siog jau pa­var­gę ko­vo­ti su „vė­jo ma­lū­nais“, trūks­ta drą­sos, mo­ty­va­ci­jos, ki­tiems ge­rai taip, kaip yra, dar ki­ti bi­jo pra­ras­ti vals­ty­bės ski­ria­mą fi­nan­sa­vi­mą, to­dėl net ir ne­da­ly­vau­ja pro­tes­tuo­se ir ne­iš­gir­si­me iš jų prieš­ta­ra­vi­mų. Kal­bė­siu iš aso­cia­ci­jos „Sa­va­ran­kiš­kas gy­ve­ni­mas“ pu­sės, ka­dan­gi 2019 me­tų ge­gu­žės 4 die­ną Vil­niu­je or­ga­ni­za­vo­me pro­tes­to ei­ty­nes „Lai­mė ga­lė­ti“: vie­ši­na­ma daug kur bu­vo, kvie­čia­mos sa­vi­val­dy­bės, ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, ta­čiau ak­ty­vu­mas bu­vo ma­žas. Vie­na iš prieš tai mi­nė­tų prie­žas­čių – ski­ria­mas fi­nan­sa­vi­mas ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms ir bu­vo tas veiks­nys, ku­ris lė­mė ma­žą da­ly­vių skai­čių. Nors ben­dra­dar­biau­da­mi su ve­žė­jų aso­cia­ci­ja net­gi bū­tu­me pa­si­rū­pi­nę at­ve­ži­mu iš įvai­rių Lie­tu­vos mies­tų.

Kal­bant apie in­di­vi­du­a­lius at­ve­jus, si­tu­a­ci­ja po tru­pu­tį kei­čia­si, nes jei žmo­nės pa­tys ne­ži­no, kaip ir kur ge­riau kreip­tis pa­gal­bos, tad ak­ty­viai krei­pia­si as­me­niš­kai į ma­ne, aso­cia­ci­jos „Sa­va­ran­kiš­kas gy­ve­ni­mas“ pre­zi­den­tą Ri­čar­dą Du­bic­ką ar ki­tus ak­ty­vius mū­sų aso­cia­ci­jos na­rius. Yra at­ve­jų, kai tie­siog pra­de­da­mi teis­mi­niai pro­ce­sai dėl tei­sių ne­už­tik­ri­ni­mo. Prieš dau­giau nei me­tus Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė lai­mė­jo by­lą, kad mū­sų mies­te ne­įga­lie­siems bū­tų pri­ei­na­mas vie­ša­sis trans­por­tas. O ne­se­niai šei­ma Drus­ki­nin­kuo­se pa­da­vė į teis­mi­nį pro­ce­są Drus­ki­nin­kų mies­to sa­vi­val­dy­bę dėl so­cia­li­nių pa­slau­gų sto­kos sū­nui, tu­rin­čiam au­tiz­mo spek­tro su­tri­ki­mą. Taip pat Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė yra pra­lai­mė­ju­si by­lą dėl rin­ki­mų apy­lin­kių ne­pri­ei­na­mu­mo ne­ga­lią tu­rin­tiems as­me­nims. To­dėl Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja mū­sų ko­mi­si­jai šiais me­tais jau yra pa­tei­ku­si in­for­ma­ci­ją, jog per šiuos Sei­mo rin­ki­mus vi­sos bal­sa­vi­mo pa­tal­pos tu­rės bū­ti pri­tai­ky­tos rin­kė­jams, tu­rin­tiems ne­ga­lią. Taip pat yra by­lų, iš­kel­tų eu­ro­pi­niu lyg­me­niu. Tad po tru­pu­tį ju­da­ma, bet no­rint pro­ver­žio, ko ge­ro, rei­kia šim­tų to­kių teis­mi­nių pro­ce­sų.

