3D tech­no­lo­gi­jos vir­tu­a­lio­je erd­vė­je iš ne­bū­ties ke­lia pra­ny­ku­sį pa­vel­dą – lai­ki­ną ge­le­žin­ke­lio til­tą ir se­ną­ją ge­le­žin­ke­lio sto­tį

Kal­bė­jo­si Al­do­na Ku­dzie­nė
Komentarai (0)
2018 Gruodis 13
Deividas Pinkevičius
Apie paveldą – gyvai žygiuose ir virtualioje erdvėje su „Olita-Orany“. Nuotraukoje Deividas Pinkevičius (dešinėje).
Asociacija „Olita-Orany“ virtualioje erdvėje kviečia susipažinti su naujausiu darbu – vaizdo medžiaga, kurioje yra atkurti du Alytaus istorijai labai svarbūs objektai. Tai – Antrojo pasaulinio karo pabaigoje sunaikintas Alytaus geležinkelio stoties statinių kompleksas – vandens bokštas bei keleivių namas, ir vokiškas laikinasis geležinkelio tiltas, išardytas 1926 metais. Vaizdo medžiaga pagaminta prieš tai sukūrus virtualius pastatų 3D modelius, jiems panaudotos negausios archyvinės nuotraukos, išlikusių pastatų fragmentų matavimai. Filmukus galima pamatyti feisbuko paskyroje https://www.facebook.com/oo.projektas/, tačiau kur kas svarbesnės yra panaudojimo perspektyvos, kurias atveria sukurti modeliai.

„Vir­tu­a­lus 3D mo­de­lis, vi­sai kaip ir tik­ras fi­zi­nis ob­jek­tas, at­ve­ria ga­li­my­bes jį nau­do­ti la­bai įvai­riai. Til­to mo­de­lis kur­tas vi­zu­a­li­za­vi­mo tiks­lais: jį ga­li­ma vir­tu­a­liai „fo­to­gra­fuo­ti“, „fil­muo­ti“, keis­ti jo ap­lin­ką ir jos ap­švie­ti­mą. Toks lanks­tu­mas lei­džia su­kur­ti be­ga­lę iš­ves­ti­nės me­džia­gos. Tai daug pra­na­šiau už anks­čiau pa­pli­tu­sią me­to­di­ką, kai at­ku­ria­mas ob­jek­tas tie­siog įpie­šia­mas fo­to­gra­fi­jo­je“, – sa­ko pro­jek­tą įgy­ven­di­nu­sios aso­cia­ci­jos „Oli­ta-Ora­ny“ va­do­vas Dei­vi­das Pin­ke­vi­čius. 

– Kuo šiuo­lai­ki­nės 3D tech­no­lo­gi­jos yra pa­trauk­lios pa­vel­do ak­tu­a­li­za­vi­mui ir ko­dėl jos pa­nau­do­ja­mos kol kas ga­na siau­rai?

– Šiuo­lai­ki­nės skait­me­ni­nės tech­no­lo­gi­jos pir­miau­sia lei­džia vir­tu­a­liai iš ar­ti pa­ma­ty­ti, pri­si­lies­ti prie uni­ka­lių, gal net po de­vy­niais už­rak­tais sau­go­mų kul­tū­ros ver­ty­bių. To­kie ob­jek­tai nu­ske­nuo­ja­mi 3D įran­ga, ga­li bū­ti iš vi­sų pu­sių ap­žiū­ri­mi ne­šio­ja­mais elek­tro­ni­niais įren­gi­niais ar­ba net ga­lė­tų bū­ti at­spaus­din­ti 3D spaus­din­tu­vu, jei­gu jų dy­dis tai lei­džia.

