Ran­ką pre­zi­den­tui spau­dė 100 met­rų aukš­ty­je ir su­gal­vo­jo no­rą su­grįž­ti į As­ta­ną

Sau­lė Pin­ke­vi­čie­nė
2018 Spalis 26
kelione
Ona Adelė Berškienė Kazachstano sostinėje lankėsi su seserimi Danguole ir sūnumis Dainiumi bei Aidu. Asmeninės nuotr.
„Kas­kart, kai su­si­krau­ni kup­ri­nę ir lei­die­si į ke­lio­nę, su­pran­ti, kad tai bus vi­sai nau­ja is­to­ri­ja, ku­rios vin­gių nie­ka­da ne­nu­spė­si iš anks­to. Čia ir sly­pi ke­lio­nių ža­ve­sys, bet man ke­tu­rios die­nos As­ta­no­je bu­vo ypa­tin­gos dar ir tuo, kad drau­ge vy­ko ma­no my­li­miau­sie­ji – se­suo ir du su­au­gę sū­nūs, – sa­ko Ona Ade­lė Berš­kie­nė. Ke­lio­nių agen­tū­ros „Aid­rė“ va­do­vė, be­je, iki šiol nė­ra tu­rė­ju­si klien­to, ku­ris bū­tų no­rė­jęs vyk­ti į nau­ją­ją Ka­zach­sta­no sos­ti­nę, ti­tu­luo­ja­mą vie­nu keis­čiau­sių pa­sau­lio mies­tų. „Da­bar ga­lė­siu re­ko­men­duo­ti jį vi­siems, ieš­kan­tiems ki­to­kio tu­riz­mo, gal ne to­kio po­pu­lia­raus, bet la­bai įdo­maus, pa­tei­kian­čio ne­ti­kė­tu­mų ir at­ra­di­mų“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.“

Na­mų dar­bus at­li­ko ma­ma

„Se­no­kai tu­rė­jo­me min­tį pa­ke­liau­ti šei­my­niš­kai, o As­ta­na pa­si­ro­dė tam la­bai tin­ka­ma kryp­tis. Ypač mįs­lin­ga ir ver­ta dė­me­sio pa­si­ro­dė ir pa­ti ša­lis, ir jos nau­jo­ji sos­ti­nė, ku­ri yra ir vie­na jau­niau­sių pa­sau­ly­je – at­šven­tu­si dvi­de­šimt­me­tį“, – pa­sa­ko­ja O.A.Berš­kie­nė.

Ben­dra ke­lio­nė į Ka­zach­sta­ną bu­vo sū­nų emocinė do­va­na ma­mai, ta­čiau na­mų dar­bus jai te­ko pa­da­ry­ti pa­čiai, juo­lab įpa­rei­go­ja pro­fe­si­ja. Ne­pa­tin­gė­ti pa­si­gug­lin­ti bet ku­rią ke­lio­nę Onu­tė re­ko­men­duo­ja vi­siems. Pa­vyz­džiui, aly­tiš­kiams tai lei­do ge­ro­kai su­tau­py­ti trans­por­to iš­lai­doms, mat jie nau­do­jo­si ne vie­ti­nių tak­sis­tų pa­slau­go­mis, bet in­ter­ne­ti­ne „Uber“ sis­te­ma. (Ji vei­kė pui­kiai, links­mai nu­ste­bi­no ne­bent tuo, kad pa­siū­lė tik­rą ke­lio­nę lai­ke – į vie­ną iš­kvie­ti­mą jų vež­ti at­vy­ko ži­gu­lys.)

„Ma­ne su­ža­vė­jo ir pats mies­tas, ku­rį ly­gin­čiau net­gi su Du­ba­ju­mi ar Šan­cha­ju­mi, la­bai įdo­mus šiuo­lai­kiš­ka ar­chi­tek­tū­ra, ir pa­trauk­lios mais­to bei nak­vy­nės kai­nos, ir Ka­zach­sta­no is­to­ri­ja bei gam­tos kon­tras­tai. Tur­būt ne vel­tui As­ta­na va­di­na­ma „pa­ki­lu­sia prin­ce­se“, ku­rią tik­rai ver­ta pa­ma­ty­ti sa­vo aki­mis. Juo­lab nuo šios va­sa­ros į As­ta­ną yra ir tie­i­so­gi­nis lėk­tu­vo rei­sas iš Vil­niaus, skry­dis trun­ka 4 va­lan­das“, – pa­sa­ko­ja O.A.Berš­kie­nė.

Ar­chi­tek­tū­ros idė­jų ban­dy­mo po­li­go­nas

Ka­zach­sta­nas gar­sė­ja tuo, kad jo te­ri­to­ri­jo­je bu­vo įsi­kū­ręs di­džiau­sias kos­mod­ro­mas Ta­ry­bų Są­jun­go­je (šiuo me­tu jis iš­nuo­mo­tas Ru­si­jai iki 2050 me­tų), iš Bai­ko­nu­ro pir­mas pa­sau­ly­je žmo­gus – Ju­ri­jus Ga­ga­ri­nas – pa­ki­lo į kos­mo­są.

Šian­dien Ka­zach­sta­ną re­kla­muo­ja sos­ti­nė As­ta­na, ta­pu­si pa­sau­lio ar­chi­tek­tų ban­dy­mų po­li­go­nu, o jos var­das vi­su gar­su nu­skam­bė­jo 2017 me­tais, kai šia­me mies­te su­reng­ta pa­sau­li­nė pa­ro­da EX­PO. Tie­sa, ne taip se­niai As­ta­na te­bu­vo nuo­bo­dus ste­pių su­pa­mas so­vie­ti­nio ti­po sri­ties cen­tras. Jį va­di­no Ce­le­nog­ra­du. Mies­tą pa­sta­tė dar­bi­nin­kams, at­vy­ku­siems į Ka­zach­sta­ną iš Ru­si­jos už­val­dy­ti ne­ap­rė­pia­mų že­mės plo­tų, ku­riuo­se so­vie­tų ly­de­riai su­gal­vo­jo au­gin­ti ja­vus. Nau­jo­ji Ka­zach­sta­no sos­ti­nė As­ta­na (iš­ver­tus pa­va­di­ni­mas reiš­kia „sos­ti­nė“) dar va­di­na­ma pre­zi­den­to Na­zar­ba­je­vo mies­tu, nes tai jo ini­cia­ty­va ji bu­vo per­kel­ta iš Al­ma­tos.

As­ta­ną da­li­ja upė, vie­no­je pu­sė­je – se­nie­ji Chruš­čio­vo lai­kų dau­gia­bu­čiai, ki­to­je – mo­der­nus mies­tas. Gar­siau­si JAV, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, Ja­po­ni­jos ir Ko­rė­jos ar­chi­tek­tai As­ta­no­je re­a­li­zuo­ja sa­vo fan­ta­zi­jas. „Tu­ris­to aki­mis mies­tas – lyg ar­chi­tek­tū­ros pa­ro­dos po­li­go­nas, jun­ta­mas net­gi sa­vo­tiš­kas cha­o­sas, bet la­bai įdo­mus, nes kū­rė­jams bu­vo duo­ta vi­siš­ka lais­vė. Nau­ja­sis mies­tas iš tie­sų da­ro įspū­dį, ypač nak­tį, kai ar­chi­tek­tū­ros še­dev­rai ap­švie­čia­mi“, – tei­gia O.A.Berš­kie­nė.

