La­ze­rių spal­vų žais­mas ne­pa­kar­to­ja­mą re­gi­nį su­pi­na su ge­ro­mis emo­ci­jo­mis

Rita KRUŠINSKAITĖ
Komentarai (4)
2018 Gruodis 28
Stonys
Gin­tau­tas Sto­nys: „Efek­tin­giau­siai la­ze­riai at­ro­do, kai tam tik­ras ek­ra­nas pri­pil­do­mas van­dens ar­ba su­ku­ria­ma van­dens sie­na.“ Zi­tos STAN­KE­VI­ČIE­NĖS nuotr.
„La­ze­rių šou – įspū­din­gas spal­vo­mis žai­ža­ruo­jan­tis re­gi­nys, ku­rian­tis ge­ras emo­ci­jas“, – sa­ko Aly­taus ko­le­gi­jos Re­gio­ni­nio tech­no­lo­gi­jų cen­tro ve­dė­jas Gin­tau­tas Sto­nys, jau 15 me­tų be­si­ža­vin­tis la­ze­riais ir jų pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bė­mis.

XXI am­žius lai­ko­mas švie­sos tech­no­lo­gi­jų am­žiu­mi. Įvai­rias­pal­viai la­ze­rių šou mies­tų ir as­me­ni­nė­se šven­tė­se, pa­ro­do­se, kon­cer­tuo­se, klu­buo­se bei re­kla­mi­nė­se ak­ci­jo­se ir nau­jų pro­duk­tų pri­sta­ty­muo­se jau nie­ko ne­ste­bi­na, ta­čiau vi­sa­da ren­gi­niui su­tei­kia iš­skir­ti­nu­mo.

G.Sto­nio pa­žin­tis su la­ze­riais pra­si­dė­jo maž­daug prieš 15 me­tų. „Esu Vil­niaus uni­ver­si­te­te bai­gęs fi­zi­kos stu­di­jas, tad tu­riu ne­ma­žai drau­gų fi­zi­kų, dir­ban­čių su la­ze­riais“, – sa­kė G.Sto­nys.

Pir­mą kar­tą ste­bė­ti la­ze­rių šou jį pa­kvie­tė prof. Vik­to­ras Vai­či­kaus­kas (la­ze­rių šou pra­di­nin­kas Lie­tu­vo­je). „Pa­ma­čiau pa­tį la­ze­rių vei­ki­mo prin­ci­pą, kad erd­vė­je ga­li at­si­ras­ti vaiz­dai ne kaip re­a­laus daik­to, o jo kon­tū­ri­nės li­ni­jos, už­si­pil­dan­čios plokš­tu­mo­mis, tu­ne­liais, įvai­riau­sio­mis ban­go­mis. At­si­dur­ti ek­ra­ne, erd­vė­je, ku­ri ta­ve su­pa tarp nu­spal­vin­tų da­le­lių, bu­vo įdo­mu ir ne­pa­kar­to­ja­ma“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si fi­zi­kas. Vė­liau pro­fe­so­rius aly­tiš­kį ne kar­tą kvie­tė pa­dė­ti de­monst­ruo­ti la­ze­rių šou.

 

Kas tie la­ze­riai? 

„La­ze­ri­nis pro­jek­to­rius sa­vy­je tu­ri tris la­ze­rius – rau­do­nos, mė­ly­nos ir ža­lios spal­vos. „Vi­si trys spin­du­liai pro­jek­to­riaus vi­du­je yra su­ve­da­mi į vie­ną spin­du­lį. Kei­čiant kiek­vie­no la­ze­rio in­ten­sy­vu­mą, pa­na­šiai kaip mai­šant spal­vas, ga­li­ma gau­ti tą spal­vą, ko­kios rei­kia. Kai spin­du­lys iš­ei­na į iš­orę, jį veid­ro­dė­liais ga­li­ma nu­kreip­ti rei­kia­ma kryp­ti­mi. To­kiu bū­du nu­pie­šia­mi spal­vo­ti pie­ši­nė­liai, lo­go­ti­pai, už­ra­šo­mos rai­dės, žo­džiai“, – aiš­ki­no G.Sto­nys.

La­ze­riais spal­vo­tus pie­ši­nius ga­li­ma pieš­ti ant ek­ra­no – pa­sta­to sie­nos, miš­ko si­lu­e­to, di­de­lio me­džio.

