„Kultūra yra tai, kas mes esame”, o esame įvairūs, todėl svarbu neužsirakinti savo burbule

Po parodos atidarymo visi buvo pakviesti dikusijai „Scenos menų reikšmė regionuose: kultūros sklaida ir bendruomenės stiprinimas“. Pagrindiniais diksusijos dalyviais tapo žmonės tiesiogiai susiję su kultūrine veikla, t.y. kultūros ir meno darbuotojai, bendruomenių atstovai. Čia galima sutikti su diskusijos moderatoriaus Liudo Ramanausko pasakymu, kad tai žmonės idealistai, pilnai atiduodantys save savo darbui, dažnais atvejais siekiantys įtraukti į kultūrą jai abejingus, visomis pastangomis siekiantys palaikyti bendruomeniškumo dvasią ir apskritai negailintys nei savo laiko, nei finansų.

Renginio metu diskutavo Merkinės jaunimo etnokultūros centro „Kukumbalis“ vadovai Rita ir Vytautas Černiauskai, kultūrinės veiklos organizatorė Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykloje, tautinių šokių grupės „Narpulis“ vadovė Rasa Navakauskienė,  Eičiūnų bendruomenės, kapelos vadovė, kultūrinių renginių Butrimonyse organizatorė Milda Stanevičienė, ilgametė kultūros darbuotoja, regiono kultūrinės veiklos skatintoja, į aktyvią kultūros darbuotojos veiklą Raitininkų seniūnijoje grįžusi Elvyra Kazakevičienė, Alytaus rajono savivaldybės, švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Laimutė Zavistauskienė ir Raitininkų seniūnijos krašto muziejaus įkūrėjas, vietos bendruomenės pirmininkas,  renginių organizatorius ir aktyvus visuomenininkas J. Adomaitis.

Nors kai kurie diskusijos dalyviai ragino kuo pozityviau vertinti kultūros situaciją, nežiūrėti į praeitį, o tikėtis geresnės ateities, vis tik pripažino, jog kultūros padėtis regionuose nėra labai gera: nykstantys kultūros centrai, šaltos repeticijų salės (arba net jų nebuvimas), nuolatinis savo lėšų naudojimas išvykoms ar renginiams organizuoti, tai tik mažytė dalis įvardintų problemų. Paradokslu, juk dažnai savo regiono ar net šalies reprezentavimui pasitelkiame kultūrą, tačiau realybėje, kūrybai ir kūrybinių idėjų įgyvendinimui paramos tenka prašyti „nulenkus galvą”, o gal net su tam tikru kaltės jausmu.

Anot vienos iš diskusijos dalyvių „Scenoje mes plojame, bet dar yra kultūros darbuotojų bei kolektyvų narių gyvenimas ir už scenos. Reikia rašyti planus, liūdna, bet kartais reikia plauti salę, reikia siūti užuolaidas, reikia dėti gėles iš namų atneštas, kad scenos būtų gražios, kad atėjęs žmogus gerai jaustųsi ir sakytų, jog pavykęs koncertas, pavykęs renginys, čia dirba geras vadovas.”

Kita diskusijos dalyvė, viena iš ilgamečių kultūros darbuotojų pasakoja „Kokį aš namą jau būčiau pasistačiusi, bet aš išleidau viską kultūrai nuo devyniadešimt penktų metų. Samdžiau autobusus, kad važiuočiau į festivalį, na, bet ką čia. Aš myliu žmones, myliu kultūrą, aš noriu žmonėms dovanoti šviesą.”

Pasak diskusijos dalyvių, kultūros lauke „ydinga yra tai, kad paklausa diktuoja pasiūlą” ir tai ne visada reiškia, jog ta paklausa susijusi su kultūros kokybe. Šis faktorius turi įtakos žiūrovų pasirinkimams lankyti renginius bei finansavimui, dėl kurio labiausiai ir nukenčia mažų bendruomenių kolektyvai, labiau skatinamas kultūros vartojimas, bet ne kūrybinis procesas. Šiame kontekste norėtųsi, kad bendruomenės, kurios atokiuose regionuose dažniausiai ir tampa pagrindinėmis kultūrinės veiklos palaikytojomis, galvotų ne tik apie projektinių lėšų įsisavinimą, bet ir išliekamąją ypatingai kultūrinių projektų vertę. Galų gale nepabijotų ekspermentuoti siūlydamos naujas gal net netradicines idėjas apjungiant tradicijas su šiuolaikiniais dalykais.  

Apibendrinant diskusiją, norisi akcentuotis kelis dalykus. Scenos menai regionuose apjungia vietos gyventojus bendrystei, pilnavertiško laisvalaikio praleidimui. Galų gale tai galimybė parodyti save kitiems, pristatyti savo miestelį, seniūniją ir užmegsti ryšius su kitomis bendruomenėmis. Todėl atsakymas į klausimą ar reikia regionams kultūros, scenos menų – taip, reikia!

„Kultūra yra tai, kas mes esame”, o esame labai įvairūs, su įvairiais kutūriniais poreikiais bei savo požiūriu į kultūrą, todėl labai svarbu neužsirakinti savo burbule, o matyti daug plačiau, tam, kad sukurtą produktą atrastų ne tik nuolatinis renginius lankantis vietos gyventojas, bet ir jaunas žmogus ar atvykėlis iš kito kaimo ar net miesto. Ar apie kultūrą ir jos problemas reikia kalbėti? Taip, būtina! Diskusijos metu paliesti klausimai ir diskusijos dalyvių atsakymai tik parodė, kad dikusija apie kultūrą labai reikalinga ir apie tai svarbu diskutuoti ne tik vietos bendruomenių, bet ir platesniu lygmeniu, t. y. įtraukiant kuo daugiau kultūros darbuotojų, meno vadovų, politikų, vietos gyventojų.

Renginio metu savo pasirodymus žiūrovams dovanojo Eičiūnų krašto liaudiškos muzikos kapela (vadovė M. Stanevičienė), Santaikos tautinių šokių grupė „Narpulis“ (vadovė R. Navakauskienė), Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“ (vadovai R. ir V. Černiauskai).

Renginio organizatorius „Motyvuojantis sodas”, įgyvendinantis projektą „Kultūriniai pažinimai“, dėkoja diskusijos dalyviams, kolektyvams, renginio svečiams, žiūrovams, moderatoriui L. Ramanauskui, finansiniam rėmėjui Alytaus rajono savivaldybei, o taip pat Raitininkų seniūnijai ir kitiems nuolat padedantiems partneriams – Alytaus rajono viešosios bibliotekos Makniūnų filialui, Raitininkų seniūnijos krašto muziejui, Raitininkų bendruomenei ir informaciniams rėmėjams.