Ma­ža to, vir­tu­a­lios re­a­ly­bės tech­no­lo­gi­jos lei­džia at­kur­ti net­gi prieš de­šim­tis, šim­tus ar tūks­tan­čius me­tų su­ny­ku­sias ver­ty­bes. Ži­no­ma, jų at­kū­ri­mas rei­ka­lau­ja pa­pil­do­mų fi­zi­nių ty­ri­mų, ma­ta­vi­mų, is­to­ri­nių nuo­trau­kų, že­mė­la­pių, pla­nų, brė­ži­nių ir ki­tos iš­li­ku­sios me­džia­gos in­ter­pre­ta­vi­mo.

Tar­kim, lai­ki­nas me­di­nis ge­le­žin­ke­lio til­tas, sto­vė­jęs da­bar­ti­nio pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų til­to vie­to­je. Vo­kie­čių ka­riuo­me­nė jį pa­sta­tė 1915 me­tų pa­bai­go­je, 1916-ųjų vi­du­ry­je re­konst­ra­vo, o 1926 me­tais šis til­tas bu­vo iš­ar­dy­tas. Pas­ku­ti­niai to til­to be­to­ni­niai li­ku­čiai nu­griau­ti sta­tant pės­čių­jų til­tą. Šį iš­ny­ku­sį til­tą ga­li­ma vir­tu­a­liai at­kur­ti tik iš is­to­ri­nių nuo­trau­kų ir brė­ži­nių. Rei­kė­jo at­kur­ti tik­rą til­to ge­o­met­ri­ją, kai ra­šy­ti­niai šal­ti­niai pa­tei­kia tar­pat­ra­mio plo­tį. Ar­ba tu­ri­me su­tvir­tin­tos til­to at­ra­mos brė­ži­nį, ku­ria­me nė­ra jo­kių mat­me­nų, ta­čiau ten­ka su­gre­tin­ti juos su ki­tu brė­ži­niu, ku­ria­me nu­ro­dy­tas tar­pat­ra­mio plo­tis, ir at­kur­ti pa­gal mas­te­lį. Iš­ny­ku­sių ob­jek­tų at­kū­ri­mas rei­ka­lau­ja iš­sa­mių is­to­ri­nės me­džia­gos ty­ri­mų ir lo­giš­ko in­ter­pre­ta­vi­mo. Tur­būt to­dėl vir­tu­a­lios tech­no­lo­gi­jos pa­vel­do at­vaiz­da­vi­mui pas mus nau­do­ja­mos ne­pla­čiai, nors šiuo­lai­ki­nė elek­tro­ni­ka leis­tų dau­giau nei tik „per­šliauž­ti“ per feis­bu­ko sie­ną.

– Ko­dėl pa­si­rink­ti bū­tent ši­tie ob­jek­tai – lai­ki­na­sis vo­kiš­kas til­tas per Ne­mu­ną ir se­no­ji ge­le­žin­ke­lio sto­tis?

– Vi­sų pir­ma, ge­le­žin­ke­lio til­to lie­ka­nos ir sto­ties ke­lei­vių na­mo da­lis yra į kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą įtrauk­ti, o tai reiš­kia, kad ne tik en­tu­zias­tams svar­būs, pa­vel­do ob­jek­tai. An­tra, jau sta­tant nau­ją pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų til­tą su­pra­to­me, kad jo san­tva­rų for­mos šiek tiek pri­me­na pir­mo­jo ca­ri­nio ge­le­žin­ke­lio til­to san­tva­rų cha­rak­te­rį, tad nau­jau­sias til­tas sa­vo­tiš­kai įkū­ni­ja ir pir­mą­jį ge­le­žin­ke­lio til­tą. O vo­kiš­ka­sis, ku­ris ir­gi ten sto­vė­jo prieš šim­tą me­tų ir yra is­to­ri­jos da­lis, tam­pa vi­siš­kai už­mirš­tas. Jo ne­bė­ra, jo iš nau­jo ne­be­nu­fo­tog­ra­fuo­si, var­gu ar ar­chy­vuo­se, šei­mos al­bu­muo­se at­si­ras dau­giau is­to­ri­nių kad­rų, įam­ži­nu­sių šį sta­ti­nį.