Anot G.Sto­nio, efek­tin­giau­siai la­ze­riai at­ro­do, kai tam tik­ras ek­ra­nas ku­ria­mas ky­lan­čio­mis ir krin­tan­čio­mis van­dens da­le­lė­mis, ku­rios su­for­muo­ja van­dens sie­ną. To­kį ek­ra­ną pa­sta­čius, tar­kim, pie­vo­je, žmo­nės ant jo ma­to per­tei­kia­mą vaiz­do me­džia­gą ar­ba pie­ši­nį.

„Man pa­čiam la­biau pa­tin­ka, kai erd­vė­je su­ku­ria­mos plokš­tu­mos, ban­gos. Kad vaiz­das bū­tų ryš­kus, erd­vę bū­ti­na už­pil­dy­ti tam tik­ro­mis da­le­lė­mis – dū­mų, van­dens. Jei da­le­lės ne­už­pil­do tuš­tu­mos, la­ze­rio spin­du­liai ga­li pa­tek­ti žmo­gui tie­siai į akis, o tai nė­ra svei­ka. Ga­lin­gi la­ze­riai ga­li už­deg­ti ir pri­da­ry­ti ne­ma­žai ža­los, to­dėl su jais dirb­ti rei­kia la­bai at­sa­kin­gai.

Jei lau­ke šal­ta, pu­čia stip­rus vė­jas, la­ze­rių šou pa­ro­dy­ti daug su­dė­tin­giau nei va­sa­rą. Be to, dū­mai žie­mą pras­tai ky­la aukš­tyn ir ne­už­pil­do erd­vės. Efek­tin­giau­sią re­gi­nį pa­ro­dy­ti pa­vyks­ta va­sa­rą, ko­kio­je kai­mo so­dy­bo­je pa­sta­čius van­dens ek­ra­ną.

Vie­nas iš la­ze­rio pa­nau­do­ji­mo bū­dų – kur­ti vaiz­dus plokš­tu­mo­je. Tai ga­li bū­ti ves­tu­vių šou, Aly­taus mies­to, ko­le­gi­jos pro­gra­mų bei šven­ti­niai pri­sta­ty­mai. Jie iš­skir­ti­niai, nes tu­ri tam tik­rus pie­ši­nė­lius, siu­že­ti­nes li­ni­jas.

Ant­ras bū­das, dau­giau skir­tas erd­vei, kai rit­miš­kai kei­čia­si tie pa­tys vaiz­dai ir iš­ei­na in­teg­ruo­tas sin­chro­ni­nis, ge­ras emo­ci­jas su­ku­rian­tis vaiz­di­nys. „No­rė­da­mi ma­ty­ti ge­riau­sią vaiz­dą, žiū­ro­vai tu­ri žiū­rė­ti tie­siai į la­ze­rį, ne iš šo­no, nes ta­da jie ma­to, kad re­gi­nys spal­vo­tas, gra­žus, bet ne­pa­jau­čia tos erd­vės, ku­rio­je vyks­ta la­ze­rių šou. Tik pa­jau­tęs erd­vi­nį jaus­mą, ga­li mė­gau­tis la­ze­rių šou“, – pa­sa­ko­jo la­ze­rių pro­gra­mų kū­rė­jas.

Tre­čias bū­das – kai nė­ra mu­zi­ki­nio ta­ke­lio, o kon­cer­tą rei­kia pa­į­vai­rin­ti spal­vo­tų švie­sų efek­tu, ta­da ten­ka pa­si­jus­ti kū­rė­ju ir ran­ki­niu bū­du keis­ti vaiz­dų for­mą, grei­tį, spal­vas.

Su­do­mi­no stu­den­tus

G.Sto­niui pra­dė­jus dirb­ti dės­ty­to­ju Aly­taus ko­le­gi­jo­je, ki­lo min­tis, kad ir stu­den­tams tu­rė­tų bū­ti įdo­mūs la­ze­riai. Sa­vo min­ti­mis dės­ty­to­jas pa­si­da­li­jo su ko­le­gi­jos di­rek­to­re Da­nu­te Re­mei­kie­ne ir kar­tu nu­va­žia­vo į Vil­nių pa­žiū­rė­ti la­ze­rių šou. Re­gi­nys pa­ti­ko ir įstai­gos va­do­vei.

Iš­si­aiš­ki­nus, ko­kios pro­gra­mos ir fi­nan­si­niai iš­tek­liai rei­ka­lin­gi, kad bū­tų ga­li­ma kur­ti įvai­rius pro­jek­tus ir juos de­monst­ruo­ti, ko­le­gi­ja sky­rė lė­šų pir­ma­jam la­ze­riui įsi­gy­ti.