Liūd­na, kai kar­tais daug dir­bi dėl ne­įga­lio­jo, bet žmo­gus spė­ja net nu­mir­ti, taip ir ne­su­lau­kęs ga­li­my­bės tu­rė­ti kel­tu­vą ir pa­bū­ti gry­na­me ore vos ne po 4 me­tų ne­ga­lios. Taip nu­ti­ko Aly­tu­je. Mo­te­ris mi­rė šių me­tų pra­džio­je, nors vi­sus pra­ėju­sius me­tus su­si­tik­da­vo­me su val­džios at­sto­vais mė­gin­da­mi iš­ju­din­ti šį rei­ka­lą, ir jau val­džios at­sto­vai bu­vo įsi­pa­rei­go­ję pro­ble­mą iš­spręs­ti iki pra­ėju­sių me­tų pa­bai­gos, ta­čiau to ne­įvy­ko.

Ga­li­ma su­pras­ti, kad la­bai daug pa­žei­di­mų su­si­ję su tei­se į sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ni­mą. Pro­ble­mą ga­li iš­spręs­ti as­me­ni­nio asis­ten­to pa­slau­gos. Le­dai per­nai bu­vo pra­lauž­ti Aly­tu­je, o ko­kia pa­dė­tis šiuo me­tu, ar pa­sikei­tu­si val­džia įsi­gi­li­no į si­tu­a­ci­ją, ar vėl teks pra­dė­ti vis­ką nuo pra­džių?

– Vi­sų pir­ma čia bu­vo pa­da­ry­ta klai­da su ter­mi­nu „pa­slau­gos“, nes taip ir at­ro­do, kad, jei tau rei­kia pa­gal­bos, tu tu­ri ją nu­si­pirk­ti, nors šią pa­gal­bą pri­va­lo su­teik­ti vals­ty­bė. Taip, Aly­tus pra­ėju­siais me­tais teik­ti šią pa­gal­bą pra­dė­jo pats pir­mas ir sa­va­ran­kiš­kai, t. y. iš pa­čios sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to, tuo iš da­lies ati­tik­da­mas ge­rą­ją Šve­di­jos prak­ti­ką dėl ski­ria­mo fi­nan­sa­vi­mo. Šve­di­jo­je šiai pa­gal­bai ski­ria­mos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos kiek­vie­nam ne­įga­lia­jam, ku­riam nu­sta­to­mas as­me­ni­nės pa­gal­bos po­rei­kis. Ta­čiau šiuo me­tu 58 Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se vyks­ta ant­ra­sis as­me­ni­nės pa­gal­bos ban­do­ma­sis pro­jek­tas, ku­ris skir­tas fi­zi­nę, re­gos, klau­sos, kom­plek­si­nę ne­ga­lią tu­rin­tiems as­me­nims. Aly­tus taip pat šia­me pro­jek­te da­ly­vau­ja. Ir fi­nan­sa­vi­mas šios pa­gal­bos tei­ki­mui ski­ria­mas iš Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų, nes pro­jek­tas vyk­do­mas per So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ją. To­dėl da­bar ky­la klau­si­mas, ar tai bus reg­la­men­tuo­ta 2021 me­tais vi­sos Lie­tu­vos mas­tu. Ne­tru­kus Sei­mo rin­ki­mai, tad, pa­si­bai­gus ban­do­mie­siems pro­jek­tams ir nau­jai ka­den­ci­jai at­ėjus į val­džią, ky­la abe­jo­nių, ar vis­ko ne­reiks pra­dė­ti nuo pra­džių.

– Ne­įga­lių­jų tei­sių už­tik­ri­ni­mas švie­ti­mo, me­di­ci­nos sri­ty­je, dar­bo rin­ko­je – dau­giau ma­žiau su­pran­ta­mas, ta­čiau gal ga­li­te pa­pa­sa­ko­ti apie to­kias spe­ci­fi­nes sri­tis, kaip, pa­vyz­džiui, in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mas – yra tei­gia­ma, kad iš­ma­nio­sios tech­no­lo­gi­jos lei­džia pri­tai­ky­ti in­for­ma­ci­nę erd­vę, tar­kim, ak­lie­siems, ta­čiau apie tai rei­kia ži­no­ti, o por­ta­lo sa­vi­nin­kas tu­ri pa­si­rū­pin­ti.