Ge­le­žin­ke­lio sto­ties ke­lei­vių na­mas ir­gi svar­bus ob­jek­tas. Tai – Už­ne­mu­nės ge­le­žin­ke­lio su­dė­tin­giau­sio ruo­žo Va­rė­na–Aly­tus di­džiau­sia sto­tis. Nuo Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­gos tė­ra iš­li­kę ket­vir­tis gel­to­nų ply­tų mū­ro, o van­dens bokš­to vie­tą liu­di­ja tik kal­ve­lė prie­šais iš­li­ku­sią sto­ties da­lį.

At­kū­rę 3D mo­de­lius, lyg ir ga­li­me pra­tęs­ti šių in­ži­ne­ri­nio pa­vel­do ob­jek­tų gy­ve­ni­mą vir­tu­a­ly­bė­je, ga­li­me „nu­fo­tog­ra­fuo­ti“ ar „nu­fil­muo­ti“ til­tą iš no­ri­mo taš­ko anks­tų bir­že­lio ry­tą te­kant sau­lei ar ge­le­žin­ke­lio sto­tį griau­džiant per­kū­ni­jai.

– Ko­kia is­to­riog­ra­fi­ne me­džia­ga pa­si­nau­do­ta at­ku­riant lai­ki­ną vo­kiš­ką til­tą ir ko­kia šio dar­bo tech­no­lo­gi­ja?

– Kaip jau mi­nė­jau, at­sta­tant pa­nau­do­ta vi­sa is­to­ri­nė me­džia­ga, prie ku­rios pri­ėjo­me: teks­tai, nuo­trau­kos, brė­ži­niai. Be­je, vi­sus mū­sų šal­ti­nius ga­li­te ras­ti in­ter­ne­to sve­tai­nės vie­na­me pus­la­py­je oli­ta­o­ra­ny.pus­la­piai.lt/laik_til­tas.htm ir jo nuo­ro­do­se. Įsi­ti­kin­si­te, kad in­for­ma­ci­jos nė­ra la­bai daug. Ge­le­žin­ke­lio sto­ties at­sta­ty­mui in­for­ma­ci­jos tu­rė­jo­me dar ma­žiau. Fo­to­gra­fi­jo­se sto­tis sle­pia­si ža­lu­mo­je, ne­tu­ri­me nė vie­no brė­ži­nio. Tie­sa, te­be­tu­ri­me ke­lei­vių na­mo da­lį, tai­gi ją iš­si­ma­ta­vo­me, kad ga­lė­tu­me „at­sta­ti­nė­ti“ ana­lo­giš­kas pa­sta­tų de­ta­les.

Ob­jek­to ir ap­lin­kos ge­o­met­ri­jos brai­žy­mas – di­džiau­sias dar­bas. Ji yra viens­pal­vė ir ne­na­tū­ra­liai at­ro­dan­ti, to­dėl ki­tas dar­bas yra ją „ap­reng­ti“ me­džia­go­mis. Nu­ro­do­ma, kaip tu­ri at­ro­dy­ti me­die­nos rąs­tai, kaip bė­giai, kaip san­tva­rų me­ta­lai. Nu­sta­to­ma ne tik spal­va, bet ir tai, kaip me­džia­ga at­spin­di švie­są, koks jos šiurkš­tu­mas, tai, kad ji yra ne­šva­ri ir su­brai­žy­ta. To­kie triu­kai pri­de­da re­a­lis­tiš­ku­mo ga­lu­ti­nė­je vi­zu­a­li­za­ci­jo­je.

Ap­skri­tai ga­li­ma pa­mi­nė­ti, kad dar­bai at­lik­ti nau­do­jant ne­mo­ka­mą at­vi­ro ko­do 3D mo­de­lia­vi­mo pro­gra­mą „Blen­der“.

– Kas bu­vo su­dė­tin­giau­sia ir kas įdo­miau­sia?

– Su­dė­tin­giau­sia vyk­dant pro­jek­tą bu­vo vaiz­do me­džia­gos su­kū­ri­mas. Tam rei­kia nu­sta­ty­ti skir­tin­gų me­džia­gų teks­tū­ras, fak­tū­ras, bliz­gu­mą, no­ri­mą ap­švie­ti­mą, ka­me­ros ma­ty­mo kam­pus, fil­ma­vi­mo taš­kus, ka­me­ros ju­dė­ji­mo tra­jek­to­ri­jas ir ra­kur­sus. Jei­gu su teks­tū­ro­mis, fak­tū­ro­mis ir ap­švie­ti­mu šiek tiek pa­pras­čiau, tai ka­me­ros pa­ra­met­rų vi­su­ma re­gu­liuo­ja­ma ga­nė­ti­nai ap­čiuo­po­mis. Re­zul­ta­to su­ži­no­ti iš anks­to ne­įma­no­ma. Tam rei­ka­lin­gi dideli skai­čia­vi­mo re­sur­sai, o ne stan­dar­ti­nis kom­piu­te­ris, nes kiek­vie­ną vaiz­do me­džia­gos kad­rą rei­kia pa­da­ry­ti nuo bal­to la­po. Mū­sų kom­piu­te­ris de­šim­ties se­kun­džių vaiz­do me­džia­gą ga­min­da­vo maž­daug 30 val. Da­bar kur kas ge­riau įsi­vaiz­duo­ja­me, ko­kių kom­piu­te­rių re­sur­sų ga­li rei­ka­lau­ti at­ei­ties pro­jek­tai.

Įdo­miau­sia bu­vo ga­mi­nant 3D mo­de­lius ty­ri­nė­ti tu­ri­mą fo­to­me­džia­gą, ma­tuo­ti, at­ras­ti, ma­ty­ti, kaip iš nie­ko ran­da­si ap­čiuo­pia­mas ob­jek­tas, ku­ris kom­piu­te­rio ek­ra­ne at­ro­do taip kaip is­to­ri­nė­je nuo­trau­ko­je. Pra­džio­je da­ro­si vis įdo­miau, kai ima ryš­kė­ti at­pa­žįs­ta­mi sta­ti­nio kon­tū­rai, ga­li­ma su­ly­giuo­ti nu­brai­žy­tą vaiz­dą su is­to­ri­nė­mis fo­to­gra­fi­jo­mis ir ma­ty­ti, kad at­kur­ta sėk­min­gai. Ki­tas šuo­lis yra pir­mus kar­tus ma­ty­ti at­kur­tą ob­jek­tą su si­mu­liuo­tu ap­švie­ti­mu, ypač kai pri­de­ri­na­mas toks pa­ros me­tas, ku­riuo at­ku­ria­mo sta­ti­nio te­ri­to­ri­ją jau yra te­kę ma­ty­ti is­to­ri­nė­je nuo­trau­ko­je.

Vi­zu­a­li­za­ci­jų kū­ri­mas pri­mi­nė fo­to­gra­fo dar­bą, ta­čiau ki­taip ne­gu re­a­lia­me gy­ve­ni­me, val­dant ne tik fo­to­apa­ra­to, bet ir fo­to­gra­fuo­ja­mo pa­sau­lio nu­sta­ty­mus. Pa­ryš­kin­ti sau­lę, pa­ma­žin­ti de­be­sų, pa­di­din­ti van­dens at­spin­di­mu­mą ir pa­na­šūs dar­bai. 

 – Ko­kie at­ra­di­mai lau­kė?

– Gal­būt tai, kad nu­brai­žy­tas mo­de­lis pa­dė­jo ge­riau su­pras­ti / iš­šif­ruo­ti / pa­ma­ty­ti kai ku­rio­se fo­to­gra­fi­jo­se iki tol ne­at­pa­žin­tus, ne­ryš­kius ar iš­vis ne­pa­ste­bė­tus ele­men­tus. La­bai sma­gu, kai pa­si­tai­ko to­kių at­ra­di­mų, jie ro­do, kad at­lik­tas dar­bas, nors ir in­ter­pre­ta­ci­ja, ta­čiau pa­kan­ka­mai tiks­li, kad bū­tų ga­li­ma da­ry­ti įžval­gas. Pats kū­ri­mas bu­vo sa­vo­tiš­kas mo­ky­mo­si pro­ce­sas, iki tol ban­dy­tas siau­riau, su­mo­de­liuo­jant ne­su­dė­tin­gus ob­jek­tus. Tai am­bi­cin­gas dar­bas, na­tū­ra­lu, kad pil­nas ne­di­de­lių at­ra­di­mų. 

– Ko­kių ga­li­my­bių at­ve­ria ši­tas at­lik­tas dar­bas – 3D mo­de­liai?

– Vaiz­do kli­pai yra tik po­pu­lia­ri prie­mo­nė ir pro­jek­to ata­skai­tos for­ma, kiek­vie­nam in­ter­nau­tui lei­džian­ti pa­ma­ty­ti ob­jek­tus iš skir­tin­gų kam­pų, ne­tu­rint spe­cia­li­zuo­tų pro­gra­mų iš­ma­nia­ja­me įren­gi­ny­je. At­ei­ty­je mo­de­lius ga­li­ma nau­do­ti fil­mams, kny­gų iliust­ra­ci­joms, edu­ka­ci­jai ar pan. Jas ga­li­ma nau­do­ti po­pu­lia­rio­jo­je kul­tū­ro­je, pa­vyz­džiui, su­sprog­din­ti til­tą fil­me jam vi­siš­kai ne­pa­ken­kiant.

Vir­tu­a­lus 3D mo­de­lis, vi­sai kaip ir tik­ras fi­zi­nis ob­jek­tas, at­ve­ria ga­li­my­bes jį nau­do­ti la­bai įvai­riai. Ga­li­ma to­kį mo­de­lį per­žiū­rė­ti in­ter­ne­to nar­šyk­lė­je ir pa­čiam pa­su­kio­ti, pa­si­rink­ti, iš kur ap­žiū­rė­ti. Pa­brėž­ti­na, kad mo­de­liai su­kur­ti iki ga­lo – nė­ra taip, kad ga­li­ma jį fo­to­gra­fuo­ti tik iš vie­nos pu­sės, nes ki­ta ne­at­kur­ta. Įma­no­mas vir­tu­a­lus tu­ras, kur žiū­ro­vas vaikš­to po til­to ap­lin­ką su vir­tu­a­lios re­a­ly­bės aki­niais, to­kie ban­dy­mai – at­ei­ties pla­nuo­se. Ga­li­ma mo­de­lį at­spaus­din­ti 3D spaus­din­tu­vu ir eks­po­nuo­ti mu­zie­ju­je, ta­čiau skait­me­ni­nis vaiz­da­vi­mas yra daug lanks­tes­nis ir in­te­rak­ty­ves­nis.

– O ko­kie at­ei­ties su­ma­ny­mai jau pa­da­ry­tų mo­de­lių kon­teks­te?

– Ki­ti aly­tiš­kiams svar­būs, ta­čiau iki mū­sų die­nų tik pa­sa­ko­ji­mų ir ne­gau­sių nuo­trau­kų for­ma iš­li­kę ob­jek­tai, pa­vyz­džiui, ca­ri­nis ge­le­žin­ke­lio til­tas. Ka­dan­gi la­bai daug iš­mok­ta ir jau iš­ban­dy­ta, no­ri­si pra­dė­tus dar­bus tęs­ti.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.