„LitPol Link“ jungties teritorija Alytaus rajone – vienuolikos futbolo aikščių dydžio. Per ją Lietuva keliauja energetinės nepriklausomybės link (0)
Investicijos – 22,5 mln. eurų
Prieš dešimtmetį Alytaus rajono savivaldybė elektros perdavimo sistemos operatorei, bendrovei „Litgrid“ leido pradėti Alytaus transformatorių pastotės skirstyklos rekonstrukciją.
Po ketverių metų atlikus šios skirstyklos atnaujinimą ir pastačius pirmąją elektros perdavimo liniją su Lenkija, imta vykdyti komercinę prekybą elektra.
Kaip sakė „LitPol Link“ jungties Alytaus rajone, Butrimiškių kaime, išplėtimo projekto oficialiame pristatyme dalyvavęs „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis, sinchronizavus Lietuvos elektros tinklus su Europa, komercinė prekyba elektra jau nebevyks. „LitPol Link“ pajėgumai bus skirti sisteminių paslaugų užtikrinimui, o prekyba vyks per naują jūrinę jungtį „Harmony Link“, kuri bus pastatyta per artimiausius ketverius metus. Iki to laiko bus įvykdyti visos Lietuvos energetinės sistemos, sujungtos su Lenkija, bandymai.
Parengiamieji „LitPol Link“ jungties Alytaus rajone išplėtimo darbai prasidėjo 2018-aisiais. Šis tarptautinis projektas, finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų, įgyvendintas kartu su specialistais iš Lenkijos.
Kaip oficialiame šios jungties išplėsto projekto pristatyme tvirtino „Litgrid“ generalinis direktorius, dabar objekto teritorija prilygsta vienuolikos futbolo aikščių dydžiui, o visos investicijos siekia 22,5 mln. eurų: „Ši jungtis užtikrins sinchroninę jungtį su Europa. Ir šiandien galime pasakyti, kad tai jau padaryta. Artimiausius metus, kol nutiesime jūrinę jungtį su Lenkija „Harmony Link“, įrengsime sinchroninius kompensatorius ir atliksime kitus vidinių tinklų bei sistemos valdymo paruošimo darbus, „LitPol Link“ jungtis veiks įprastu režimu kaip iki šiol. Toks projektas liudija, kad Lietuva jau turi sinchronizacijai paruoštą jungtį su Lenkija. O tai visų trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos sėkmė.“
Autotransformatoriai pagaminti Turkijoje
Užbaigto „LitPol Link“ jungties Alytaus rajone, Butrimiškių kaime, išplėtimo projekto pristatyme dalyvavęs energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, kad tai vieta, kur baigiami Lietuvos energetinės nepriklausomybės vartai į Europą, jungties pavertimas sinchronine leis palaikyti vienodą dažnį tarp Lietuvos ir Vakarų Europos sistemų: „Ant šios jungties kaip ant pamato statome sujungimą su kontinentine Europa. Trys Baltijos šalys elektros tiekimo srityje tapsime labiau saugios ir nepriklausomos.“
Ministras pastebėjo, kad turint šią jungtį, jau niekas negali palikti Lietuvos izoliuota energetine sala, – esant reikalui, prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos turima galimybė jungtis jau netrukus.
„Šiuo metu Lietuvoje padaryta apie 40 procentų sinchronizacijai reikalingų darbų. Regis, su viskuo pavyko susitvarkyti, nors buvo susiklosčiusių ir tam tikrų sudėtingų sąlygų, susijusių ne tik su koronaviruso pandemija“, – sakė Alytaus rajone užbaigto „LitPol Link“ jungties išplėtimo projekto pristatyme dalyvavęs bendrovės „EPSO-G“ generalinis direktorius Rolandas Zukas.
Pastaroji bendrovė yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė, kuri turi 97,5 proc. „Litgrid“ akcijų, o 100 proc. jos akcijų priklauso Energetikos ministerijai.
„EPSO-G“ vadovas išplėstos „LitPol Link“ jungties Alytaus rajone ašimi įvardijo tris čia įrengtus autotransformatorius, kurie pagaminti gamykloje „General Electric“ Turkijoje, o į Lietuvą atplukdyti per Klaipėdos uostą.
Šie trys autotransformatoriai yra keičiantys 400 kilovoltų įtampą, naudojamą Lenkijos tinkle, į 330 kilovoltų, naudojamus Lietuvoje, ir atvirkščiai. 600 megavoltamperų galios autotransformatoriai yra galingiausi Baltijos šalyse. Kiekvienas jų sveria 164 tonas, vieno ilgis – 10 metrų, aukštis – 4,35 metro.
Garsą slopinančios priemonės turi atsirasti iki metų pabaigos
Netoli Alytaus rajone, Butrimiškių kaime, veikiančios „LitPol Link“ jungties gyvenantys žmonės ne kartą rajono vadovams yra skundęsi dėl šios stoties įrenginių keliamo triukšmo.
Aplink šią stotį įrengtas pylimas nuo triukšmo neapsaugo, tad bendrovė „Litgrid“, reaguodama į vietinių gyventojų nusiskundimus, iki šių metų pabaigos įsipareigojo pastatyti kelias papildomas apsaugines sieneles. Naujoms triukšmo slopinimo priemonėms įrengti bus investuota 1,8 mln. eurų.
Kaip patikino „Litgrid“ atstovai, šiuo metu jau įrengtos dvi garsų slopinimo priemonės – sienelė ir pylimas.
Komentarai
Palikite savo komentarą