Lei­di­niai apie žmo­nių, tu­rin­čių ne­ga­lią, tei­ses – leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba

nuotrauka
Kristina Dūdonytė parengė du informacinius leidinius lengvai su­prantama kalba. Asmeninio archyvo nuotr.
Aso­cia­ci­ja „Sa­va­ran­kiš­kas gy­ve­ni­mas“ lie­pos mė­ne­sį iš­lei­do du in­for­ma­ci­nius lei­di­nius leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba. Juos pa­ren­gė Žmo­nių su ne­ga­lia tei­sių ste­bė­se­nos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė, aso­cia­ci­jos „Sa­va­ran­kiš­kas gy­ve­ni­mas“, Aly­taus au­tiz­mo aso­cia­ci­jos „Lie­taus vai­kai“ ir Eu­ro­pos sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo tin­klo na­rė Kris­ti­na Dū­do­ny­tė. Ji šiais me­tais Aly­taus ko­le­gi­jo­je bai­gė mul­ti­me­di­jos, di­zai­no ir lei­dy­bos tech­no­lo­gi­jų stu­di­jas, šie ma­ke­tai – Kris­ti­nos bai­gia­ma­sis dar­bas.

Abu su­ma­ke­tuo­ti lei­di­niai yra leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba adap­tuo­tos Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­to ben­dro­sios pa­sta­bos Nr. 4 (20 psl.) ir Nr. 7 (64 psl.).

Pa­sak K.Dū­do­ny­tės, JT Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­to in­ter­ne­to sve­tai­nė­je skel­bia­mo­se ben­dro­sio­se pa­sta­bo­se aiš­ki­na­ma, kaip vals­ty­bės, įsi­pa­rei­go­ju­sios įgy­ven­din­ti JT Ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­ją, tu­rė­tų įgy­ven­din­ti tam tik­rus jos straips­nius. JT Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­to ben­dro­jo­je pa­sta­bo­je Nr. 4 kal­ba­ma apie žmo­nių, tu­rin­čių ne­ga­lią, tei­sę į įtrau­kų­jį ug­dy­mą, o pa­sta­bo­je Nr. 7 – apie jų da­ly­va­vi­mą įgy­ven­di­nant ir ste­bint Kon­ven­ci­jos vyk­dy­mą. 

Kris­ti­na pa­sa­ko­ja, kad įgy­ven­din­ti bai­gia­mo­jo dar­bo idė­ją jai pa­dė­jo pra­ėju­siais me­tais gau­ta tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos Zon­ta sti­pen­di­ja už lai­mė­tą no­mi­na­ci­ją „Mo­te­rys ir tech­no­lo­gi­jos“ (angl. Wo­men in Tech­no­lo­gy). 63 pa­sau­lio ša­ly­se vei­kian­čios ir 29 tūkst. na­rių jun­gian­čios or­ga­ni­za­ci­jos svar­biau­sia mi­si­ja – mo­te­rų ir mer­gai­čių pa­dė­ties ge­ri­ni­mas per švie­ti­mą. Lie­tu­vo­je vei­kia trys Zon­ta klu­bai, vie­nas jų – Kris­ti­nos gim­ta­ja­me Aly­tu­je. 

In­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mas – kiek­vie­no tei­sė 

Pil­dy­da­ma pa­raiš­ką sti­pen­di­jai ji pa­si­rin­ko in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mo vi­siems sri­tį ir nu­spren­dė gi­lin­tis į leng­vai su­pran­ta­mą kal­bą. Kris­ti­na pa­brė­žia, kad in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mas yra kiek­vie­no žmo­gaus tei­sė, bet ji ne­ma­žai da­liai ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių vis dar nė­ra pri­ei­na­ma.

JT Ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­jos 9 straips­nis už­tik­ri­na, kad Kon­ven­ci­ją ra­ti­fi­ka­vu­sios ša­lys sie­kia ir fi­zi­nio, ir in­for­ma­ci­nio pri­ei­na­mu­mo ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms. Lie­tu­va Kon­ven­ci­ją ra­ti­fi­ka­vo 2010 me­tais, bet in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mas įvai­rių ne­ga­lių tu­rin­tiems žmo­nėms vis dar sie­kia­my­bė. Ma­žiau raš­tin­giems, tu­rin­tiems in­te­lek­to ir psi­cho­so­cia­li­nę ne­ga­lią ar tiems, kam rei­ka­lin­gos al­ter­na­ty­vios ko­mu­ni­ka­ci­jos prie­mo­nės, ne­pri­ei­na­ma be­veik jo­kia in­for­ma­ci­ja. 

„In­te­lek­to ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms rei­ka­lin­ga in­for­ma­ci­ja leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba. To­kios in­for­ma­ci­jos už­tik­ri­ni­mas ga­li pa­dė­ti jiems su­teik­ti dau­giau ga­li­my­bių – ži­no­da­mi, kas vyks­ta, in­te­lek­to ne­ga­lią tu­rin­tys žmo­nės ga­lė­tų įsi­trauk­ti, bū­ti iš­girs­ti ir taip pa­dė­ti to­bu­lin­ti pa­slau­gas sau ir ki­tiems žmo­nėms“, – tei­gia Kris­ti­na ir pri­du­ria, kad in­for­ma­ci­ja leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba rei­ka­lin­ga ne tik ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms, bet ir sen­jo­rams, vai­kams, at­vy­kė­liams iš už­sie­nio ir kt. 

K.Dū­do­ny­tė at­krei­pia dė­me­sį į tai, kad per pa­sau­li­nę pan­de­mi­ją in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mo klau­si­mas ta­po dar ak­tu­a­les­nis, nes iki tol at­skir­ty­je gy­ve­nę žmo­nės ne­gau­da­mi in­for­ma­ci­jos at­si­dū­rė dar pra­stes­nė­je pa­dė­ty­je. 

„Eu­ro­pos žmo­nių su ne­ga­lia tei­ses gi­nan­čios or­ga­ni­za­ci­jos pra­si­dė­jus pan­de­mi­jai at­krei­pė dė­me­sį, jog bū­ti­na skleis­ti in­for­ma­ci­ją leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba, kad in­te­lek­to ir psi­cho­so­cia­li­nę ne­ga­lią tu­rin­tys žmo­nės ži­no­tų, kaip rei­kia sau­go­tis vi­ru­so – kad bū­ti­na plau­tis ran­kas, lai­ky­tis sau­gaus at­stu­mo ir panašiai, – sa­ko Kris­ti­na. – Lie­tu­vo­je to­kios in­for­ma­ci­jos iš pra­džių ne­bu­vo, tik vė­liau trum­pa in­for­ma­ci­ja at­si­ra­do Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­to prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos in­ter­ne­to sve­tai­nė­je ir feis­bu­ko pa­sky­ro­je. Kai ku­rio­se ki­to­se ša­ly­se, pa­vyz­džiui, Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je, leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba pa­reng­ta in­for­ma­ci­ja apie ko­ro­na­vi­ru­są skel­bia­ma vals­ty­bi­nė­se in­ter­ne­to sve­tai­nė­se.“

Pan­de­mi­ja su­grio­vė pla­nus 

Ga­vu­si sti­pen­di­ją K.Dū­do­ny­tė pla­na­vo vyk­ti į Šve­di­ją, nes ši ša­lis yra to­li pa­žen­gu­si už­tik­ri­nant in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mą vi­siems. Šve­di­jos įsta­ty­mai nu­ma­to, kad kiek­vie­nas žmo­gus in­for­ma­ci­ją tu­ri gau­ti jam pri­ei­na­ma for­ma.

„Pas mus in­for­ma­ci­jos leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba be­veik nė­ra, iš­sky­rus Lie­tu­vos ne­įga­lių­jų fo­ru­mo ir aso­cia­ci­jos „Vil­tis“ ini­cia­ty­vas ir pro­jek­tus, o Šve­di­jo­je jau 35 me­tus leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba lei­džia­mas laik­raš­tis „8 si­dor“ (liet. „8 pus­la­piai“). Laik­raš­tį ga­li­ma skai­ty­ti ir in­ter­ne­te, be to, straips­niai leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba yra net įgar­si­na­mi, to­dėl pri­ei­na­mi dar pla­čiau“,– pa­sa­ko­ja Kris­ti­na. 

No­rė­da­ma su­si­pa­žin­ti su Šve­di­jos pa­tir­ti­mi ji krei­pė­si į Šve­di­jo­je vei­kian­čią agen­tū­rą, ku­ri už­si­i­ma vi­sa­pu­siš­kos in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mu. De­ja, agen­tū­ra me­tų pra­džio­je jos pri­im­ti ne­ga­lė­jo, nes iš Stok­hol­mo kraus­tė­si į Mal­mę, o pas­kui pra­si­dė­jo ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ja, sie­nos už­si­da­rė. Kris­ti­nai te­ko keis­ti pla­nus, ieš­ko­ti ki­tos iš­ei­ties. 