Kon­tras­tas dan­gų re­mian­tiems keis­tų for­mų stik­lo ir be­to­no sta­ti­niams – As­ta­nos ža­lu­ma. Ža­lia­sis kor­do­nas, su­pan­tis mies­tą, sau­go jį nuo šiur­pių gam­tos kon­tras­tų. Pre­zi­den­tui pa­lie­pus, ša­lia mies­to so­di­na­mas miš­kas, tu­rin­tis už­deng­ti sos­ti­nę nuo at­šiau­raus ste­pių vė­jo. Žie­mą jį ly­di sting­dan­tis 50 laips­nių šal­tis. To­dėl vi­sai ne su­ve­ny­rai vie­tos gy­ven­to­jams yra kai­li­nės pirš­ti­nės ar la­pi­nės ke­pu­rės iš sto­ro avi­kai­lio, kup­ra­nu­ga­rių, ož­kų kai­lio ar raš­tuo­tos vil­nos ko­ji­nės, ku­rias jie siū­lo tu­ris­tams. Ži­no­ma, par­si­ve­žė to­kių ir aly­tiš­kiai. Ar lie­tu­viš­ka žie­ma šie­met leis pa­ne­šio­ti sti­lin­gus ka­za­chiš­kus kai­lio ak­se­su­a­rus – ne­tru­kus pa­ma­ty­si­me.

Vi­sa­ži­niai gi­dai – tak­sis­tai op­ti­mis­tai

Keis­čiau­si sta­ti­niai – As­ta­nos įvaiz­džio da­lis, svar­bių pa­sta­tų pro­jek­ta­vi­mui skel­bia­mi tarp­tau­ti­niai ar­chi­tek­tū­ri­niai kon­kur­sai. Pa­grin­di­nis bul­va­ras pra­si­de­da pre­zi­den­to re­zi­den­ci­ja va­di­na­ma Ak Or­da, ap­link ku­rią su­telk­ti vals­ty­bi­niai pa­sta­tai. Ak Or­da – la­bai pa­na­ši į Bal­tuo­sius rū­mus Va­šing­to­ne, tik gal dvi­gu­bai di­des­nė. Ša­lia – par­la­men­to ir vy­riau­sy­bės pa­sta­tai, bul­va­ro vi­du­ry sto­vi Nor­ma­no Fos­te­rio (JAV) pro­jek­tuo­tas šim­to met­rų ap­žval­gos bokš­tas, ta­pęs mies­to sim­bo­liu – Bai Te­rek – su ap­va­lia lyg obuo­lys ap­žval­gos aikš­te­le (liau­diš­kai pa­sta­tas pra­min­tas „čiu­pa  čiup­su“).

Jo pa­grin­di­nė at­rak­ci­ja – bron­zos lui­te iš­lie­tas pre­zi­den­to ran­kos at­spau­das. At­ėjęs ten ga­li sa­vo ran­ką pri­dė­ti prie to at­spau­do ir tar­si sa­vo­tiš­kai pa­si­svei­kin­ti su pre­zi­den­tu. Dar sa­ko­ma, kad ga­li­ma su­gal­vo­ti no­rą ir jis pil­do­si. Šią tu­ris­tams tie­siog bū­ti­ną pa­si­svei­ki­ni­mo ce­re­mo­ni­ją at­li­ko ir aly­tiš­kiai, o no­ras ap­lan­kė tar­si sa­vai­me – O.A.Berš­kie­nė sa­ko jau nuo vieš­na­gės pra­džios svars­čiu­si, kad bū­ti­nai dar su­grįš į šią eg­zo­tiš­ką ša­lį.

As­ta­na lai­ko­ma pre­zi­den­to Nur­sul­ta­no Na­zar­ba­je­vo, ku­riam, kaip pir­ma­jam Ka­zach­sta­no pre­zi­den­tui, pa­gal Kon­sti­tu­ci­jo­je pa­da­ry­tą iš­im­tį ne­tai­ko­mas ka­den­ci­jų skai­čiaus ap­ri­bo­ji­mas, mies­tu. „Daug ben­dra­vo­me su vie­ti­niais gy­ven­to­jais, ta­čiau ne­gir­dė­jo­me blo­go žo­džio nei apie gy­ve­ni­mą Ka­zach­sta­ne, nei apie pre­zi­den­tą ar as­me­ny­bės kul­tą, at­virkš­čiai, jie pa­sa­ko­jo apie rū­pes­tį pa­pras­to žmo­gaus ge­ro­ve“, – O.A.Berš­kie­nė ste­bi­si – pre­zi­den­to at­vaiz­dą As­ta­no­je ma­tė vos vie­no­je vie­šo­jo­je erd­vė­je.

Pui­kiu ži­nių šal­ti­niu apie vie­tos ak­tu­a­li­jas aly­tiš­kiams ta­po As­ta­nos tak­si vai­ruo­to­jai (lit­ras ben­zi­no kai­nuo­ja 0,41 ct, tai­gi per 4 die­nas iš­lai­dos tak­si vie­nam žmo­gui te­sie­kė 8 EUR), ku­rie ga­li va­lan­dų va­lan­das pa­sa­ko­ti apie sa­vo ša­lį. „Su­si­da­rė­me įspū­dį, kad Ka­zach­sta­ne yra ne­ma­žai ži­no­ma apie Lie­tu­vą, ta­čiau vie­no vai­ruo­to­jo klau­si­mas mus pri­bloš­kė: „Ar tie­sa, kad Lie­tu­vo­je už­draus­ta kal­bė­ti ru­siš­kai ir už tai so­di­na į ka­lė­ji­mą?“ Tur­būt pats lai­kas bū­tų su­si­mąs­ty­ti apie tai, ko­kią ži­nią siun­čia­me pa­sau­liui apie mū­sų ša­lį ir kas dėl to yra kal­tas.

Pa­da­vė­jai su­tri­ko: kaip at­neš­ti karš­tą mais­tą?

At­ly­gi­ni­mai Ka­zach­sta­ne šiuo me­tu yra pa­na­šūs į vi­du­ti­nius lie­tu­viš­kus, ta­čiau mais­to ir ki­tų pa­slau­gų kai­nos – ge­ro­kai že­mes­nės. Mais­tui per ke­tu­rias die­nas aly­tiš­kiai iš­lei­do po 15–40 EUR, o dvi­vie­tis kam­ba­rys su pus­ry­čiais vieš­bu­ty­je ke­tu­rioms pa­roms kai­na­vo 82 EUR.

Mais­tas šiuo­lai­kiš­kuo­se res­to­ra­nuo­se As­ta­no­je pa­na­šus į tai, ko ga­li­me pa­ra­gau­ti ir Lie­tu­vo­je, tad ke­liau­to­jai ieš­ko­jo na­cio­na­li­nės vir­tu­vės. Vis dėl­to di­džiau­sią įspū­dį jiems pa­li­ko so­vie­ti­nio sti­liaus ka­vi­nė, ku­rio­je ofi­cian­tai vil­kė­jo tik­ro­mis pio­nie­riš­ko­mis uni­for­mo­mis, o in­ter­je­ras nu­kė­lė į 1970-uo­sius. Šio­je ka­vi­nė­je te­ko pa­ra­gau­ti ar­klie­nos troš­ki­nio, ku­ris pa­si­ro­dė la­bai ska­nus.

„Nu­ste­bi­no, kad mais­tą ten įpras­ta pa­tiek­ti va­sa­ro­šil­tį ir net­gi šal­tą. Kai pa­pra­šiau pa­šil­dy­ti bly­ne­lius su varš­ke, bar­me­no akys iš­li­po ant kak­tos. Pa­si­ro­do, varš­kės kai­tin­ti ten tie­siog ne­įpras­ta. Ki­tą kar­tą jau bu­vo­me gud­res­ni ir iš­kart pra­šė­me karš­tų pa­tie­ka­lų, bent pa­ste­bė­jo­me, kad ofi­cian­tai su­mi­šo, nes ne­ži­no­jo, kaip to­kį mais­tą mums at­neš­ti“, – pa­sa­ko­ja pa­šne­ko­vė.

