Liu­das Ma­žy­lis apie pra­ėju­sius me­tus: „Ne­ra­mi kas­die­ny­bė, sie­kiai ir vil­tys” (0)

Prof. Liu­das Ma­žy­lis: „Šie­met iš­lei­dau kny­gą „Fuk­sai Eu­ro­po­je“ apie pir­mą­sias pa­tir­tis Par­la­men­te. Kny­ga ne­mo­ka­ma, ją tu­rė­tu­mė­te ras­ti sa­vo mies­to ar re­gio­no bib­lio­te­ko­je. Tai tar­si ma­no po­li­ti­nis die­no­raš­tis. To­dėl ti­kiu, kad ši kny­ga, pa­ver­čiant įpras­tą po­li­ti­nį žar­go­ną nau­ja­da­rais, pa­dės dau­giau su­pras­ti ir apie pa­čią ins­ti­tu­ci­ją. Pa­vyz­džiui, Eu­ro­pos liau­dies par­ti­jos frak­ci­ja va­di­na­ma trum­pu­čiu žo­de­liu „ypy­py“.“
Prof. Liu­das Ma­žy­lis: „Šie­met iš­lei­dau kny­gą „Fuk­sai Eu­ro­po­je“ apie pir­mą­sias pa­tir­tis Par­la­men­te. Kny­ga ne­mo­ka­ma, ją tu­rė­tu­mė­te ras­ti sa­vo mies­to ar re­gio­no bib­lio­te­ko­je. Tai tar­si ma­no po­li­ti­nis die­no­raš­tis. To­dėl ti­kiu, kad ši kny­ga, pa­ver­čiant įpras­tą po­li­ti­nį žar­go­ną nau­ja­da­rais, pa­dės dau­giau su­pras­ti ir apie pa­čią ins­ti­tu­ci­ją. Pa­vyz­džiui, Eu­ro­pos liau­dies par­ti­jos frak­ci­ja va­di­na­ma trum­pu­čiu žo­de­liu „ypy­py“.“
Me­tų pa­bai­go­je įpras­ta ver­tin­ti nu­ei­tą ke­lią. Prof. Liu­das Ma­žy­lis, ta­pęs Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) na­riu, įpra­to per­žvelg­ti ne tik ka­len­do­ri­nius me­tus, bet ir lai­ko­tar­pį nuo dar­bo šio­se pa­rei­go­se pra­džios. „Ar­tė­jan­ti sau­sio 1-oji žy­mės pu­sę ka­den­ci­jos. O 2021-ie­ji bu­vo ne­pa­pras­ti mums vi­siems. Be abe­jo, ne­leng­vi“, – apie svar­bų eta­pą ir šiuos me­tus kal­ba eu­ro­par­la­men­ta­ras L. Ma­žy­lis. Pa­juo­kau­da­mas, kad jį ga­li­ma va­din­ti ir „biu­ro­kratu“, nes šie­met Lie­tu­vo­je jis at­vė­rė jau tre­čią biu­rą.

– Nuo pat Jū­sų ka­den­ci­jos pra­džios ES vis kal­ba­ma apie Eu­ro­pos „ža­li­ni­mą“, Jūs pats dir­ba­te Ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­te. Nuo ko rei­kė­tų pra­dė­ti ko­vą su šy­lan­čiu kli­ma­tu?

– Aš pra­dė­jau nuo bi­čių! Ir tai vi­siš­kai rim­ta. Taip nu­ti­ko, kad pir­mo­ji ma­no už­duo­tis Eu­ro­pos liau­dies par­ti­jos (krikš­čio­nių de­mok­ra­tų) frak­ci­jo­je bu­vo at­sto­vau­ti po­zi­ci­jai dėl bi­čių ap­sau­gos. O jei ne­lik­tų bi­čių, ga­liau­siai ne­lik­tų ir mū­sų.

Vis­gi, vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti che­mi­ka­lų ne­ga­li­me, o jie smar­kiai ken­kia bi­tėms. Lie­tu­vo­je pui­kiai ži­no­me pa­vyz­dį, kai ūki­nin­kai purš­kia rap­sų lau­kus nak­tį, kol bi­tės mie­ga. Mū­sų frak­ci­ja vi­sa­da bus už to­kį rū­pes­tį bi­tėms! Bet yra gi ir pa­pras­to­sios bei lau­ki­nės ka­ma­nės ir dar dau­ge­lis ki­tų rū­šių. Yra ir il­ga­lai­kis nu­odų (pes­ti­ci­dų) po­vei­kis bi­tėms, ne tik mo­men­ti­nis. Ir čia jau pra­si­de­da di­die­ji klaus­tu­kai. Pa­vyz­džiui, at­sto­va­vau klau­si­mui dėl to­no­mis purš­kia­mo lau­kuo­se pro­po­lio. Pro­po­lis yra an­ti­bak­te­ri­nių sa­vy­bių ku­pi­nas bi­čių pro­duk­tas, bet koks yra jo, kaip pes­ti­ci­do, po­vei­kis? Ma­no ir ki­tų di­džių­jų frak­ci­jų nuo­mo­nė su­ta­po – rei­kia tir­ti pla­čiau. O juk tų che­mi­ka­lų šim­tai! Tais klau­si­mais te­ko ne kar­tą dis­ku­tuo­ti ir bal­suo­ti. Ne­ga­li­me draus­ti ūki­nin­kams na­šiai ūki­nin­kau­ti, bet ir bi­tes, kaip ir vi­są bio­lo­gi­nę įvai­ro­vę, pri­va­lo­me iš­sau­go­ti.

Bū­tent šia te­ma šie­met tu­rė­jo­me iš­skir­ti­nį ren­gi­nį Par­la­men­te – bi­čių sa­vai­tę, kur mo­de­ra­vau dis­ku­si­jas. Kar­tu ren­giau ir kon­fe­ren­ci­ją apie Lie­tu­vos bi­ti­nin­kys­tės tra­di­ci­jas ir ino­va­ci­jas. Kaip pa­ste­bė­jo jo­je da­ly­va­vęs dr. Al­gir­das Am­šie­jus, Lie­tu­vos bi­ti­nin­kys­tė ypa­tin­ga jau vien dėl ga­na trum­po „dar­bin­go“ bi­čių lai­ko, pa­čių ap­dul­kin­to­jų rū­šių įvai­ro­vės. Bi­ti­nin­kas pri­sta­tė ir Lie­tu­vo­je at­lie­ka­mus DNR ty­ri­mus, ku­rie pa­de­da at­kur­ti vie­ti­nės – Eu­ro­pos tam­sio­sios – bi­tės ge­nus. Ši moks­li­nin­kų veik­la smar­kiai pri­si­de­da prie bio­į­vai­ro­vės iš­sau­go­ji­mo ne tik Lie­tu­vos, bet ir vi­so kon­ti­nen­to mas­tu. Be to, mes bi­čių pro­duk­tus pa­nau­do­ja­me api­te­ra­pi­jo­je – šis gy­dy­mo bū­das per­nai bu­vo įtei­sin­tas Lie­tu­vo­je. Tai tik­rai pa­žan­gus po­žiū­ris, pa­na­šiai pri­va­lo elg­tis ir ki­tos vals­ty­bės. Kaip ma­no or­ga­ni­zuo­to ren­gi­nio me­tu kal­bė­jo api­te­ra­peu­tas Po­vi­las Rim­kus – dar 1990–1998 me­tais vyk­dy­tų ty­ri­mų Lie­tu­vo­je re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad bi­čių pro­duk­tai tei­gia­mai vei­kia on­ko­lo­gi­nių li­go­nių imu­ni­nę sis­te­mą. Tai­gi, sie­kiant ap­sau­go­ti bi­čių, ku­rių veik­la ir pro­duk­tai yra tva­rūs ir nau­din­gi, rū­šis – po­ky­čių rei­kia.

 

– Už­si­mi­nė­te apie on­ko­lo­gi­ją. Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip ES šiuo me­tu se­ka­si ko­vo­ti su vė­žiu?

– Ko­va su vė­žiu yra vie­nas svar­biau­sių Eu­ro­pos liau­dies par­ti­jos frak­ci­jos pri­ori­te­tų. Dėl ma­no po­li­ti­nės gru­pės at­kak­lu­mo ir ini­cia­ty­vos Par­la­men­te dar per­nai pra­dė­jo veik­ti Ko­vos su vė­žiu ko­mi­te­tas. Aš apie vė­žio li­gos pa­dė­tį ES kal­bė­jau vie­no­je pir­mų­jų se­si­jų. Vė­liau man pa­vy­ko tap­ti šio ko­mi­te­to na­riu, ne kar­tą ja­me pa­si­sa­kiau, tei­kiau siū­ly­mus. Ko­mi­te­tas skir­tas tam, kad nu­sta­ty­tu­me ben­drą EP po­zi­ci­ją dėl ben­drų ES veiks­mų ko­vo­je su šia li­ga. Esu dė­kin­gas, jog dirb­da­mas ko­mi­te­te tu­rė­jau iš­skir­ti­nę ga­li­my­bę kon­sul­tuo­tis su sa­vo bi­čiu­liu nuo vai­kys­tės ir tik­ru eks­per­tu, gy­dy­to­ju aka­de­mi­ku prof. Li­mu Kup­čins­ku.

