Ko­man­dos „Var­sa-Stron­gla­sas“ ka­pi­to­nas Gin­tau­tas Adam­ke­vi­čius: „Drą­siai ga­liu pa­sa­ky­ti, jog mū­sų klu­bas tu­ri di­džiau­sią pa­lai­ky­mą, ly­gi­nant su vi­sais ki­tais Lie­tu­vos ran­ki­nio klu­bais“ (0)

Gintautas Adamkevičius. Gedimino Ryženino nuotr.
Alytaus rankinio klubo „Varsa-Stronglasas“ kapitonas Gintautas Adamkevičius. Gedimino Ryženino nuotr.
Aly­taus „Var­sos-Stron­gla­so“ ran­ki­nin­kai – daug­kar­ti­niai Lie­tu­vos aukš­čiau­sio­sios ran­ki­nio ly­gos pri­zi­nin­kai, vi­sų čem­pio­na­to me­da­lių kom­plek­tų sa­vi­nin­kai, taip pat ir ki­tų ti­tu­lų lai­mė­to­jai. Tai ti­tu­luo­čiau­sias aukš­čiau­sio­sios ly­gos spor­to klu­bas Dzū­ki­jo­je. „Var­sos“ ko­man­dų pas­ta­ro­jo de­šimt­me­čio ka­pi­to­ną Gin­tau­tą Adam­ke­vi­čių kal­bi­na Al­do­na KU­DZIE­NĖ.

– Jūs, Gin­tau­tai, esa­te Aly­taus ran­ki­nio klu­bo „Var­sa“ ko­man­dų pas­ta­ro­jo de­šimt­me­čio ka­pi­to­nas. „Var­sa“, ku­ri įkur­ta, jei ne­klys­tu, 1979 me­tais, tu­rė­jo ir dau­giau ša­lu­ti­nių var­dų. Ko­kie Jums žai­džiant bu­vo?

– Tei­sin­gai pa­mi­nė­jo­te, „Var­sos“ ran­ki­nio klu­bas eg­zis­tuo­ja nuo 1979 me­tų, keis­da­vo­si tik rė­mė­jai. Man žai­džiant bu­vo dar „Al­mei­da–Stron­gla­sas“.

 

– Ran­ki­nis Lie­tu­vo­je pra­dė­tas žais­ti vos ne prieš šim­tą me­tų, bet dar gir­di­si kal­bų, kad jis žai­džia­mas mė­gė­jiš­kai, o ne pro­fe­sio­na­liai. Ko­kia Jū­sų nuo­mo­nė? Skai­ty­to­jams pri­min­ki­te, ko­kio­je po­zi­ci­jo­je žai­džia­te.

– Ne­su­tik­čiau, jog ran­ki­nis Lie­tu­vo­je žai­džia­mas mė­gė­jiš­kai, tie­siog ma­nau, kad pu­siau pro­fe­sio­na­liai, nes žai­džiant ran­ki­nį rei­kia tu­rė­ti ir ki­tą veik­lą ar dar­bą. Iš ran­ki­nio Lie­tu­vo­je, ma­nau, kad tik­rai ne­pra­gy­ven­tu­me, ko ne­pa­sa­ky­čiau apie krep­ši­nį ar fut­bo­lą.

Kal­bant apie ma­no kaip žai­dė­jo po­zi­ci­ją, esu de­ši­nio­jo kraš­to žai­dė­jas.

 

– Var­sa reiš­kia vyks­mo kei­ti­mą­si, mir­gu­lia­vi­mą, toks pa­va­di­ni­mas la­bai tin­ka ko­man­di­nio žai­di­mo ko­man­dai. Juk taip jau yra, kad sėk­min­gus me­tus kei­čia ne to­kie ge­ri. Ko­kie bu­vo Jū­sų ko­man­dai pas­ta­rie­ji me­tai?

– Per ma­no kar­je­rą bu­vo įvai­rių se­zo­nų „Var­sai“, bu­vę sun­kes­nių me­tų, bu­vo per­ga­lin­gų, te­ko pa­tir­ti vis­ko, o kal­bant apie pra­ei­tus me­tus, tai šiek tiek ne­pa­si­se­kė, po ke­le­rių ge­rų me­tų bu­vo už­im­ta 4 vie­ta Lie­tu­vos ran­ki­nio ly­gos čem­pio­na­te. Tai su­tei­kia mo­ty­va­ci­jos ir at­spir­ties taš­ką pa­si­steng­ti su­sig­rą­žin­ti ge­res­nes po­zi­ci­jas šie­met.

 

– Koks di­džiau­sias Jū­sų kar­je­ros lai­mė­ji­mas?

– Di­džiau­sias ma­no lai­mė­ji­mas – tai šei­ma: my­lin­ti žmo­na ir dvi nuo­sta­bios duk­ros, ku­rios taip pat lan­ko ran­ki­nio tre­ni­ruo­tes. O jei kal­bė­tu­me apie kar­je­ros lai­mė­ji­mus, tai, be abe­jo, pir­ma­sis me­da­lis (tre­čios vie­tos) 2011 me­tais ir 2016-ųjų čem­pio­nų me­da­liai Lie­tu­vos ran­ki­nio ly­go­je. O iš vi­so – tai vie­nas auk­so, trys si­dab­ro bei trys bron­zos ap­do­va­no­ji­mai.

 

– Ko­kios fi­lo­so­fi­jos lai­ko­tės prieš ma­čą, kad ne­pa­lūž­tu­mė­te psi­cho­lo­giš­kai?

– Prieš kiek­vie­nas var­žy­bas mak­si­ma­lus su­si­kau­pi­mas. Ne­svar­bu, ko­kia die­na prieš tai bu­vo – sun­ki ar leng­va. Aikš­te­lė­je tu­ri pa­mirš­ti vis­ką ir gal­vo­ti tik apie žai­di­mą.

 

– Koks žai­di­mas la­biau pa­tin­ka – grei­tas ar pa­ma­tuo­tas?

– Se­niau gal­vo­da­vau, jog man la­biau pa­tin­ka po­zi­ci­nis žai­di­mas, bet da­bar ran­ki­nis tam­pa daug in­ten­sy­ves­nis ir di­na­miš­kes­nis. To­dėl ten­ka pri­si­tai­ky­ti ir man.

 

– Daug kar­tų te­ko žais­ti trau­muo­tam?

– Trau­mų esu pa­ty­ręs tik­rai ne­ma­žai. Jos – smul­kes­nės ir di­des­nės, bet sun­kiau­sios bu­vo Achi­lo saus­gys­lės nu­ply­ši­mas bei ke­lio me­nis­kų ply­ši­mas. Bet tai ne­su­stab­dė tęs­ti ran­ki­nin­ko kar­je­ros.

 

– Vi­suo­me­nės dė­me­sį ran­ki­niui mū­sų ša­ly­je, o ir Aly­tu­je, vis dar už­sto­ja krep­ši­nis ir fut­bo­las. Šios spor­to ša­kos ir dau­giau fi­nan­suo­ja­mos. Ko­dėl? Gal esa­te per kuk­lūs, ma­žiau rei­ka­lau­ja­te, juk žai­dy­bi­niai re­zul­ta­tai ma­to­mi?

– Taip, tiek fut­bo­las, tiek krep­ši­nis yra po­pu­lia­res­ni ne tik vi­sa­me pa­sau­ly­je, bet ir Lie­tu­vo­je. Ta­čiau mes džiau­gia­mės tu­rė­da­mi tik­rai di­de­lę da­lį ran­ki­nio ger­bė­jų Aly­tu­je. Ir drą­siai ga­liu pa­sa­ky­ti, jog mū­sų klu­bas tu­ri di­džiau­sią pa­lai­ky­mą, ly­gi­nant su vi­sais ki­tais Lie­tu­vos ran­ki­nio klu­bais. O dėl fi­nan­sa­vi­mo, tai aiš­ku, kad no­rė­tų­si di­des­nio, juo­lab ir re­zul­ta­tai mū­sų ge­ri.

 

– Šiuo me­tu Jūs – vy­riau­sias var­sie­tis. Va­sa­rio 14-ąją, rung­ty­nių die­ną ir Mei­lės die­ną, Jums su­ka­ko 41-eri. Jūs – vie­nas pir­mų­jų įre­gist­ruo­tų aukš­čiau­sio­sios Lie­tu­vos ran­ki­nio ly­gos (LRL) žai­dė­jų (li­cen­ci­jos nr. 5).

Se­nes­nė, vie­na se­niau­sių iš LRL li­cen­ci­jų (nr. 2) iš šiuo me­tu kar­je­rą tę­sian­čių var­sie­čių pri­klau­so pa­grin­di­niam „Var­sos-Stron­gla­so“ var­ti­nin­kui Ry­čiui Cip­kui, ku­riam šių me­tų ru­de­nį su­kaks 40.

40-ies ak­ty­viai spor­tuo­da­mi „Var­sos“ gre­to­se pas­ta­rai­siais me­tais su­lau­kė šiuo me­tu klu­bui va­do­vau­jan­tis ir ko­man­dą „Var­sa-Stron­gla­sas“ tre­ni­ruo­jan­tis Egi­di­jus Pet­ke­vi­čius, tech­ni­nis var­sie­čių di­rek­to­rius Au­re­li­jus Sa­bo­nis, taip pat Re­mi­gi­jus Če­pu­lis ir Ro­ber­tas Pau­žuo­lis, ku­rie va­sa­rio pra­džio­je už nuo­pel­nus Aly­taus ran­ki­niui bu­vo ap­do­va­no­ti LRF fi­na­lo ket­ver­to tur­ny­re, vy­ku­sia­me mū­sų mies­te. Me­tų svo­rį jau­čia­te? Kaip mo­ty­vuo­ja­mi jau­ni ran­ki­nin­kai pri­si­jung­ti prie ko­man­dos? Ap­skri­tai, ar au­gan­čią pa­mai­ną ma­to­te?

– Tai aiš­ku, kad jau­čia­si ,,me­tų svo­ris“, bet kaž­kaip sten­giuo­si ne­at­si­lik­ti nuo jau­ni­mo, mėgs­tu spor­tuo­ti pa­pil­do­mai, pa­lai­ky­ti ge­rą fi­zi­nę for­mą.

O kal­bant apie jau­ni­mą, tai mū­sų ko­man­da po tru­pu­tį jau­nė­ja. At­ei­na Aly­taus tre­ne­rių ruoš­ti spor­ti­nin­kai, ku­rie vis la­biau ir la­biau įsi­lie­ja į „Var­sos“ ko­man­dą.

 

– Ran­ki­nio ben­druo­me­nei ge­rai ži­no­ma Jū­sų pa­var­dė ir ga­li­my­bės. Kaip ma­no­te, dėl ko­kio Jū­sų žai­di­mo brai­žo var­žan­tis la­biau­siai im­da­vo ne­ri­mau­ti var­žo­vai?

– Esu kai­ria­ran­kis žai­dė­jas, to­dėl ma­nau, kad tai yra ma­no pra­na­šu­mas. Taip pat at­si­da­vi­mas spor­tui ir iš­tver­mė.

 

– Gal skai­čiuo­ja­te, kiek rung­ty­nių esa­te su­žai­dęs, įvar­čių įmu­šęs?

– Sun­ku bū­tų pa­sa­ky­ti, kiek esu su­žai­dęs rung­ty­nių ar kiek pel­nęs įvar­čių. Ma­nau, kad už­tek­ti­nai, grei­tu me­tu jau ga­lė­čiau baig­ti ran­ki­nin­ko kar­je­rą ir už­leis­ti vie­tą jau­nes­niems.

 

– Jū­sų nu­me­ris tre­čias?

– Taip, tre­čias, nuo ma­žens, ir ne­at­si­me­nu, ar ap­skri­tai esu tu­rė­jęs ki­tą nu­me­rį.

 

– Esa­te aukš­tas spor­ti­nin­kas, ūgis žai­džiant ran­ki­nį – pra­na­šu­mas?

– Iš tik­rų­jų tai ne­su la­bai aukš­tas ran­ki­nio mas­tais, bet kaip kraš­to žai­dė­jams – tai pa­kan­ka.

 

– Jūs ne­sa­te šak­ni­nis aly­tiš­kis. Ko­kiais ke­liais at­vy­ko­te į „Var­są“?

– Esu gi­męs Kal­va­ri­jos mies­te­ly­je, ta­čiau jau nuo še­še­rių me­tų, jei ne­klys­tu, gy­ve­nu Aly­tu­je ir tik­rai jau­čiuo­si tik­ru aly­tiš­kiu.

Į „Var­sa“ at­ėjau nuo 17 me­tų, prieš tai dve­jus me­tus žai­džiau Aly­taus ran­ki­nio klu­be ,,Ge­le­ži­nis vil­kas“.

 

– Pa­pa­sa­ko­ki­te dau­giau apie sa­ve.

– Sun­ku kaž­ką apie sa­ve pa­sa­ko­ti. Esu tie­siog ei­li­nis aly­tiš­kis, gy­ve­nan­tis įpras­tą gy­ve­ni­mą, tu­rin­tis šei­mą, dar­bą, po­mė­gius ir di­de­lį at­si­da­vi­mą ran­ki­nio spor­to ša­kai. Esu iš­ti­ki­mas ran­ki­nio klu­bo „Var­sa“ žai­dė­jas, ku­ris vi­są sa­vo kar­je­rą ati­da­vė šiam klu­bai ir ne­iš­vy­ko žais­ti į ki­tus Lie­tu­vos ar už­sie­nio klu­bus, nors vi­lio­ja­mų pa­siū­ly­mų ir bu­vo.

Džiau­giuo­si bū­da­mas Aly­taus mies­to da­li­mi.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.