As­ta­nos ka­vi­nė­se ir res­to­ra­nuo­se ste­bi­na di­de­lis ar­ba­tų asor­ti­men­tas, ta­čiau to ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie ka­vą – vie­tos gy­ven­to­jai la­biau mėgs­ta tir­pią. Ge­ros juo­dos pu­pe­lių ka­vos puo­de­lis kai­nuo­ja 1–1,5 EUR.

Skau­džią pra­ei­tį pri­me­na ir su­ve­ny­rai

„Ne­pa­pras­tą įspū­dį man pa­li­ko Na­cio­na­li­nis is­to­ri­jos mu­zie­jus. Šiuo­lai­kiš­kas pa­sta­tas, la­bai įdo­miai su­dė­lio­ta eks­po­zi­ci­ja su au­dio­gi­du lei­do vi­sai ne­nu­obo­džiai pa­tir­ti ša­lies is­to­ri­ją“, – kal­ba O.A.Berš­kie­nė. Sa­vo pra­ei­ties as­ta­nie­čiai ne­bi­jo: pla­čiai at­spin­dė­tas ir so­vie­ti­nis pe­ri­odas, jo ar­chi­tek­tū­ra, di­zai­nas, ir skau­di trem­čių pa­tir­tis – že­mė­la­pis ant sa­lės sie­nos lei­džia su­si­da­ry­ti įspū­dį apie jos mas­tą. Bū­tent šis is­to­ri­jos pus­la­pis la­bai tvir­tai sie­ja Lie­tu­vą ir Ka­zach­sta­ną, į ku­rios la­ge­rius Ka­ra­gan­dos ste­pė­se bu­vo iš­trem­ta 100 tūkst. lie­tu­vių. Šios is­to­ri­jos re­a­li­jos pa­lie­tė ir O.A.Berš­kie­nės gi­mi­nę, tai­gi į As­ta­ną ji va­žia­vo su ypa­tin­gu nu­si­tei­ki­mu.

„Gal­būt šiek tiek nu­ste­bi­no, kaip žmo­giš­kai trem­čių is­to­ri­ja pa­tei­kia­ma tu­ris­tams. Ją žen­kli­na gat­vė­je par­da­vi­nė­ja­mi va­di­na­mie­ji „ak­me­nu­kai“ – sal­dai­niai tu­ris­tams. Jie pri­me­na, kaip vie­tos gy­ven­to­jai ba­dau­jan­tiems po­li­ti­niams ka­li­niams ir trem­ti­niams į la­ge­rius per­mes­da­vo mais­to – lauk­ne­šė­lius su­pa­kuo­da­mi, kad jie bū­tų pa­na­šūs į lau­ko ak­me­nis“, – įspū­džiais da­li­ja­si pa­šne­ko­vė.

Ji pa­ti, jei dar bus to­kia ga­li­my­bė, la­bai no­rė­tų nu­vyk­ti į ste­pes ir pa­ma­ty­ti sa­vo aki­mis la­ge­rius, į ku­riuos bu­vo tre­mia­mi lie­tu­viai. As­ta­no­je mo­te­ris taip pat tu­rė­jo mi­si­ją pa­dė­ti su­ras­ti vie­nai ma­ri­jam­po­lie­tei jos gi­mi­nes, ku­rie ten taip pat ka­dai­se bu­vo iš­trem­ti, ta­čiau su­si­ra­ši­nė­ji­mas nu­trū­ko, nes po ne­pri­klau­so­my­bės Ka­zach­sta­ne bu­vo pa­keis­ti gat­vių pa­va­di­ni­mai.

Smė­lis – iš Mal­dy­vų, EX­PO pa­vil­jo­nas – Že­mės sfe­ro­je

Nors Ka­zach­sta­ne įpras­ta, kad kiek­vie­na šei­ma la­bai ger­bia sa­vo gi­mi­nę ir jos pra­ei­tį, net­gi tu­ri su­da­riu­sios ge­ne­a­lo­gi­nius me­džius, ta­čiau lais­va­lai­kį ir jau­ni­mas, ir šei­mos mėgs­ta leis­ti ne mu­zie­ju­je, o pre­ky­bos cen­truo­se.

