„Luksnėnų sodai” – svarbiausia pasirengti kitiems metams

Rita KRUŠINSKAITĖ
Komentarai (0)
2019 Rugsėjis 17
Luksnėnų sodai
Pa­va­sa­ri­nė šal­na la­bai pa­ken­kė obe­lų žie­dams, to­dėl der­liu­mi džiaug­tis ga­li tik ne­di­de­lė da­lis so­di­nin­kų.  Ri­tos KRU­ŠINS­KAI­TĖS nuotr.
„Per 10 me­tų to­kių pras­tų me­tų kaip šie nė­ra bu­vę. Iš Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­vy­ku­si ko­mi­si­ja pa­tir­tą ža­lą įver­ti­no 82 pro­cen­tais, ta­čiau re­a­li si­tu­a­ci­ja, ko ge­ro, bus bai­ses­nė“, – sa­ko UAB „Luks­nė­nų so­dai“ va­do­vas Vai­das Sta­nai­tis.  Di­džiau­sių Pie­tų Lie­tu­vos so­dų va­do­vas ne­sle­pia, kad šie me­tai so­di­nin­kams dėl žy­din­čius so­dus nu­siau­bu­sių di­de­lių pa­va­sa­ri­nių šal­nų la­bai liūd­ni. „Obuo­lių kai­nos šie­met maž­daug 40 pro­cen­tų di­des­nės, ta­čiau tai ma­žai džiu­gi­na, nes der­lius ma­žes­nis ne pro­cen­tais, bet ke­liais kar­tais, to­dėl pa­tir­tų nuos­to­lių ne­pa­dengs“, – ap­gai­les­tau­ja V.Sta­nai­tis.

Ma­žiau­siai nu­ken­tė­jo bo­ga­ty­rius

Ma­žiau­siai nuo šal­nų nu­ken­tė­jo ‘Bo­ga­tyr‘ veis­lės obuo­liai. Tai vė­ly­ves­nė veis­lė, ji vė­liau žy­di, vė­liau noks­ta ir vė­liau už­au­gi­na der­lių. Šal­nos kiek ma­žiau smo­gė ir ‘Glos­ter‘ bei ‘Ida red‘ veis­lių obe­lims.

„Lie­tu­viš­kų pa­mėg­tų veis­lių ‘Auk­sis‘ ir ‘No­ris‘ der­lius la­bai men­kas. Jei per­nai ‘Auk­sio‘ pri­sky­nė apie 150 to­nų, tai šiais me­tais nei 10 to­nų ne­ga­lė­jo­me pri­skin­ti“, – pa­sa­ko­jo V.Sta­nai­tis ir pri­dū­rė, kad šie­met svar­biau­sia iš­gy­ven­ti.   

Su­ma­žė­jo se­zo­ni­nių dar­bi­nin­kų

Ne­pai­sant to, kad pel­nas už der­lių bus ir la­bai ma­žas, no­rint su­lauk­ti ge­ro der­liaus ki­tais me­tais, so­dą rei­kia tin­ka­mai pri­žiū­rė­ti – tręš­ti, ge­nė­ti, šie­nau­ti tar­pu­ei­lius, nes obe­lys žie­di­nius pum­pu­rus for­muo­ja jau da­bar.

Der­liaus trū­ku­mas pa­ko­re­ga­vo se­zo­ni­nių dar­bi­nin­kų įdar­bi­ni­mą. Jei pa­pras­tai obuo­lių sky­ni­mui ben­dro­vė įdar­bin­da­vo apie šim­tą žmo­nių, tai da­bar dir­ba vos 10.

„Gal­būt, kai pra­dė­si­me skin­ti žie­mi­nių veis­lių obuo­lius, įdar­bin­si­me dar 10 žmo­nių“, – apie ar­ti­miau­sią at­ei­tį sa­ko V.Sta­nai­tis.

Dėl di­de­lių pa­va­sa­ri­nių šal­nų ma­žai ir kri­tuo­lių, ir de­ser­ti­nių veis­lių obuo­lių.

Pra­šys pa­gal­bos

„Į so­dus in­ves­tuo­ta la­bai daug, dir­ba daug žmo­nių, ne­svar­bu, kad der­liaus ma­žai, so­dą vis tiek rei­kia pri­žiū­rė­ti. Apie šias pro­ble­mas kal­bė­jo­me Lie­tu­vos ver­sli­nių so­dų aso­cia­ci­jo­je „Vai­siai ir uo­gos“. Tar­si­mės su Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja, gal pa­vyks gau­ti ko­kią nors kom­pen­sa­ci­ją dėl pa­tir­tų nuos­to­lių, ta­čiau kol kas vis­kas ša­kė­mis ant van­dens ra­šy­ta“, – di­de­lių vil­čių dėl ga­li­mos pa­ra­mos ne­puo­se­lė­ja V.Sta­nai­tis.

Pa­ja­mų iš der­liaus, UAB „Luks­nė­nų so­dai“ va­do­vo nuo­mo­ne, nu­si­ma­to ne­daug, to­dėl luks­nė­niš­kiai di­de­lių pir­ki­mų ne­pla­nuo­ja ir, įjun­gę tau­py­mo re­ži­mą, ti­ki­si iš­si­vers­ti su tu­ri­mais re­zer­vais.

Lie­tu­viš­kų obuo­lių trūks­ta

Lie­tu­va už­si­au­gi­na apie 70–80 pro­cen­tų rei­kia­mo kie­kio obuo­lių, o trūks­ta­mą da­lį įsi­ve­ža iš už­sie­nio. Dau­giau­sia iš kai­my­ni­nės Len­ki­jos.

„Len­ki­ja tu­ri se­nas so­di­nin­kys­tės tra­di­ci­jas, di­de­lius so­dų plo­tus, su­ge­ba už­au­gin­ti di­des­nį der­lių iš hek­ta­ro ir ga­li pi­giau par­duo­ti. Be to, ten vals­ty­bės po­žiū­ris į so­di­nin­kys­tę yra ki­toks, ji la­biau re­mia­ma, spar­čiai die­gia­mos nau­jau­sios tech­no­lo­gi­jos.

Jei kaž­ka­da va­žiuo­da­vo­me į Olan­di­ją, Vo­kie­ti­ją žiū­rė­ti, kaip tu­ri at­ro­dy­ti ge­ri so­dai, tai da­bar ža­vi­mės Len­ki­jos so­di­nin­kų pa­sie­ki­mais“, – tei­gė V.Sta­nai­tis.

Jo nuo­mo­ne, iš ki­tų ša­lių im­por­tuo­ti yra la­bai di­de­li ir gra­žūs, bet ne­bū­ti­nai mais­ti­nė­mis sa­vy­bė­mis ge­res­ni nei lie­tu­viš­ki, ta­čiau žmo­nės kol kas daž­nai per­ka aki­mis.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.