Anot G.Sto­nio, la­ze­ris bu­vo nu­pirk­tas dėl dvie­jų tiks­lų. Pir­mas – kad stu­den­tai ga­lė­tų pa­da­ry­ti bai­gia­muo­sius dar­bus, su­si­ju­sius su la­ze­ri­nių tech­no­lo­gi­jų tai­ky­mu di­zai­ne, re­kla­mo­je, stu­di­jų pro­ce­se. Ant­ras – su­teik­ti ga­li­my­bę stu­den­tams pra­plės­ti šios kiek spe­ci­fi­nės sri­ties ži­nias, pa­ruoš­tas pro­gra­mas pa­ro­dy­ti mies­tui ir žmo­nėms bei kel­ti pa­čios ko­le­gi­jos pres­ti­žą, pa­nau­do­jant nau­jau­sias tech­no­lo­gi­jas.

Ka­dan­gi prieš ke­lio­li­ka me­tų tai bu­vo vi­sai nau­ja sri­tis, jo­kių ap­ra­šy­mų, kaip nau­do­tis la­ze­rių pro­jek­tų kū­ri­mo pro­gra­ma, ne­bu­vo, te­ko pa­gal­bon kvies­ti prof. V.Vai­či­kaus­ką, ku­ris at­vyk­da­vo į ko­le­gi­ją pa­skai­tų skai­ty­ti.

Nors tai bu­vo iš­šū­kis, jau pir­mai­siais me­tais Mul­ti­me­di­jos, di­zai­no ir lei­dy­bos tech­no­lo­gi­jų stu­den­tai su­kū­rė tris bai­gia­muo­sius dar­bus, ki­tais – pen­kis. Dar­bai bu­vo de­monst­ruo­ja­mi ko­le­gi­jo­je, mo­kyk­lo­se. 

„Kar­tą vie­no la­ze­rių šou me­tu prie ma­nęs pri­ėjęs ku­ni­gas pa­si­svei­ki­no an­gliš­kai ir pra­dė­jo klau­si­nė­ti, iš ko­kios ša­lies esu, o su­ži­no­jęs, kad iš Lie­tu­vos, iš Aly­taus, sma­giai nu­si­juo­kė“, – pri­si­mi­nė links­mą nu­ti­ki­mą G.Sto­nys.

Vie­nin­te­lė aukš­to­ji mo­kyk­la

Lie­tu­vo­je yra vos 5–6 įmo­nės, ku­rių veik­la – la­ze­rių šou, to­dėl šios sri­ties dar­buo­to­jų po­rei­kis nė­ra di­de­lis. Aly­taus ko­le­gi­jo­je la­ze­riai įtrauk­ti į vie­ną stu­di­jų pro­gra­mą, ku­rio­je dės­to­ma mul­ti­me­di­ja, di­zai­nas ir lei­dy­bos tech­no­lo­gi­jos.

„Aly­taus ko­le­gi­ja yra vie­nin­te­lė Lie­tu­vos aukš­to­ji mo­kyk­la, ku­rian­ti la­ze­rių pro­gra­mas ir ren­gian­ti la­ze­rių šou. Ir Eu­ro­po­je tai ga­na siau­ra sri­tis“, – sa­kė G.Sto­nys.

Anot jo, ko­le­gi­jo­je lan­kė­si ki­nų de­le­ga­ci­ja. Ki­nus su­ža­vė­jo la­ze­rių ga­li­my­bės, to­dėl va­sa­rą jie at­vyks į ko­le­gi­ją mo­ky­tis, kaip val­dy­ti la­ze­ri­nes pro­jek­ci­jas. Ap­si­lan­kę šve­dų stu­den­tai ir dės­ty­to­jai taip pat iš­reiš­kė no­rą iš­mok­ti dirb­ti su la­ze­rių pro­jek­ci­jo­mis.

Į Re­gio­no tech­no­lo­gi­jų cen­trą ge­riau su­si­pa­žin­ti su la­ze­riais at­ei­na sa­va­no­riai stu­den­tai ir di­plo­man­tai. „Tu­ri­me nau­ją pro­gra­mą, ku­rią nau­do­jant ga­li­ma su­kur­ti du skir­tin­gus vaiz­dus, juos ga­li­ma su­jung­ti į vie­ną, kom­po­nuo­ti su fil­muo­ta me­džia­ga, o su­kur­tas pro­gra­mas ga­lės de­monst­ruo­ti sa­vo bu­vu­sio­se mo­kyk­lo­se, mies­te­lių ben­druo­me­nėms“, – džiau­gė­si G.Sto­nys.

Kon­ku­ruo­ja su fe­jer­ver­kais

Įgi­jęs dau­giau ži­nių ir pa­tir­ties G.Sto­nys nu­spren­dė pats de­monst­ruo­ti la­ze­rių šou mies­to ben­druo­me­nei ir žmo­nėms įvai­rių pri­va­čių šven­čių me­tu. La­ze­rių šou už­sa­ko­vai iš­si­bars­tę po vi­są Lie­tu­vą – tai pri­va­tūs as­me­nys, mies­te­lių ben­druo­me­nės, pa­ro­dų ir mu­gių or­ga­ni­za­to­riai.

„Tu­riu in­di­vi­du­a­lios veik­los pa­žy­mė­ji­mą ir jau tre­jus me­tus ku­riu pro­gra­mas įvai­rioms pro­goms – lo­go­ti­pus, pri­sta­ty­mus ves­tu­vėms, erd­vi­nius šou, pa­gal pa­si­rink­tą mu­zi­ki­nį ta­ke­lį pri­de­ri­nu la­ze­rių pro­gra­mą“, – apie sa­vo po­mė­gį pa­sa­ko­jo G.Sto­nys.

Fi­zi­kas pats va­žiuo­ja į vie­tą, ją įver­ti­na ir pa­ren­gia pa­gei­dau­ja­mą pro­gra­mą. Pa­si­ruo­šia pre­ci­ziš­kai tiks­liai, kad vis­kas vyk­tų vie­no kla­vi­šo pa­spau­di­mu. Ta­čiau net ir taip pa­si­ren­gus, pro­gra­mos me­tu rei­kia ste­bė­ti vė­jo kryp­tį, o jai pa­si­kei­tus, sku­biai per­neš­ti dū­mų ma­ši­nas, kad vi­są lai­ką bū­tų dū­mų da­le­lių, be ku­rių gra­žus la­ze­rių šou ne­įma­no­mas.

Anot G.Sto­nio, la­bai ski­ria­si kie­me ir už­da­ro­je erd­vė­je ro­do­mų la­ze­rių šou. Vi­daus pa­tal­po­se yra vie­no­do tan­kio, ne­iš­sklai­dy­ti, vi­sos spal­vos la­bai gra­žiai pai­šo­si, ta­čiau kie­me la­ze­rių šou ga­li virs­ti me­no kū­ri­niais.

Aly­tiš­kio nuo­mo­ne, di­džiau­si la­ze­rių kon­ku­ren­tai yra fe­jer­ver­kai, su­ku­rian­tys stip­rų įspū­dį, ta­čiau ne­su­tei­kian­tys iš­skir­ti­nu­mo. La­ze­rių pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bės daug di­des­nės, juos ga­li pri­tai­ky­ti kiek­vie­nam žmo­gui, pa­ra­šy­ti ką nors, nu­pieš­ti lo­go­ti­pus, pa­teik­ti tik kon­kre­čiam žmo­gui rei­ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją. Be to, ga­li­ma su­stab­dy­ti no­ri­mą aki­mir­ką ir ją įam­žin­ti. Taip gau­na­mos pri­tren­kia­mos, iš­skir­ti­nės fo­to­gra­fi­jos.

„Man la­ze­riai po­mė­gis, iš ku­rio ga­liu ir pi­ni­gų šiek tiek už­si­dirb­ti. Tai nė­ra leng­vas ir la­bai pel­nin­gas ver­slas, ša­lia jo rei­kia tu­rė­ti dar­bą, už ku­rį bū­tų ga­li­ma gau­ti sta­bi­lias pa­ja­mas ir­pra­gy­ven­ti. Man la­bai svar­bu ir stu­den­tų smal­su­mas, su­si­do­mė­ji­mu de­gan­čios jų akys ir nuo­šir­dus žmo­nių džiaugs­mas pa­ma­čius ge­rą la­ze­rių šou“, – ti­ki­no G.Sto­nys.

 

    Komentaras

    Kažkam būtina prisikabinti. Tai buvo geriausias dėstytojas su kuriuo teko susidurti, kuris ir stengiasi, kad suprastum ką mokaisi ir negaili savo asmeninio laiko parodyt savo studentams, kad mokslas gali būt įdomus.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.