Ypač po­pu­lia­rus dar vie­nas pa­sau­li­nio gar­so ar­chi­tek­to N.Fos­te­rio sta­ti­nys As­ta­no­je – mil­ži­niš­ka plie­no ir stik­lo sti­li­zuo­ta jur­ta, ku­rios sie­no­mis va­ži­nė­ja trau­ki­nu­kas. Jo­je įsi­kū­ręs pre­ky­bos cen­tras ir van­dens par­kas su smė­lio pa­plū­di­miais ir pir­ti­mis da­ro įspū­dį net vis­ko ma­čiu­siems tu­ris­tams. Pi­ni­gai ša­ly­je, ku­rio­je ga­li­ma ras­ti vi­sus Men­de­le­je­vo len­te­lės ele­men­tus, tik­rai nė­ra pro­ble­ma, už­mo­jus nu­sa­ko di­de­lis van­dens pra­mo­gų par­kas, ku­riam smė­lis at­vež­tas iš Mal­dy­vų sa­lų.

Nau­jo­ji Ka­zach­sta­no sos­ti­nė As­ta­na – mies­tas, ku­riam pir­mam iš bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos ša­lių pa­ti­kė­ta su­reng­ti pa­sau­li­nę EX­PO pa­ro­dą 2017 me­tais. Ka­zach­sta­no pa­siū­ly­ta pa­ro­dos te­ma „At­ei­ties ener­gi­ja“ nu­ste­bi­no: dau­giau­sia iš­kas­ti­nių ener­gi­jos iš­tek­lių tu­rin­ti ša­lis, per me­tus iš­gau­nan­ti 82 mln. to­nų naf­tos, tu­rin­ti gau­siau­sius pa­sau­ly­je ura­no rū­dos iš­tek­lius, gam­ti­nių du­jų tel­ki­nius, ku­rių už­tek­tų dar 150–200 me­tų, ska­ti­na pa­sau­lį suk­ti link ža­lio­sios ener­gi­jos, at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių. Ka­zach­sta­no pa­vil­jo­nas įsi­kū­rė di­džiau­sio­je pa­sau­ly­je sfe­ro­je, sim­bo­li­zuo­jan­čio­je mū­sų pla­ne­tą. Sta­ty­bos pi­ko me­tu čia bu­vo su­kur­ta net 20 tūkst. dar­bo vie­tų.

„Pa­si­bai­gus pa­ro­dai kom­plek­sas ne­bu­vo iš­ar­dy­tas. Da­lies pa­vil­jo­nų pa­skir­tis ne­si­kei­tė, nes As­ta­na pla­nuo­ja tap­ti di­džiau­siu Cen­tri­nės Azi­jos pa­ro­dų cen­tru. Te­ko ap­si­lan­ky­ti ja­me, tai yra tik­rai be ga­lo įspū­din­ga ir sun­kiai nu­pa­sa­ko­ja­ma“, – sa­ko O.A.Berš­kie­nė.

Be ki­ta ko, aly­tiš­kiai šia­me kom­plek­se iš­ban­dė ir pa­si­vaikš­čio­ji­mą stik­li­niu til­tu de­vy­nių aukš­tų pa­sta­to aukš­ty­je. Ne­ma­žai po pa­sau­lį ke­liau­jan­ti pa­šne­ko­vė šyp­so­si: kaž­ką pa­na­šaus te­ko pa­tir­ti Šan­cha­ju­je, ta­čiau ten pir­mą kar­tą dau­gu­ma tu­ris­tų ry­žo­si ei­ti ne­bent… ke­tu­rioms. Bet už­tat įspū­dis iš­lie­ka il­gam, o ko dau­giau ke­lio­nei rei­kia?

Komentuoti

Ribotas HTML

  • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.