La­biau­siai gi­li­nau­si į li­gos pre­ven­ci­jos, anks­ty­vos diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo klau­si­mus. Lie­tu­vo­je bei vi­so­je Ry­tų Eu­ro­po­je mums trūks­ta su­vo­ki­mo apie gy­ve­ni­mo bū­do, ža­lin­gų įpro­čių įta­ką vė­žiui. Ki­tas iš­šū­kis – kaip nu­sta­ty­ti vė­žį dar anks­ty­vo­je sta­di­jo­je, kad įveik­ti bū­tų leng­viau? Aš kaip vie­ną es­mi­nių įran­kių ma­tau pa­tik­ros pro­gra­mas, to­kias kaip Lie­tu­vo­je siū­lo­ma ga­li­my­bė ne­mo­ka­mai tik­rin­tis dėl gim­dos kak­le­lio ar pro­sta­tos vė­žio. Ko­mi­te­te iš­kė­liau klau­si­mą ir dėl fi­nan­sa­vi­mo ko­vai su he­pa­ti­tu C. Ši in­fek­ci­ja tu­ri tie­sio­gi­nę įta­ką ke­pe­nų vė­žiui, to­dėl rei­kia diag­nos­ti­kos pro­gra­mos. O tam bū­ti­na skir­ti lė­šų. Kar­tu su Lie­tu­vos me­di­kais ir ki­tais mū­sų ša­lies at­sto­vais EP krei­pė­mės į Sei­mą bei Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ją dėl ne­mo­ka­mų he­pa­ti­to C pa­tik­ros pro­gra­mų. Po­zi­ty­vių žen­klų jau ga­vo­me, jau už­deg­ta ža­lia švie­sa pi­ni­gų 2022-ai­siais sky­ri­mui! Vis­gi, ko­vo­jant su vė­žiu, di­džiau­sias dė­me­sys kryps­ta į jo gy­dy­mą. Ne kar­tą ko­mi­te­te ak­cen­ta­vau, kad rei­kia ma­žin­ti biu­ro­kratiją kei­čian­tis li­gos is­to­ri­jų duo­me­ni­mis – tai bū­ti­na ben­driems li­gos re­gist­rams kur­ti. Tam pri­ta­ria ir ma­no frak­ci­ja. Jų dė­ka, pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos, Aust­ri­jos ar Šve­di­jos ty­rė­jai ir me­di­kai ga­lė­tų da­ly­tis ša­lių prak­ti­ka. Ski­ria­si ir ša­lių fi­nan­si­nės gy­dy­mo ga­li­my­bės. Daug esa­me gir­dė­ję is­to­ri­jų, kaip bran­giai mū­sų tau­tie­čiams kai­nuo­ja nu­vyk­ti į ki­tą ES vals­ty­bę vė­žio ty­ri­mams, gy­dy­mui ar ope­ra­ci­jai... Tai tu­ri bū­ti iš­spręs­ta! Lie­tu­vos žmo­nės tu­ri tu­rė­ti ga­li­my­bę vyk­ti į Vo­kie­ti­ją gy­dy­tis ne­mo­ka­mai, o ki­ti eu­ro­pie­čiai – at­vyk­ti pas mus. Juk mū­sų spe­cia­lis­tų kva­li­fi­ka­ci­ja nė kiek ne ma­žes­nė, o sis­te­mos fi­nan­sa­vi­mas, de­ja, ne­pa­kan­ka­mas.

ES tik­rai tu­ri ne­iš­nau­do­tų pa­jė­gu­mų ko­vo­ti su vė­žiu, rei­kia tik pra­dė­ti ben­drai veik­ti. Gruo­dį ko­mi­te­tas tvir­ti­na ga­lu­ti­nę stra­te­gi­ją ir bai­gia dar­bą. To­liau – tai vi­sos ES at­sa­ko­my­bė.

 

– ES iki pan­de­mi­jos ne­la­bai daug dė­me­sio sky­rė svei­ka­tos klau­si­mų spren­di­mams vi­sos Eu­ro­pos mas­tu. Jū­sų ver­ti­ni­mu, kaip se­ka­si tiek Lie­tu­vo­je, tiek ES tvar­ky­tis su pan­de­mi­ja?

  • Pan­de­mi­ja pa­ro­dė, kad tu­ri­me dau­giau in­ves­tuo­ti į ben­drą svei­ka­tos ap­sau­gą. Su Eu­ro­pos liau­dies par­ti­jos frak­ci­ja pa­lai­ko­me svei­ka­tos są­jun­gos idė­ją. Bet pir­ma tu­ri­me įveik­ti CO­VID-19. Nuo­lat krei­piuo­si į Ko­mi­si­ją su įvai­riau­siais klau­si­mais: nuo su­tar­čių su vak­ci­nos ga­min­to­jais skaid­ru­mo ir są­ly­gų iki at­sa­ko­my­bės už ša­lu­ti­nius po­vei­kius bei vi­ru­so mu­ta­ci­jų val­dy­mo. Pats Ko­vo 11-osios iš­va­ka­rė­se pa­si­skie­pi­jau „ze­ne­cos“ pir­mą­ją do­ze. Ant­rą­ja – bir­že­lį. O lap­kri­čio pa­bai­go­je re­vak­ci­na­vau­si su „pfi­ze­riu“. Frak­ci­jo­je mes vi­sur po­li­ti­ko­je ska­ti­na­me rem­tis moks­lu, ty­ri­mais. O kad Lie­tu­vo­je bus ši­tiek žmo­nių, at­sai­niai žiū­rin­čių į sa­vo ir ki­tų svei­ka­tą – ne­si­ti­kė­jau. Gy­ve­na­me tarp ne­ži­nios ir vil­ties. Ne­ži­nios, kiek vis­kas tę­sis, ir vil­ties, kad pa­ma­žu pa­vyks įti­kin­ti skie­py­tis vis dau­giau žmo­nių. Gi ne­si­skie­pi­jant plin­ta vi­ru­sas, ran­da­si mu­ta­ci­jos. Aš vis pri­me­nu apie jų val­dy­mo įran­kį – se­kos­kai­tą. Vi­ru­so ge­no­mo se­kos nu­sta­ty­mas yra vie­nas iš ge­riau­sių bū­dų ste­bė­ti CO­VID-19 in­fek­ci­jos mu­ta­ci­jas. Dar pa­va­sa­rį ini­ci­ja­vau klau­si­mą dėl se­kos­kai­tos ty­ri­mų fi­nan­sa­vi­mo vals­ty­bėms. Ti­kiuo­si, kad są­ly­gos taps vie­no­dos!

 

– Kaip Jums se­ka­si ben­drau­ti su pi­lie­čiais, jiems at­sto­vau­ti?

– Ma­nau, tai da­rau tik­rai ak­ty­viai. Skai­tau pa­skai­tas apie is­to­ri­nę at­min­tį ir Par­la­men­to veik­lą. Ke­liau­ju po Lie­tu­vą, ben­drau­ju su įvai­rio­mis ben­druo­me­nė­mis. Nuo ka­den­ci­jos pra­džios esu su­si­ti­kęs su tūks­tan­čiais žmo­nių gy­vai ar vir­tu­a­liai. No­rė­da­mas bū­ti ar­čiau pi­lie­čių, Pa­lan­go­je, Sig­na­ta­rų alė­jo­je, įkū­riau sa­vo tre­či­ą­jį biu­rą – kur ki­tur ga­li su­tik­ti žmo­nes iš vi­sos Lie­tu­vos? Biu­ras at­vi­ras vi­siems. Ki­ti biu­rai vei­kia Vil­niu­je ir Kau­ne. Šie­met iš­lei­dau kny­gą „Fuk­sai Eu­ro­po­je“ apie pir­mą­sias pa­tir­tis Par­la­men­te. Kny­ga ne­mo­ka­ma, ją tu­rė­tu­mė­te ras­ti sa­vo mies­to ar re­gio­no bib­lio­te­ko­je. Tai tar­si ma­no po­li­ti­nis die­no­raš­tis. To­dėl ti­kiu, kad ši kny­ga, pa­ver­čiant įpras­tą po­li­ti­nį žar­go­ną nau­ja­da­rais, pa­dės dau­giau su­pras­ti ir apie pa­čią ins­ti­tu­ci­ją. Pa­vyz­džiui, Eu­ro­pos liau­dies par­ti­jos frak­ci­ja va­di­na­ma trum­pu­čiu žo­de­liu „ypy­py“.

