Kelialapiai link „Aukso vainiko” – trims alytiškiams (0)
Šiame projekte kasmet aktyviai dalyvauja ir Dzūkijos tautodailininkai. Pasak Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus vadovės Modestos Tarasauskienės, ruošiantis „Aukso vainiko“ konkursui buvo surengta nuotolinė konferencija „Aukso vainiko link“. Joje apie tapybos, puodininkystės, kryždirbystės ir tekstilės liaudies meno žanrus pasakojo šių sričių specialistai. Parodoje-konkurse, surengtame Alytaus kraštotyros muziejuje, savo darbus pristatė per trisdešimt Dzūkijos krašto meistrų ir kūrėjų. Šiemetės „Aukso vainiko“ regioninės parodos išskirtinumas yra tas, kad įsteigta speciali jaunojo Dzūkijos krašto liaudies meno kūrėjo nominacija.
Geriausių apskrities meistrų ir jaunojo liaudies meno kūrėjo nominacijos paskelbimas įvyko, kaip ir buvo numatyta, lapkričio 3-iosios vakarą.
Pretendentų atranka į „Aukso vainiko“ apdovanojimus visuomet susilaukia gausios auditorijos. Ir turbūt ne tik Alytaus regione, bet ir visose dešimtyje apskričių, tiek jų dalyvauja pirmajame ture. Visiems įdomu, kas tie trys iš meistrų – po vieną taikomosios, vaizdinės dailės ir kryždirbystės atstovą – bus paskelbiami geriausiais metų meistrais apskrityje.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus vadovė M.Tarasauskienė, pradėdama oficialią dalį, „Aukso vainiko“ įvertinimą prilygino aukščiausiam ir garbingiausiam liaudies meistrų įvertinimui. Juk tautodailininkai ir yra mūsų tautinio identiteto puoselėtojai.
M.Tarasauskienės paprašytas trumpai apibūdinti, tai kas gi yra tautodailė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas teigė: „Tautodailė – tai noras gražiai gyventi – kažką sau nusidrožti, nusipiešti, nulipdyti, nusimegzti, pasisiūti.“ Pirmininko pastebėjimu, Lietuvos tautodailininkai rūpinasi visais, dvylika, pagrindinių amatų žanrų, ir džiugu, kad jų pastangomis kiekvienas randa savo vietą modernioje kultūroje.
Projektą finansuoja Alytaus miesto savivaldybė. Alytaus miesto mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė dėkojo įvairiausių dirbinių, kryždirbystės, šiaudinių sodų meistrams, tikindama, kad tik jų dėka mes visa tai saugome ir perduosime būsimoms kartoms. Vicemerė ragino nesustoti ir toliau kurti, būti įkvėpimu jaunimui. Didžiausios sėkmės linkėjo ir tapsiantiems respublikinio „Aukso vainiko“ konkurso dalyviams. Padėkos žodžių J.Šukevičienė skyrė ir renginio organizatorėms M.Tarasauskienei ir dailininkei Gintarei Markevičienei.
Trys specialieji diplomai buvo skirti kūrėjų paskatinimui arba už konkretų jų kūrinį. Už medžio drožybą, tai yra atgaivintas dzūkiškas liepinukes, diplomas įteiktas Varėnos krašto medžio drožėjui Algirdui Juškevičiui. Už tradicijos tęstinumą specialusis diplomas įteiktas pintinių kūrėjai Rasai Aleksandravičienei. Už prakartėlę – medžio drožėjui Vaidui Pusvaškiui.
Nekantriai laukta, kam garbi komisija skirs ypatingą, tik šiemet Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus įsteigtą įvertinimą – specialią jaunojo Dzūkijos krašto liaudies meno kūrėjo nominaciją.
Jaunus kūrybingus žmones skatinantis puoselėti etnokultūrą ir iš liaudies meistrų perimti tradicijas apdovanojimas įteiktas šiaudinių sodų kūrėjui Martynui Mikelioniui iš Lazdijų rajono.
Įvertintą šiaudinių sodų vėrėją pasveikino Lazdijų rajono savivaldybės merės Ausmos Miškinienės patarėja Sonata Dumbliauskienė. Ji išskirtiniais gebėjimais apdovanotam jaunuoliui linkėjo darbais garsinti ne tik Lazdijų kraštą, bet ir visą šalį. Martyną sveikino ir jį konkursui ruošusi technologijų mokytoja, šiaudinių sodų meistrė Lina Žaliauskienė.
Trečiosios vietos diplomai atiteko jaunajam kryždirbiui Andriui Kaziukoniui, margučių meistrei – Bangai Vaicekauskienei, juostų audėjai Renatai Žiukienei.
Antrosios vietos skirtos medžio drožėjai Daivai Baliukevičienei, vašku margintų margučių autorei Audronei Lampickienei, kryždirbiui Gintautui Akstinui bei šiaudinių sodų kūrėjai L.Žaliauskienei.
Na, o pirmosios vietos regioninėje parodoje-konkurse „Aukso vainikas“ buvo skirtos kryždirbiui Sauliui Lampickui, megztų pirštinių su rankovėlėmis meistrei Laimai Bagdanavičienei ir vaizduojamosios dailės kūrinių autoriui Zenonui Bulgakovui. Taip jau sutapo, kad visi trys tautodailininkai – Alytaus miesto gyventojai.
Kryždirbio S.Lampicko darbai, pasak komisijos, labiausiai atspindi dzūkišką dvasią.
Rankoje laikydamas įvertinimą, sertifikuotų tautinio paveldo produktų (koplytstulpiai, kryžiai, skulptūros) tradicinis amatininkas, senojo kryždirbystės amato puoselėtojas S.Lampickas kalbėjo: „Smagu, kad kasmet gaunu Kultūros tarybos stipendiją kryžiams gaminti. Dabar su savo kryžiais pasukau į tėviškę, Pakruojo rajoną, kur atstatinėju šimtamečius kryžius. Noriu padėkoti „Aukso vainiko“ organizatoriams.“
Talentu garsėjantis tautodailininkas dar pasakė didelės pagarbos vertą mintį – „Galbūt galima iš medžio drožybos ir pinigą užkalti, bet norisi kažko dvasingesnio.“
Z.Bulgakovas, prašytas ištarti porą žodžių, tiek ir tepasakė – „Labai ačiū.“
Raštuotų megztų pirštinių su rankovėlėmis meistrė L.Bagdanavičienė, kaip pati rašo savo darbų pristatyme, tęsia šią raštuotų pirštinių su rankovytėmis mezgimo tradiciją, tokias pirštines savo jaunystėje 1948 metais mezgė ir dėvėjo jos mama Milda Asadauskaitė-Vaitonienė (g. 1931 m., Kudrinėlių k., Leipalingių vls.).
„Gražiai ir kruopščiai atlikti darbą mane mokino mama, o mano mamą tokio paties kruopštumo mokino jos mama Juzė Švitraitė-Asadauskienė (g. 1894). Mezgimo lygumas „akis į akį“, rašto smulkumas, net siūlų, suverptų močiutės savo mezginiams ir rankdarbiams plonumas, visuomet buvo šeimos braižas. Ir tai yra mano tęsiama tradicija šiandien“, – rašo pretendentė į respublikinį „Aukso vainiką“.
Alytiškė L.Bagdanavičienė ką tik tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus nare. Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas J.Rudzinskas tradiciškai įteikė tautodailininkės pažymėjimą.
Nominantus rinko ir vertino komisija, kurią sudarė Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovė, etnokultūros specialistė Solveiga Jakučiūnaitė, muziejininkė Gintarė Markevičienė, dailininkas Arūnas Vaitkus bei Nacionalinio kultūros centro etnokultūros specialistė Asta Valiukevičienė.
M.Tarasauskienė, paprašyta reziumuoti renginį, pirmiausia pasidžiaugė kokybišku, gražiu dalyvių pasirodymu ir padėkojo gausiam susirinkusių palaikytojų būriui: „Šiemet kilstelėjome kartelę, o kitąmet dar aukščiau kelsime, juk mūsų Alytus taps Lietuvos kultūros sostine.“
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą