Keliauk, pažink, užfiksuok. „Aukštaitija kitaip“

Toliau vykstame iki Maišiagalos gražiai tvarkomo miestelio bei ne mažiau įspūdingų dvaro rūmų, dar vadinamų Houvalto, nes paskutiniai dvaro savininkai iki Antrojo pasaulinio karo buvo šios giminės atstovai. Teigiama, kad būtent čia yra gyvenęs, kovojęs, gyvenimą baigęs Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. XVII a. valdė Sapiegos, Tyzenhauzai, o XVIII a. Eperješai. Vėliau dvaro rūmus paveldėjo vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis. Po karo buvo apgyvendinti kolūkiečiai, po to jie buvo iškeldinti ir įsikūrė tarybinio ūkio kontora, vėliau vidurinė mokykla, o dabartiniu metu amatų centras ir biblioteka.

Kelionę tęsiame link Molėtų, pakeliui aplankome Karvio kaimą, kuriame pagrindinis architektūrinis akcentas – Šv. Juozapo bažnyčia. Visus stebina jos didybė, ypač tokiame nuošaliame kaime. Karvio dvaro savininkas Točilauskis 1779 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai paskirtas ir Karvio kaimas (4 valakai). 1861 m. bažnyčia sudegė. Jos vietoje 1862–1865 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia.

Lietuvoje mažai žinomas Pikeliškių kaimelis turi savo puošmeną – dvarą, į kurį nuo pagrindinio kelio veda senų lapuočių medžių alėja. Tai XVIII a. viduryje statyti gana kuklūs klasicistinio stiliaus rūmai, kuriuos juosia nedidelis parkas su įspūdingais šimtamečiais ąžuolais, beržais, liepomis, klevais...

Apie 16 km nuo Lietuvos sostinės nutolusio dvaro savininku 1930–1934 m. buvo maršalas Juzefas Pilsudskis. Tai buvo vasaros rezidencija, į kurią reikalų tvarkyti dažnai atvykdavo Lenkijos vadovai bei užsienio ministrai. Beje, J.Pilsudskis prie dvaro buvo įrengęs pradžios mokyklą. Po maršalo mirties dvaras neilgai išliko šeimos nuosavybe – 1940 m. jis buvo nacionalizuotas, o po Antrojo pasaulinio karo čia veikė įvairios įstaigos, kolūkio kontora, šiandien Pikeliškių dvaras yra restauruotas, jame įsikūrusi biblioteka.

Kelionę tęsiame iki Europos centro. Europos geografiniu centru vadinama keletas vietovių. Tai yra dėl to, kad, nustatant Europos geografinį centrą, naudojami skirtingi metodai. 1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė Europos žemyno geografinio centro vietą pagal naujus nustatytus kontinento ribų taškus. Naudodami gravitacijos centrų metodą jie nustatė, kad Europos geografinis centras yra 54 laipsniai 54 minutės šiaurės platumos ir 25 laipsniai 19 minučių rytų ilgumos. Šito taško tiksli vieta yra Lietuvoje Molėtų rajone. Centrą žymi G.Jokūbonio sukurtas paminklinis akmuo.

Kitas sustojimas – Dubingiai. 1334 m. kryžiuočių kronikose minima Dubingių žemė (lot. terra Dubingam). Kiti kryžiuočių antpuoliai buvo 1373 ir 1375 m. XV a.–XVI a. pr. Dubingiai buvo administracinis ir ūkinis centras, priklausantis didžiajam kunigaikščiui. Čia būta medinės pilies, 1412–1413 m. jos vietoje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis pastatydino naują pilį. Dubingių pilis priklausiusi Vilniaus gynybinei sistemai. Valdant Vytautui Didžiajam Dubingiai tapo svarbia Lietuvos vietove. 1415 m. Jogaila su savo karališkuoju dvaru lankėsi Dubingiuose pas Vytautą. XV–XVI a. vietovė tapo Radvilų giminės rezidencija. Miestelis tapo vienu iš reformacijos centrų Lietuvoje, Dubingių kunigaikštystės centras. XVI a. viduryje Mikalojus Radvila Rudasis Dubingių katalikų bažnyčią perdavė evangelikams reformatams. Apie 1620 m. Jonušas Radvila I piliavietėje pastatė naują, mūrinę, renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčią. Šioje bažnyčioje buvo palaidoti žymiausi Radvilų giminės žmonės, tarp jų Mikalojus Radvila Rudasis ir Jonušas Radvila. Deja, dabar tenka lankytis tik tos didybės griuvėsiuose.

Iš Dubingių per Labanoro girią vykstame link Palūšės, pakeliui aplankome Labanoro bažnyčią. 2011 m. ji sudegė, dabar atstatyta ir viena didingiausių medinių bažnyčių Lietuvoje.

Palūšė garsėja viena seniausių medinių bažnyčių ne tik Lietuvoje, ji įtraukta į saugomų architektūros paminklų sąrašą. Čia labai gražus kraštovaizdis, todėl čia vienas didžiausių vandens turizmo centrų Baltijos šalyse. Teritorija turi kurortinės vietovės statusą, gausiai lankoma turistų.

Pasisvečiavę Palūšėje, vykstame į Ginučius, pakeliui stabtelim prie Ladakalnio pasigrožėti kraštovaizdžiu. Nuo jo matosi 6 ežerai.

Ginučiai – etnografinis kaimas, garsėja savo vandens malūnu, beje, veikiančiu ir dabar. Unikalus statinys traukia dėmesį, o jo veikimas – puiki šviečiamoji pamoka visiems,

Po apsilankymo Ginučiuose, vykstame į Alytų.

Pen­si­nin­kų drau­gi­jos „Bo­čiai“ va­sa­ros iš­vy­kos

Rug­pjū­čio 13–15 d. 3 die­nų iš­vy­ka au­to­bu­su, Na­cio­na­li­nės eks­pe­di­ci­jos marš­ru­tu, ap­lan­kant Ploc­ką, To­rū­nę, Kul­mą, Kvidzyną, Gne­vą, Mal­bor­ką.

Rug­pjū­čio 19 d. iš­vy­ka „Aukš­tai­ti­ja ki­taip“, ap­lan­kant Elek­trė­nų baž­ny­čią, Mai­šia­ga­los, Du­bin­gių ir Pil­sud­skio dva­rus, Kar­vį, Vi­sa­gi­ną ir ato­mi­nės elek­tri­nės si­mu­lia­to­rių, Pa­lū­šę, La­ba­no­rą.

Rug­pjū­čio 23 d. į Bir­žus, Run­da­lę, Baus­kę.

Rug­sė­jo 9 d. is­to­ri­nė Klai­pė­dos kraš­to, buv. Ry­tų Prū­si­ja ap­žval­ga „Ma­žo­sios Lie­tu­vos slė­pi­niai“, ap­lan­kant Bi­tė­nus ir jų se­ną­sias ka­pi­nai­tes, Ram­by­ną, Pa­ne­mu­nę, Ši­lu­tę, Rus­nę, Ven­tės ra­gą, Min­gės kai­mą (Lie­tu­vos Ve­ne­ci­ja).

No­rin­tieji vyk­ti į vie­ną ar ki­tą iš­vy­ką kvie­čia­mi re­gist­ruo­tis drau­gi­jos „Bo­čiai“ būs­ti­nė­je Jau­ni­mo g. 3 ant­ra­die­niais ir ket­vir­ta­die­niais 11–13 val. ar­ba skam­bin­ti tel. 8 618 39098 ar­ba 8 613 88845, ar­ba ra­šy­ti el. ad­re­su:  kon­sul­tan­tas2@avkc.lt

Pri­me­na­me, kad iš­vy­ko­se ga­li da­ly­vau­ti ne tik drau­gi­jos „Bo­čiai“ na­riai, bet pri­si­jung­ti  ir vi­si mies­to bei ra­jo­no gy­ven­to­jai.