Džiau­giuo­si, kad pa­vyks­ta at­ras­ti for­mų is­to­ri­nei at­min­čiai plė­to­ti. Vien šie­met su­ren­giau Va­sa­rio 16-ajai skir­tą pa­ro­dą, Lie­tu­vos Ta­ry­bos veik­lą pri­mi­niau kon­fe­ren­ci­jo­je apie mū­sų vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mą 1918 me­tų ko­vo 23 die­ną. Be to, kar­tu su sa­vo frak­ci­ja or­ga­ni­za­vo­me iš­ki­laus Vo­kie­ti­jos po­li­ti­ko, gi­laus de­mok­ra­to, Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės rė­mė­jo Mat­thias Erz­ber­ger 100-osioms mir­ties me­ti­nėms skir­tą ren­gi­nį. Lie­tu­vai mi­nint ma­si­nių trė­mi­mų 80-me­tį, šia pro­ga pa­ren­giau pa­ro­dą iš trem­ti­nių laiš­kų, siųs­tų į Kau­ną Ma­žy­lių šei­mai. Su šia pa­ro­da jau ap­ke­lia­vau ne­ma­žai Lie­tu­vos mies­tų.

Nuo­šir­džiai ti­kiu, kad at­sto­va­vi­mas EP yra sva­rus. Ma­no Eu­ro­pos liau­dies par­ti­jos frak­ci­ja yra pa­ti di­džiau­sia, to­dėl ir spren­di­mai re­zul­ta­ty­vūs.

 

– Kal­bant apie ak­tu­a­li­jas, kaip ver­ti­na­te mig­ran­tų kri­zę Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos pa­sie­ny­je?

  • Ma­no frak­ci­ja tai lai­ko iš­puo­liu ne tik prieš Lie­tu­vos, bet ir vi­sos ES sie­nų sau­gu­mą, Kai pra­dė­jau dirb­ti EP, ma­niau, jog di­džiau­sias iš­šū­kis Bal­ta­ru­si­jos te­ma bus Ast­ra­vo AE. Jos sau­gu­mo klau­si­mą kė­liau Ko­mi­si­jai. Bet nuo per­nai ne­tei­sė­tų Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­to rin­ki­mų ne­de­mok­ra­ti­nis re­ži­mas tie­siog pra­dė­jo siau­tė­ti. Pa­lai­ky­da­mas šios ša­lies de­mo­kra­tinius sie­kius, or­ga­ni­za­vau ren­gi­nius su Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų at­sto­vais. At­vi­rais laiš­kais rė­miau ka­li­na­mas mo­te­ris. To­liau tę­siau Ast­ra­vo AE klau­si­mą. O iš­au­gus pa­bė­gė­lių srau­tams Ko­mi­si­jos pra­šiau at­sa­ky­mų, ko­kios pa­gal­bos su­lauks Lie­tu­va. Pa­ašt­rė­jus si­tu­a­ci­jai prie Bal­ta­ru­si­jos ir Len­ki­jos sie­nos, ra­gi­nau ES sta­ty­ti fi­zi­nį bar­je­rą ties ES ir Bal­ta­ru­si­jos sie­na, o Ko­mi­si­jos vėl tiks­li­nau­si, ar su­lauk­si­me fi­nan­si­nės pa­ra­mos. Si­tu­a­ci­ja įtemp­ta, ES sank­ci­jos griež­ti­na­mos. Ti­kiuo­si, kad fi­nan­si­nė pa­ra­ma Lie­tu­vai bus kon­kre­ti.

 

– Ko pa­lin­kė­tu­mė­te sau ir ki­tiems at­ei­nan­čiais me­tais?

– Eu­ro­pos liau­dies par­ti­jos frak­ci­ja pa­brė­žia krikš­čio­niš­ką­sias ver­ty­bes, tad lin­kiu ti­kė­ji­mo ir vil­ties. Ne­tie­sa, kad Eu­ro­pa ban­do nu­kirs­ti krikš­čio­niš­ką­sias sa­vo šak­nis. Lin­kiu Ka­lė­dų ste­buk­lo, pa­si­džiaug­ti eg­lu­tė­mis. Bū­ki­te svei­ki.

 

– Kur su­ži­no­ti apie Jū­sų ir Jū­sų frak­ci­jos veik­lą dau­giau?

– Ma­no veik­lą kvie­čiu ste­bė­ti ma­no „Fa­ce­bo­ok“ pa­sky­ro­je: https://www.fa­ce­bo­ok.com/ma­zy­lis.liu­das, tin­kla­la­py­je: https://liu­das­ma­zy­lis.lt/. Eu­ro­pos liau­dies par­ti­jos frak­ci­jos sve­tai­nė: https://www.ep­pgroup.eu/lt/.

 

Užs. Nr. 167

 

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai