Ke­lio­nė į Lap­lan­di­ją pas Ka­lė­dų Se­ne­lį – di­dy­sis Aly­taus ra­jo­no šei­mos gy­ve­ni­mo nuo­ty­kis

Laura BALIUKONIENĖ, laura@ana.lt
Komentarai (1)
2018 Gruodis 14
Laplandija
Daugiau kaip trijų tūkstančių kilometrų Mizgirdų šeimos kelionė į Laplandiją pas Kalėdų Senelį truko dvidešimt valandų. Vaikų išsvajotoje šalyje šeima važinėjosi elnių tempiamomis rogėmis, lankėsi Kalėdų Senelio būstinėje, su juo bendravo, susitiko ir su jo padėjėjais elfais, kurie pildė vaikų prašymus.
Aly­taus ra­jo­ne gy­ve­nan­čiai, du bio­lo­gi­nius ir tris glo­bo­ja­mus vai­kus au­gi­nan­čiai Miz­gir­dų šei­mai nu­si­šyp­so­jo sėk­mė. Šei­ma pa­te­ko tarp tų lai­min­gų­jų, ku­rie kar­tu su pre­zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­te lan­kė­si Lap­lan­di­jo­je, Ka­lė­dų Se­ne­lio re­zi­den­ci­jo­je. „Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad vai­kams tai bu­vo di­dy­sis gy­ve­ni­mo nuo­ty­kis. Ta die­na mums vi­siems bu­vo to­kia šven­tė, ko­kios ne­re­gė­jo­me vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą“, – pa­sa­ko­jo Ri­ta Miz­gir­die­nė.

Pie­ši­nius pie­šė per gim­ta­die­nį

Švęs­da­mi vie­no iš vai­kų gim­ta­die­nį, Miz­gir­dų au­gi­na­mi ir glo­bo­ja­mi ma­žie­ji pie­šė ka­lė­di­nes sva­jo­nes at­spin­din­čius pie­ši­niu­s ir­ pas­ku­ti­nę die­ną juo­s iš­siun­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tės D.Gry­baus­kai­tės glo­bo­ja­mos so­cia­li­nės ini­cia­ty­vos „Mi­si­ja Lap­lan­di­ja“ or­ga­ni­za­to­riams.

Kai su­ži­no­jo, kad šei­ma ga­vo kvie­ti­mą kar­tu su pre­zi­den­te ke­liau­ti į Lap­lan­di­ją, vai­kai ne­ga­lė­jo tver­ti sa­vo kai­ly­je iš džiaugs­mo.

„Pieš­da­mi pie­ši­nius, vai­kai la­bai ti­kė­jo, kad juos iš­rinks da­ly­vau­ti mi­si­jo­je ir Lap­lan­di­ją tik­rai ap­lan­kys. Mes, su­au­gu­sie­ji, tik pri­ta­ria­mai link­čio­jo­me pa­tys tuo ne­ti­kė­da­mi. O kai pa­skam­bi­no ir pra­ne­šė, kad pa­te­ko­me į ke­liau­jan­čių­jų są­ra­šą, pa­ty­rė­me šo­ką. Ta­da dvi die­nas vi­sur laks­tė­me lyg iš­pro­tė­ję ir šau­kė­me: „Mes va­žiuo­si­me, mes va­žiuo­si­me!“ – pri­si­min­da­ma tą­ į­si­min­ti­ną die­ną pa­sa­ko­jo R.Miz­gir­die­nė.

Lap­lan­di­jo­je vai­kai va­ži­nė­jo­si el­nių tem­pia­mo­mis ro­gė­mis, lan­kė­si Ka­lė­dų Se­ne­lio būs­ti­nė­je, su juo ben­dra­vo. Vy­riau­sio­ji aš­tuo­nio­lik­me­tė Miz­gir­dų duk­ra Ak­vi­lė pui­kiai ge­ba ben­drau­ti an­glų kal­ba, to­dėl mie­lai pa­dė­jo su Ka­lė­dų Se­ne­liu su­si­kal­bė­ti vi­siems šei­mos na­riams. Taip pat su­si­ti­ko ir su jo pa­dė­jė­jais el­fais, ku­rie pil­dė vai­kų pra­šy­mus. Vi­sa Miz­gir­dų šei­ma tu­rė­jo pro­gą pa­ben­drau­ti ir su pre­zi­den­te D.Gry­baus­kai­te, ku­ri jiems pa­si­ro­dė la­bai šil­tas ir pa­pras­tas žmo­gus.

Do­va­nos ne­tilps po eg­lu­te

Pa­klaus­ta, ar vai­kai ti­ki Ka­lė­dų Se­ne­liu, ji tik pa­brė­žė, kaip ga­li­ma ne­ti­kė­ti, kai te­ko pa­bu­vo­ti tik­ro­je jo re­zi­den­ci­jo­je. Be to, iš ten jie par­si­ve­žė dau­gy­bę do­va­nų, o da­lis jų į na­mus at­ke­liau­ja be­ne kas­dien.

Ko­kios tai do­va­nos, R.Miz­gir­die­nė įvar­dy­ti ne­ga­lė­jo, nes kai ku­rių jų dar net ne­iš­pa­ka­vo. Be­je, vi­sai ne­se­niai jų na­mus pa­sie­kė ke­tu­rios mil­ži­niš­kos dė­žės, ku­rias šei­ma ati­da­rys tik Ka­lė­dų ry­tą, nes no­ri iš­lai­ky­ti tą šven­ti­nį ste­buk­lą ir nuo­tai­ką.

„Kai jas ga­vo­me, net kal­bė­ti ne­ga­lė­jau, tik ne­te­ku­si amo žiū­rė­jau į tas dė­žes. Ne­įsi­vaiz­duo­ja­te, ko­kio dy­džio šie­met mums rei­kės eg­lu­tės, kad po ja su­tal­pin­tu­me vi­sas gau­tas do­va­nas. Jos di­des­nės nei mū­sų ža­lias­ka­rė“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vė.

Ji tei­gė esan­ti la­bai dė­kin­ga „Nor­fos“ tin­klo ad­mi­nist­ra­ci­jai už ke­lio­nę Lap­lan­di­jon ir dos­nias do­va­nas grį­žus na­mo, ku­rios pui­kuo­ja­si prie eg­lu­tės ir lau­kia Ka­lė­dų ry­to.

„Ke­lio­ne džiau­gė­mės vi­si, bet la­biau­siai bu­vo su­jau­din­tos vy­riau­sios mer­gi­nos, nes jos la­biau su­pran­ta, ko­kia tai di­de­lė do­va­na. Ir net­gi, sa­ky­čiau, tai bu­vo gy­ve­ni­mo pa­mo­ka, koks su­ku­ria­mas džiaugs­mas, kai da­li­nie­si su ki­tais ma­te­ria­li­nė­mis ar dva­si­nė­mis ver­ty­bė­mis“, – pa­brė­žė po­nia Ri­ta.

Mels­da­vo Die­vo, kad ką nors pa­va­din­tų ma­ma

 Šiuo me­tu mo­ters na­muo­se krykš­tau­ja trys glo­bo­ti­niai, ir vi­si glo­bė­ją va­di­na ma­ma. „Aš džiau­giuo­si, kad ga­liu bū­ti ma­ma di­des­nei šei­mai ir tuo mė­gau­tis. Tai ir ma­no dar­bas, ir mėgs­ta­mas už­si­ė­mi­mas“, – sa­kė R.Miz­gir­die­nė ir pri­dū­rė, kad kai ma­žuo­sius glo­bo­ti­nius pir­mą kar­tą par­si­ve­žė na­mo, jie žo­dį „ma­ma“ ku­rį lai­ką kar­to­jo kiek­vie­no­je si­tu­a­ci­jo­je.

Po­nia Ri­ta at­vi­ra­vo, kad vy­res­nė­lė ke­tu­rio­lik­me­tė glo­bo­ti­nė ne kar­tą yra pa­sa­ko­ju­si, jog ji daž­nai nak­ti­mis sva­jo­da­vo ir mels­da­vo Die­vo, kad tu­rė­tų ką pa­va­din­ti ma­ma. Ir Die­vas jos mal­das iš­gir­do.

Kal­bė­da­ma apie iš­šū­kius, su ku­riais su­si­du­ria tu­rė­da­ma tiek vai­kų, mo­te­ris pa­ti­ki­no, kad jie nė­ra nie­kuo iš­skir­ti­niai, kad jie to­kie, kaip ir vi­so­se šei­mo­se. Be to, su iš­šū­kiais su­si­tvar­ky­ti pa­de­da ir Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai.

Pa­pra­šy­ta ko nors pa­lin­kė­ti vi­siems ar­tė­jan­čių šven­čių pro­ga, mo­te­ris il­gai ne­gal­vo­da­ma ta­rė: „Bū­ki­me vi­si kaip tie vai­kai ir sva­jo­ki­me, nes sva­jo­nės tik­rai pil­do­si. Lin­ki­me Jums vi­siems lai­min­gų Ka­lė­dų.“

    Komentaras

    Šauni Rita, kad pasiryžo globoti net 3 vaikučius. Vaikams mama ir jaukūs namai- tai didžiausia Kalėdinė dovana. Nuostabūs vaikų piešiniai, smagu, kad laimėjote kelionę. Linkiu mokytojai Ritai kantrybės, sėkmės, aukite sveiki ir laimingi...

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.