Ko­kio­mis nuo­tai­ko­mis gy­ve­na abi­tu­rien­tai? (0)

Nuotrauka
Mintautė Berulytė: „Skai­čiuo­ja­me pas­ku­ti­nes ko­vo die­nas ir net ne­spė­lio­ja­me, ka­da teks grįž­ti į mo­kyk­lą...“
„Jo­kių kon­kre­čių ži­nių, kaip ga­lė­tų vyk­ti nuo šio pir­ma­die­nio leis­tos kon­sul­ta­ci­jos gy­vai abi­tu­rien­tams, dar ne­sa­me ga­vę. Ma­no nuo­mo­ne, tai yra la­bai keis­tas ir sun­kiai iš­spren­džia­mas pla­nas – mo­ky­to­jas, tu­rė­da­mas 30 mo­ki­nių kla­sę, ar­ba tu­rė­tų pri­ori­te­ti­zuo­ti moks­lei­vius, ar­ba reng­ti tą pa­čią kon­sul­ta­ci­ją še­šis kar­tus, kas yra itin di­de­lis krū­vis vie­nam žmo­gui“, – svars­to abi­tu­rien­tė Min­tau­tė Be­ru­ly­tė.

„Jei­gu ko pa­si­mo­kė­me iš pan­de­mi­jos, tai tik­rai to, kad nie­ko pa­tys ne­ga­li­me prog­no­zuo­ti. Grįž­ti į mo­kyk­los suo­lą ti­kė­jo­mės jau va­sa­rio ga­le, vė­liau – ko­vo pra­džio­je, dar vė­liau – ko­vo­je vi­du­ry­je. Da­bar skai­čiuo­ja­me pas­ku­ti­ni­ą­sias ko­vo die­nas ir net­gi ne­spė­lio­ja­me, ka­da teks grįž­ti į mo­kyk­lą. Nors kai ku­rio­se pa­mo­ko­se mo­ko­ma­si nau­jos me­džia­gos, iš tie­sų ant­ra­sis pus­me­tis dvy­lik­to­kams – ži­nių įpras­mi­ni­mo ir kar­to­ji­mo me­tas. Dau­giau nei pu­sę eg­za­mi­nų pro­gra­mos mums te­ko mo­ky­tis nuo­to­li­niu bū­du: pu­sę vie­nuo­lik­tos kla­sės kur­so ir di­dži­ą­ją da­lį dvy­lik­tos kla­sės kur­so. Tu­rė­jo­me lai­ko pa­si­mo­ky­ti iš pra­ėju­sių me­tų klai­dų ir pa­keis­ti sa­vo mo­ky­mo­si me­to­dus šie­met, vis dėl­to tai nė­ra taip leng­va“, – sa­ko M.Be­ru­ly­tė.

Pa­sak Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tės, vi­si su­pran­ta eg­za­mi­nų svar­bą, ta­čiau mo­ky­mo­si ko­ky­bę nu­sta­to daug as­pek­tų, o ne tik mo­ty­va­ci­ja. „Ne pa­slap­tis, kad ka­ran­ti­no me­tu dau­ge­lio žmo­nių mie­go re­ži­mas ir fi­zi­nis ak­ty­vu­mas su­pras­tė­jo. Fi­zi­nės būk­lės pa­lai­ky­mas yra be­ne svar­biau­sias pro­duk­ty­vu­mo ro­dik­lis, ta­čiau tam nė­ra daug lai­ko ir pro­gų. Dau­gu­ma moks­lei­vių prieš pa­mo­kas at­si­kel­da­vo anks­čiau, kad į mo­kyk­lą nu­ke­liau­tų pės­čio­mis. Net mi­ni­ma­lus gry­no oro gū­sis su­tei­kia žva­lu­mo pro­tui ir kū­nui, ta­čiau dėl ka­ran­ti­no to ne­be­tu­ri­me“, – pa­ste­bi Min­tau­tė.

Kaip ir ki­ti vi­suo­me­nės na­riai, pan­de­mi­jos lai­ko­tar­piu abi­tu­rien­tai pa­si­gen­da ben­dra­vi­mo. So­cia­li­za­ci­ja su mo­ky­to­jais ir kla­sės drau­gais prieš pa­mo­kas su­teik­da­vo emo­ci­jų, o jos – ener­gi­jos dar­bui pa­mo­ko­se. „Kla­sė­je vi­si mo­ki­niai yra įtrauk­ti į tą pa­čią ben­drą veik­lą. Mo­kyk­los kaip ins­ti­tu­ci­jos svar­ba yra ypa­tin­ga, nes ji ga­li su­kur­ti gran­di­ni­nį dar­bin­gu­mo efek­tą“, – svars­to abi­tu­rien­tė.

