Ko­dėl ne­tik­ros nau­jie­nos ga­li bū­ti pa­vo­jin­gos

nuotr.
Pa­sau­ly­je be­si­tę­siant ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jai, Eu­ro­pa įsi­jun­gė į ko­vą ir su siau­čian­čiu dez­in­for­ma­ci­jos vi­ru­su. Ži­niask­lai­do­je ir so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se ak­ty­vė­jant daž­niau­siai prie­šiš­kų vals­ty­bių sklei­džia­mam me­la­gin­gų nau­jie­nų srau­tui, ky­la re­a­li grės­mė de­mo­kra­tijai ir žmo­nių sau­gu­mui. To­dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) po­li­ti­kai ir eks­per­tai vien­bal­siai tei­gia – bū­ti­na stip­rin­ti ben­dra­dar­bia­vi­mą, pi­lie­čių at­spa­ru­mą ir kri­ti­nį mąs­ty­mą.

Da­bar­ti­nės svei­ka­tos kri­zės me­tu, kuo­met vis dar daug ne­ži­no­my­bės, Ru­si­ja, Ki­ni­ja ir ki­tos ša­lys sie­kia pa­si­nau­do­ti itin jaut­ria si­tu­a­ci­ja skleis­da­mos klai­di­nan­čią in­for­ma­ci­ją. Įvai­rio­mis kal­bo­mis ku­ria­mos tie­są iš­krai­pan­čios is­to­ri­jos apie vi­ru­so kil­mę, gy­dy­mo bū­dus ir de­mo­kra­tinių ins­ti­tu­ci­jų ne­veiks­nu­mą.

To­kia dez­in­for­ma­ci­ja sie­kia­ma su­prie­šin­ti vi­suo­me­nę, pa­kirs­ti pa­si­ti­kė­ji­mą vy­riau­sy­be ir de­mo­kra­tija, kurs­ty­ti ne­san­tai­ką, ma­ni­pu­liuo­ti vi­suo­me­nės nuo­mo­ne, taip pat su­kel­ti abe­jo­nes Eu­ro­pos Są­jun­gos ir jos part­ne­rių pa­ti­ki­mu­mu.

Daž­niau­siai pa­ste­bi­mos są­moks­lo te­ori­jos ti­ki­na, jog šis ko­ro­na­vi­ru­sas nė­ra pa­vo­jin­gas, nes kas­met gri­pas nu­si­ne­ša ge­ro­kai dau­giau au­kų. Taip pat tei­gia­ma, jog vi­ru­sas bu­vo dirb­ti­nai su­kur­tas JAV ar NA­TO la­bo­ra­to­ri­jo­se kaip bio­lo­gi­nis gin­klas.

Dar vie­na vis la­biau po­pu­lia­rė­jan­ti me­la­gie­na – ko­ro­na­vi­ru­sas bu­vo pa­skleis­tas sie­kiant dieg­ti nau­jo­sios kar­tos 5G ry­šį ar­ba pas­ta­ro­jo bu­vo su­kel­tas tie­sio­giai. Daž­ni ir me­la­gin­gi pa­reiš­ki­mai, jog Eu­ro­pos Są­jun­ga yra ne­veiks­ni ir ne­ga­li su­val­dy­ti kri­zės, o Ru­si­ja ir Ki­ni­ja sėk­min­gai pa­de­da pan­de­mi­jos iš­se­kin­toms vals­ty­bėms.

To­kias me­la­gie­nas ne­sun­ku pa­neig­ti lo­giš­kai ir fak­tais. Smar­kiai di­dė­jan­tis au­kų skai­čius vi­sa­me pa­sau­ly­je ir pa­skelb­ta pan­de­mi­ja ro­do, jog šis ko­ro­na­vi­ru­sas yra nau­jas ir ge­ro­kai pa­vo­jin­ges­nis už pa­pras­tą se­zo­ni­nį gri­pą. Nors ir vis dar stin­ga ga­lu­ti­nių iš­va­dų apie vi­ru­so kil­mę, moks­li­nin­kai ma­no, jog jis at­si­ra­do na­tū­ra­liai gam­to­je.

Nė­ra jo­kių pa­grįs­tų įro­dy­mų, kad 5G ry­šys ga­lė­tų są­vei­kau­ti su ko­ro­na­vi­ru­su ar ap­skri­tai kenk­ti žmo­nių svei­ka­tai. Me­la­gie­nos apie Eu­ro­pos Są­jun­gos ne­veiks­nu­mą taip pat leng­vai pa­nei­gia­mos: ES ins­ti­tu­ci­jos kas­dien įro­do sa­vo so­li­da­ru­mą už­tik­rin­da­mos ne­nu­trūks­ta­mą me­di­ci­nos ir ap­sau­gos prie­mo­nių tie­ki­mą, telk­da­mos mil­ži­niš­kus iš­tek­lius kri­zės pa­veik­toms vals­ty­bėms gel­bė­ti bei in­ves­tuo­da­mos į nau­jų gy­dy­mo bū­dų ir vak­ci­nos iš­ra­di­mą. Pran­cū­zi­ja, Aust­ri­ja ir Če­ki­ja nu­siun­tė Ita­li­jai ir Is­pa­ni­jai mi­li­jo­nus ap­sau­gi­nių kau­kių – daug dau­giau nei Ru­si­ja ar Ki­ni­ja.

Per pas­ta­ruo­sius ke­tu­ris mė­ne­sius ES ko­vos su dez­in­for­ma­ci­ja ko­man­da pa­ste­bi ge­ro­kai dau­giau me­la­gin­gų nau­jie­nų, ypač su­si­ju­sių su ko­ro­na­vi­ru­su. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Stra­te­gi­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je taip pat pa­ste­bi­mas de­zin­for­ma­ci­jos su­ak­ty­vė­ji­mas: nuo va­sa­rio 1-osios iki ba­lan­džio 17 die­nos nu­sta­ty­ti 747 su ko­ro­na­vi­ru­su su­si­ję dez­in­for­ma­ci­jos at­ve­jai ru­sų, an­glų ir lie­tu­vių kal­bo­mis.

Kas­dien mus pa­sie­kian­tis di­džiu­lis me­la­gin­gos ir šo­ki­ruo­jan­čios in­for­ma­ci­jos srau­tas ga­li pa­kenk­ti psi­cho­lo­gi­nei ir fi­zi­nei svei­ka­tai, ap­sun­kin­ti ga­li­my­bę gau­ti tei­sin­gą in­for­ma­ci­ją ir su­men­kin­ti pa­si­ti­kė­ji­mą eks­per­tais.

Eu­ro­pos Par­la­men­tas (EP) ir ki­tos ES ins­ti­tu­ci­jos, ne kar­tą pa­smer­ku­sios to­kį dez­in­for­ma­ci­jos pro­trū­kį, ska­ti­na pi­lie­čius nepa­si­kliau­ti gau­na­ma in­for­ma­ci­ja ak­lai, ap­gal­vo­tai rink­tis jos šal­ti­nius ir mąs­ty­ti kri­tiš­kai. Pa­sak EP pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jos Ka­ta­ri­nos Bar­ley, „šiuo me­tu gy­vy­bių iš­sau­go­ji­mas pri­klau­so nuo to, kiek mes klau­so­me svei­ka­tos spe­cia­lis­tų, to­dėl tie­sos iš­krai­py­mas yra kaip nie­kad pa­vo­jin­gas. Ly­giai taip, kaip nau­do­ja­me ki­tas ap­sau­gos prie­mo­nes – lai­ko­mės at­stu­mo, plau­na­me ran­kas – tu­rė­tu­me jaus­ti pa­rei­gą su­stab­dy­ti me­la­gie­nų ir ne­tik­rų is­to­ri­jų pli­ti­mą“.

Dez­in­for­ma­ci­jos vis dau­gė­jant, at­pa­žin­ti su­klas­to­tas nau­jie­nas tam­pa ne­leng­va. To­dėl nau­jie­nas apie ko­ro­na­vi­ru­so pro­trū­kį svar­bu gau­ti iš pa­ti­ki­mų ša­lies ar tarp­tau­ti­nės ži­niask­lai­dos šal­ti­nių, Eu­ro­pos Są­jun­gos ar tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų sve­tai­nių.

Rei­kė­tų kri­tiš­kai ver­tin­ti vi­są teks­to ar vaiz­do tu­ri­nį, pa­si­do­mė­ti ži­niask­lai­dos prie­mo­ne, au­to­riu­mi, tik­rin­ti šal­ti­nius, kon­teks­tą bei nuo­trau­kas. Ypač kri­tiš­kai rei­kia ver­tin­ti so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se sklei­džia­mas nau­jie­nas, nuo­mo­nes ar net juo­ke­lius.

Svar­bu ne­sku­bė­ti da­ly­tis abe­jo­ti­nu tu­ri­niu su ki­tais, o apie pa­ste­bė­tas dez­in­for­ma­ci­jos ap­raiš­kas pra­neš­ti pus­la­pio ar so­cia­li­nio tin­klo ad­mi­nist­ra­to­riams. Ži­no­ma, vi­sa­da ga­li­ma pa­si­tar­ti ir su pri­pa­žin­tais svei­ka­tos bei vi­suo­me­nės moks­lų spe­cia­lis­tais.

Mo­ni­ka Sprun­tu­ly­tė

Užs. Nr. 0035

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.