„Nu­spren­džiau iš­ana­li­zuo­ti, ar yra lei­di­nių leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba, ku­riuo­se kal­ba­ma apie ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių tei­ses, ir ra­dau dvi an­glų kal­ba iš­leis­tas JT Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­to ben­drą­sias pa­sta­bas, adap­tuo­tas leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba. JT Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­ko prof. Jo­no Ruš­kaus klau­siau, ar ver­ta šias pa­sta­bas iš­leis­ti lie­tu­viš­kai. Jis tam pri­ta­rė ir pa­dė­jo su­si­siek­ti su ben­dro­sios pa­sta­bos Nr. 4 au­to­riu­mi, bu­vu­siu JT ko­mi­te­to na­riu Sti­gu Lang­va­du. Taip pat jis pa­dė­jo už­megz­ti ry­šį su Ale­xia Black, lei­di­niais leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba už­si­i­man­čios or­ga­ni­za­ci­jos iš Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos at­sto­ve, ku­ri bu­vo an­glų kal­ba pa­ren­gu­si ben­drą­ją pa­sta­bą Nr. 7. Ji nu­ro­dė ir iliust­ra­ci­jų, ku­rios nau­do­ja­mos lei­di­niuo­se leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba, iš­tek­lius“, – pa­sa­ko­ja K.Dū­do­ny­tė. 

Dė­me­sys – ir tu­ri­niui, ir iš­vaiz­dai 

Ka­dan­gi už pa­veiks­lė­lių ir nuo­trau­kų nau­do­ji­mą lei­di­niuo­se rei­kia mo­kė­ti, Kris­ti­na tam pa­nau­do­jo Zon­ta sti­pen­di­jos su­teik­tas lė­šas. Pa­sak jos, pa­veiks­lė­liai lei­di­niuo­se leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba tu­ri bū­ti aiš­kūs ir ne­dau­giap­ras­miai, kaip ir teks­tas. Ma­ke­tuo­jant lei­di­nius ne vi­sa­da bu­vo leng­va ras­ti pa­grin­di­nę sa­ki­nio min­tį ati­tin­kan­čią iliust­ra­ci­ją, to­dėl te­ko pie­ši­nė­lius ar nuo­trau­kas pa­pil­dy­ti tam tik­ro­mis de­ta­lė­mis. 

Kris­ti­na sa­ko, kad adap­tuo­jant teks­tą leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba bū­ti­na pa­rink­ti pa­pras­tus žo­džius, sa­ki­niai tu­ri bū­ti trum­pi ir aiš­kūs, svar­biau­sia nu­ro­dy­ti pa­grin­di­nius da­ly­kus, ne­rei­kia de­ta­lių ap­ra­šy­mų. „Teks­te ne­tu­ri bū­ti jo­kių dvi­pras­my­bių. Pa­vyz­džiui, ben­dro­jo­je pa­sta­bo­je Nr. 4 kal­ba­ma apie įtrau­kų­jį švie­ti­mą. Žo­dis „švie­ti­mas“ in­te­lek­to ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms ga­li sie­tis su švie­sa, to­dėl jį kei­čiau žo­džiu „mo­ky­mas“, – aiš­ki­na ma­ke­tų au­to­rė. 

Pa­gal ES re­ko­men­da­ci­jas, kaip reng­ti lei­di­nius leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba, to­kius lei­di­nius tu­ri ver­tin­ti nors vie­nas in­te­lek­to ne­ga­lią tu­rin­tis žmo­gus.

K.Dū­do­ny­tė dė­kin­ga su­ti­ku­siems pa­dė­ti Kau­no „Ar­kos“ ben­druo­me­nės bi­čiu­liams ir dar­buo­to­jams: „Bi­čiu­liai skai­tė, o dar­buo­to­jai fik­sa­vo vie­tas, ku­rios jiems bu­vo ne­aiš­kios. Ga­vu­si pa­sta­bas sten­giau­si tas vie­tas iš­tai­sy­ti. Tie­sa, bi­čiu­liams šiuos lei­di­nius ver­tin­ti ne­bu­vo leng­va, nes tai da­rė pir­mą kar­tą, be to, ir teks­tai – ne ko­kia nors pra­mo­gi­ne te­ma, apie žmo­nių su ne­ga­lia tei­ses.“ 

Kris­ti­na sa­ko, kad vis dėl­to svar­biau­sia ma­ke­tuo­jant lei­di­nius bu­vo lei­di­nių san­da­ra ir iš­vaiz­da, nes tai bu­vo at­si­skai­ty­mas už di­zai­no ir lei­dy­bos stu­di­jas. „Tu­rė­jau la­biau gi­lin­tis į pa­tį ma­ke­ta­vi­mą, o ne į leng­vai su­pran­ta­mą kal­bą, bet, ži­no­ma, šie da­ly­kai su­si­ję. Džiau­giuo­si tuo, ką pa­da­riau, nors tai pir­mas bly­nas ir tik­rai yra prie ko pri­kib­ti. Jei at­si­ras po­rei­kis leis­ti dau­giau lei­di­nių leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba, ma­nau, ga­lė­čiau to­liau tai da­ry­ti“, – ne­abe­jo­ja ma­ke­tų au­to­rė. 

Leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba – ne­ga­lią  tu­rin­čio žmo­gaus tei­sė 

Prof. J.Ruš­kus, ver­tin­da­mas K.Dū­do­ny­tės at­lik­tą dar­bą, va­di­na jį is­to­ri­niu. „Lie­tu­vo­je iki šiol nė­ra pro­fe­sio­na­lios leng­vai su­pran­ta­mos kal­bos prak­ti­kos, o Kris­ti­na pa­ren­gė be­ne pir­mą ori­gi­na­lų ver­ti­mą į leng­vai su­pran­ta­mą kal­bą, – tei­gia JT Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas. – Tin­ka­mai pa­reng­ta leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba, kaip ir ki­tos al­ter­na­ty­vios kal­bos, pa­vyz­džiui, ges­tų, sim­bo­lių, pa­veiks­lė­lių ir kt., su­da­ro są­ly­gas ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms gau­ti in­for­ma­ci­ją, ben­drau­ti su ap­lin­ki­niais.“ 

Pa­sak J.Ruš­kaus, ne­re­tai net ne­klau­sia­ma in­te­lek­to ne­ga­lią ar kog­ni­ty­vi­nių su­tri­ki­mų, pvz., de­men­ci­ją, tu­rin­čių žmo­nių nuo­mo­nės, nes ne­ma­no­ma, kad jie ga­li ar tu­ri ką pa­sa­ky­ti. „Leng­vai su­pran­ta­mos kal­bos tai­ky­mas su­tei­kia ga­li­my­bę ne­ga­lią tu­rin­čiam žmo­gui iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, nu­sa­ky­ti sa­vo po­rei­kius ar po­zi­ci­ją vie­nu ar ki­tu klau­si­mu. JT Ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­jo­je al­ter­na­ty­vios kal­bos, taip pat ir leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba, yra aiš­kiai api­brėž­tos kaip ne­ga­lią tu­rin­čio žmo­gaus tei­sė. Žmo­gaus tei­ses ger­bian­čio­se ša­ly­se leng­vai su­pran­ta­mos kal­bos vys­ty­mas tam­pa svar­biu pri­ori­te­tu“, – pa­brė­žia JT Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas.

Si­gi­ta In­čiū­rie­nė
www.tv3.lt

Projektas „Aš galiu“. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

    Komentaras

    Buna ziua, eu sunt Allison Howarts Dupa ce am fost în rela?ie cu Anderson ani de zile, s-a despar?it de mine, am facut tot posibilul sa-l aduc înapoi, dar totul a fost în zadar, l-am dorit atât de mult din cauza iubirii pe care o am pentru el, L-am implorat cu tot, am facut promisiuni, dar el a refuzat. I-am explicat problema mea prietenului meu ?i ea mi-a sugerat ca ar trebui sa contactez mai degraba o caseta de vraja care m-ar putea ajuta sa arunc o vraja pentru a-l readuce, dar eu sunt tipul care nu a crezut niciodata în vraja, nu am avut de ales decât sa-l încerc, eu i-a trimis caseta vraja ?i mi-a spus ca nu este nicio problema ca totul va fi bine înainte de trei zile, ca fostul meu se va întoarce la mine înainte de trei zile, a aruncat vraja ?i surprinzator în a doua zi, era în jurul orei 16.00. Fostul meu m-a sunat, am fost atât de surprins, am raspuns la apel ?i tot ce a spus a fost ca îi pare atât de rau pentru tot ce s-a întâmplat, încât a vrut sa ma întorc la el, încât ma iube?te atât de mult. Eram atât de fericit ?i m-am dus la el încât a?a am început sa traim din nou ferici?i împreuna. De atunci, mi-am facut promisiune ca oricine ?tiu ca are o problema de rela?ie, a? fi de ajutor unei astfel de persoane, referindu-l la ea singura casa de vraji reala ?i puternica care m-a ajutat cu propria mea problema. e-mail: ogagakunta@gmail.com pute?i sa-i trimite?i un e-mail daca ave?i nevoie de asisten?a sa în rela?ia dvs. sau în orice alt caz sau WhatsApp, la +2348069032895
    1) Vraji de dragoste
    2) Vraji de dragoste pierdute
    3) Vraji de divor?
    4) Vraji de casatorie
    5) Vraja de legare.
    6) Vraji de rupere
    7) Alunga un iubit trecut
    8.) Dori?i sa va promova?i în vraja dvs. de birou / Loterie
    9) dori?i sa va satisface?i iubitul
    Contacta?i acest om grozav daca ave?i vreo problema pentru o solu?ie de durata
    ogagakunta@gmail.com

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.