Tuo tar­pu vir­tu­a­lio­je erd­vė­je net ir pa­čios įdo­miau­sios pa­mo­kos pra­ran­da sa­vo iš­skir­ti­nu­mą, o mo­ky­to­jai – ori­gi­na­lu­mą. Iš ki­tos pu­sės, šiuo me­tu na­mai net tik moks­lei­viams tu­ri at­sto­ti mo­kyk­lą (ar biu­rą), o, mo­kan­tis ar dir­bant na­muo­se, tam­pa­me sa­vos val­gyk­los dar­buo­to­jais, va­ly­to­jais ir vi­sa ad­mi­nist­ra­ci­ja. Pa­mo­koms moks­lei­viai tu­ri at­si­spaus­din­ti vi­są rei­ka­lin­gą me­džia­gą, pa­si­ga­min­ti val­gy­ti ir pri­žiū­rė­ti tvar­ką, ka­dan­gi vi­są lai­ką bū­na na­muo­se. „Tai pa­aiš­ki­na „fo­ni­nio klau­sy­mo­si“ pa­ra­dok­są – klau­sy­da­mie­si pa­mo­kų ir pa­skai­tų na­muo­se, dau­gu­ma moks­lei­vių at­lie­ka ke­le­tą veik­lų vie­nu me­tu. Ži­no­ma, mo­ky­mo­si, ir ypač kon­cen­tra­ci­jos ko­ky­bė, nuo to tik pra­stė­ja. Daž­nai mo­ky­to­jai mėgs­ta mo­ty­vuo­ti aiš­kin­da­mi mo­ky­mo­si uni­ver­si­te­te prin­ci­pus: „Stu­di­juo­da­mi uni­ver­si­te­te tu­rė­si­te mo­ky­tis sa­va­ran­kiš­kai ir dis­cip­li­nuo­tis pa­tys.“ Re­a­ly­bė­je ma­to­me, kad ne tik moks­lei­viai, ta­čiau ir pa­tys stu­den­tai mo­ky­da­mie­si šuo me­tu su­si­du­ria su to­kio­mis pro­ble­mo­mis kaip ir mes“, – įsi­ti­ki­nu­si M.Be­ru­ly­tė.

Abi­tu­rien­tė sa­ko, kad jai ten­ka šne­kė­ti su įvai­riais žmo­nė­mis apie grį­ži­mą į mo­kyk­las. Dau­gu­mos nuo­mo­nė to­kia, kad val­džios no­ras tai pa­da­ry­ti kuo grei­čiau ne­at­ro­do ra­cio­na­lus ir efek­ty­vus. Vi­sų pir­ma, veiks­mų rei­kė­jo im­tis šiek tiek anks­čiau. Jau va­sa­rą skli­do gan­dai, jog teks grįž­ti į vir­tu­a­lią mo­ky­mo­si erd­vę. Vi­sos nuo­to­li­nės kon­sul­ta­ci­jos iš­po­pu­lia­rė­jo tik ant­ro­je me­tų pu­sė­je ir, ne pa­slap­tis, kad dau­gu­ma jų yra mo­ka­mos, o ne­mo­ka­mų re­gist­ra­ci­jos grei­tai už­da­ro­mos dėl di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo. Min­tau­tė ne­abe­jo­ja: grį­ži­mas vie­nam ar dviem mė­ne­siams į mo­kyk­las ne­iš­tai­sy­tų nuo­to­li­nio mo­ky­mo­si spra­gų. Ant­ro­ji tie­sa, jos ma­ny­mu, yra ta, jog tie, ku­rie no­rė­jo mo­ky­tis, dė­jo pa­stan­gas ir nuo­to­li­niu bū­du, o tie, ku­rie į moks­lą žiū­ri at­sai­niai, gal­būt net ir ne­lan­ky­tų kon­sul­ta­ci­jų gy­vai.

Su ko­kio­mis nuo­tai­ko­mis abi­tu­rien­tai lau­kia bran­dos eg­za­mi­nų, ku­rių se­si­ja ne­iš­ven­gia­mai ar­tė­ja?

„Va­kar su­pra­tau, jog iki pas­ku­ti­nio skam­bu­čio li­ko du mė­ne­siai. Iš­reikš­ti emo­ci­jas su­dė­tin­ga, to­kia­me są­my­šy­je gy­ve­na­me jau vi­sus me­tus ir dar šian­dien ne­ži­no­me, ko ti­kė­tis ry­toj. Tu­rė­jo­me tik sim­bo­li­nį šim­ta­die­nį nuo­to­li­niu bū­du, die­na iš die­nos gy­ven­da­mi tarp ke­tu­rių sie­nų ne­tu­ri­me ga­li­my­bės pa­jus­ti lai­ko tėk­mės. Ne­nuos­ta­bu, jog dėl eg­za­mi­nų dau­gu­ma dvy­lik­to­kų jau­čia­si pa­na­šiai – ne­gy­ve­na pa­ni­ko­je ar bai­mė­je, vei­kiau – ne­ži­no­my­bė­je. Gal­būt šiuo klau­si­mu nuo­to­li­nis mo­ky­ma­sis mus gel­bė­ja ir gramz­di­na emo­ci­ne pras­me – ne­pa­ti­ria­me stre­so dėl mo­ky­mo­si re­zul­ta­tų, ta­čiau tuo pat me­tu ne­pa­ti­ria­me tei­gia­mų emo­ci­jų, ku­rias su­ke­lia kar­tais vi­sai ne­reikš­min­gi kas­die­ny­bės da­ly­kai“, – sa­ko abi­tu­rien­tė M.Be­ru­ly­tė.

 

Kalbino Saulė Pinkevičienė

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.