In­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mas taip pat yra žmo­gaus, tu­rin­čio ne­ga­lią, tei­sė. Jung­ti­nių Tau­tų ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­jo­je api­brėž­ta, kad vals­ty­bės, įsi­pa­rei­go­ju­sios ją įgy­ven­din­ti, pri­va­lo už­tik­rin­ti ges­tų kal­bos, Brai­lio raš­to, pa­to­bu­lin­tų ir al­ter­na­ty­vių ben­dra­vi­mo bū­dų, taip pat vi­sų ki­tų ne­įga­lių­jų pa­si­rink­tų pri­ei­na­mų ben­dra­vi­mo prie­mo­nių, bū­dų ir for­mų pri­pa­ži­ni­mą ir tin­ka­mų są­ly­gų juos nau­do­ti ofi­cia­liuo­se san­ty­kiuo­se pri­tai­ky­mą.

Sei­mas yra pa­tvir­ti­nęs tei­sės gau­ti in­for­ma­ci­ją iš vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų ir įstai­gų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus, ku­riais sie­kia­ma, kad vie­šo­jo sek­to­riaus ins­ti­tu­ci­jų sve­tai­nės ir mo­bi­lio­sios pro­gra­mos tap­tų pri­ei­na­mos vi­siems nau­do­to­jams, tarp jų ir ne­įga­lie­siems. In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­tas kas­met at­lie­ka šių in­ter­ne­to sve­tai­nių ati­ti­ki­mo rei­ka­la­vi­mams ver­ti­ni­mą. Ver­ti­na­ma apie 1,2 tūkst. ins­ti­tu­ci­jų in­ter­ne­to sve­tai­nių.

2019 me­tų ko­vą pri­im­tas Eu­ro­pos pri­ei­na­mu­mo ak­tas nu­ma­to, kad vi­siems tu­rės bū­ti pri­ei­na­mi bi­lie­tų ir re­gist­ra­ci­jos apa­ra­tai, ban­ko­ma­tai ir mo­kė­ji­mo ter­mi­na­lai, kom­piu­te­riai ir ope­ra­ci­nės sis­te­mos, iš­ma­nie­ji te­le­fo­nai, plan­še­ti­niai kom­piu­te­riai ir te­le­vi­zi­jos įran­ga, ban­kų pa­slau­gos, elek­tro­ni­nės kny­gos, elek­tro­ni­nės ir trans­por­to pa­slau­gos. Ša­lys na­rės tu­ri per 3 me­tus jo nuo­sta­tas per­kel­ti į na­cio­na­li­nius tei­sės ak­tus ir per 6 me­tų per­ei­na­mą­jį lai­ko­tar­pį Pri­ei­na­mu­mo ak­to rei­ka­la­vi­mus įgy­ven­din­ti.

Re­gos ne­ga­lia yra skir­tin­ga. Vie­niems už­ten­ka pa­di­din­to teks­to, ki­tiems rei­ka­lin­gas juo­das ar bal­tas teks­tas, o dar ki­tiems – teks­to for­ma­to, esan­čio in­ter­ne­ti­nė­je sve­tai­nė­je, skai­tan­tis sin­te­za­to­rius ne­tu­ri iš­krai­py­ti, nes ki­taip in­for­ma­ci­ja ne­bus su­pras­ta. Sin­te­za­to­rius – tai pro­gra­ma, ku­ri per­tei­kia teks­tą bal­su. Tar­kim, ant nuo­trau­kų dar ga­lė­tų bū­ti už­dė­tos ne­ma­to­mos eti­ke­tės, ku­rios api­bū­din­tų nuo­trau­ko­je esan­tį vaiz­dą ir, pa­spau­dus ant nuo­trau­kos, sin­te­za­to­rius ga­lė­tų pa­sa­ky­ti, kas to­je nuo­trau­ko­je pa­vaiz­duo­ta.

– Kas yra svar­biau­sia Jums, kaip mo­nių su ne­ga­lia tei­sių ste­bė­se­nos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kei, šio­je veik­lo­je? Ko­kius už­da­vi­nius sau kė­lė­te pra­dė­da­ma dirb­ti ir koks įspū­dis apie si­tu­a­ci­ją yra da­bar? Ku­ria lin­kme ma­to­te pa­grin­di­nius dar­bus? Be­je, o kaip Lie­tu­va ne­ga­lių­jų tei­sių už­tik­ri­ni­mo pras­me at­ro­do tarp ki­tų ES ša­lių?

– Man svar­biau­sia yra kuo pla­tes­nis, kuo vi­sa­pu­siš­kes­nis ne­įga­laus žmo­gaus tei­sių už­tik­ri­ni­mas bei sis­te­mi­niai ir tva­rūs po­ky­čiai įgy­ven­di­nant ne­įga­lio­jo tei­ses. Pra­de­dant dirb­ti ir da­bar sie­kia­mi už­da­vi­niai tik­rai ne­pa­si­kei­tė. Lie­tu­vo­je si­tu­a­ci­ja, kal­bant apie Jung­ti­nių Tau­tų ne­įga­lių­jų tei­sių įgy­ven­di­ni­mą, yra la­bai liūd­na, ka­dan­gi jau prieš 10 me­tų tu­rė­jo­me tai įgy­ven­din­ti, o šiuo me­tu tu­rė­tu­me tik to­bu­lin­ti, de­ja, apie tai dar tik kal­ba­me. Kon­ven­ci­jo­je yra ak­cen­tuo­ja­ma, kad ste­bė­se­na tu­ri bū­ti ne­pri­klau­so­ma nuo nie­ko, nes tik tuo­met ga­li­ma ma­ty­ti tiks­lų jos nuo­sta­tų įgy­ven­di­ni­mą ar­ba ne­įgy­ven­di­ni­mą. Kaip, tar­kim, pas mus mėgs­ta­ma daug ką pa­da­ry­ti iš da­lies, o ne vi­sa­pu­siš­kai tin­ka­mai.

Ko­mi­si­ja įsteig­ta tik 2019 lie­pą, to­dėl šiais me­tais jau nu­tar­ta, kad Jung­ti­nių Tau­tų ne­įga­lių tei­sių kon­ven­ci­jos įgy­ven­di­ni­mo ata­skai­tą už 2019 me­tus ren­gia Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas (to­liau – NRD), o Ko­mi­si­ja da­ly­vaus eks­per­ti­nia­me ver­ti­ni­me teik­da­ma pa­siū­ly­mus ata­skai­tai. 2020 me­tais bus at­lie­ka­ma ma­žiau ty­ri­mų, ta­čiau jie tu­rės bū­ti la­biau tiks­lin­gi. NRD ir Ko­mi­si­ja de­rins ty­ri­mų te­mas ar­ti­miau­siu me­tu. Į ar­ti­miau­sius Ko­mi­si­jos dar­bus taip pat įei­na iš­va­dų ren­gi­mas apie re­ko­men­da­ci­jų, ku­rias 2016 me­tais Lie­tu­vai tei­kė Jung­ti­nių Tau­tų Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­tas, įgy­ven­di­ni­mą. Ne­įga­lių­jų tei­sių už­tik­ri­ni­mo pras­me Lie­tu­vą ga­li­me no­mi­nuo­ti že­miau­sio­se po­zi­ci­jo­se, ma­žų ste­buk­lų kai kur at­si­ran­da, bet vi­sa­pu­siš­ko jų tei­sių įgy­ven­di­ni­mo la­bai trūks­ta.

 

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.