Kau­no re­gio­ni­nio vals­ty­bės ar­chy­vo Aly­taus fi­lia­lo ve­dė­ja Ze­nė Ber­na­ta­vi­čie­nė: „Dir­bant ar­chy­ve kruopš­tu­mas, sta­bi­lu­mas, pa­tir­tis – la­bai di­de­lė ver­ty­bė”

Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt
Komentarai (3)
2020 Lapkritis 10
Zenė Bernatavičienė
Alytaus filialo vedėja Zenė Bernatavičienė – Lietuvos istorijos archyvo dokumentų saugykloje, kur matosi šio archyvo saugomi dokumentai. Asmeninė nuotr.
Pa­pras­tai aly­tiš­kių tik žo­džiu „ar­chy­vas“ va­di­na­ma­me pa­sta­te Jot­vin­gių gat­vė­je sau­go­mi do­ku­men­tai, ku­rie, pa­sak šios įstai­gos va­do­vės Ze­nės Ber­na­ta­vi­čie­nės, su­da­ro du kom­plek­sus: pir­ma­sis – tai so­vie­ti­nio lai­ko­tar­pio (1944–1989 m.) da­bar­ti­nės Aly­taus ap­skri­ties te­ri­to­ri­jo­je vei­ku­sių vie­tos sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jų veik­los do­ku­men­tai, ant­ra­sis – Ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pio (nuo 1990 m.) do­ku­men­tų kom­plek­sas, ku­ris vis ku­ria­mas. Da­bar­ti­nia­me pa­sta­te ar­chy­vas įsi­kū­ręs nuo 1982 me­tų, jis bu­vo spe­cia­liai su­pro­jek­tuo­tas įstai­gai, nuo­lat sau­gan­čiai su­kaup­tus do­ku­men­tus. Ko­kie tai do­ku­men­tai, kaip jie sau­go­mi bei apie tai, kas, ko­dėl ir ko čia at­ei­na ieš­ko­ti, Ar­chy­vų me­tų iš­va­ka­rė­se Al­do­na KU­DZIE­NĖ kal­bi­na Kau­no re­gio­ni­nio vals­ty­bės ar­chy­vo Aly­taus fi­lia­lo ve­dė­ją Ze­nę Ber­na­ta­vi­čie­nę.

– Ar­chy­vai ma­žiau ma­to­mi, ne­ži­nau, ar ma­žiau lan­ko­mi už bib­lio­te­kas, mu­zie­jus, bet da­liai žmo­nių vi­siš­kai ne­aiš­ku, ko­kia veik­la ver­da už jo du­rų. Pa­pras­tai ži­no­ma tik tiek, kad ten kaž­kas sau­go­ma. Ar tik­rai esa­te už­da­ra įstai­ga, o Jū­sų sau­go­ma ar­chy­vi­nė me­džia­ga nė­ra leng­vai pa­sie­kia­ma?

– Taip, ar­chy­vai tik­rai ma­to­mi ma­žiau už ki­tas taip gra­žiai įvar­di­ja­mas – at­min­ties ins­ti­tu­ci­jas. Tai yra dėl ke­le­to prie­žas­čių: vi­sų pir­ma, dar iš so­vie­ti­nio lai­ko­tar­pio pa­si­li­kęs ste­re­o­ti­pi­nis po­žiū­ris, kad ar­chy­vas – tai įstai­ga, ku­rio­je sau­go­mi kaž­ko­kie slap­ti do­ku­men­tai, o juo­se dir­ba tik tam tik­rus kri­te­ri­jus ati­tin­kan­tys žmo­nės.

Bet taip tik­rai nė­ra. Jau nuo Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo tas mi­nė­tas ste­re­o­ti­pi­nis po­žiū­ris pra­dė­jo keis­tis, tik, de­ja, la­bai pa­ma­žu vy­ko ir vyks­ta tas pro­ce­sas.

Ar­chy­vai, o kon­kre­čiau pa­sa­kius, ar­chy­vų dar­buo­to­jai, neat­si­žvel­giant į vie­no­kias ar ki­to­kias per­mai­nas, kan­triai ir kruopš­čiai dir­bo sa­vo dar­bus: pri­ėmė sau­go­ti do­ku­men­tus, tvar­kė jų ap­skai­tą, sau­go­mų do­ku­men­tų pa­grin­du ren­gė pa­žy­mas, at­sa­ky­da­mi į as­me­nų pa­klau­si­mus.

Mi­nė­ti dar­bai tik­rai rei­ka­lau­ja ne tik ati­tin­ka­mų ži­nių, ge­bė­ji­mų, bet ir kruopš­tu­mo, ati­du­mo, at­sa­ko­my­bės, to­dėl lai­ko sa­vo veik­los vie­ši­ni­mui be­veik ne­lik­da­vo, o so­vie­ti­niais lai­kais to­kia są­vo­ka, kaip įstai­gos veik­los vie­ši­ni­mas, be­veik ne­eg­zis­ta­vo: tais lai­kais ak­tu­a­lu bu­vo tik so­cia­lis­ti­nis lenk­ty­nia­vi­mas ir kuo skam­bes­ni lo­zun­gai.

Ma­tyt, dėl to, kad per ma­žai bu­vo in­for­ma­ci­jos apie ar­chy­vų veik­lą, ir pra­dė­jo for­muo­tis ste­re­o­ti­pi­nis po­žiū­ris, kad ar­chy­vai – tai kaž­ko­kios slap­tos įstai­gos. O žmo­nės, ne­su­si­dū­rę su ar­chy­vų ar jų dar­buo­to­jų veik­la, su­si­da­ry­da­vo nuo­mo­nę tik iš nuo­gir­dų, kad tai kaž­ko­kia už­da­ra, pa­slap­tin­ga veik­la.

O tai, kas ne­ži­no­ma, ne­su­pran­ta­ma, ap­au­ga gan­dais, la­bai daž­nai su­ke­lia klau­si­mų, į ku­riuos leng­vai pri­ei­na­mų at­sa­ky­mų ne­bū­da­vo: ar­chy­vai sa­vo veik­los ne­rek­la­ma­vo, ak­ci­jų ne­ren­gė, o ir ren­gi­nių la­bai ma­žai or­ga­ni­zuo­da­vo.

Šiuo me­tu in­for­ma­ci­jos apie ar­chy­vų veik­lą yra tik­rai daug, tik ji leng­viau­siai pa­sie­kia­ma in­ter­ne­tu, per įvai­rius so­cia­li­nius tin­klus. Nau­do­da­ma­si ga­li­my­be, „pa­žin­tį“ su ar­chy­vų veik­la siū­lau pra­dė­ti in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.ar­chy­vai.lt, ku­rio­je ra­si­te in­for­ma­ci­jos ir apie Kau­no re­gio­ni­nio vals­ty­bės ar­chy­vo (to­liau – KRVA) Aly­taus fi­lia­lą: dar­buo­to­jus, sau­go­mus do­ku­men­tus, tei­kia­mas pa­slau­gas, bu­vu­sius ar pla­nuo­ja­mus ren­gi­nius, ir ki­ta.

Jo­kių pa­slap­čių, jo­kių truk­džių: įstai­gos du­rys vi­suo­me­nei – at­vi­ros vi­so­mis dar­bo die­no­mis (iš­sky­rus ka­ran­ti­no lai­ko­tar­pį).

 

– Sau­go­mi do­ku­men­tai yra ir mū­sų is­to­ri­ja, ir mū­sų kul­tū­ros pa­grin­das. Ar tie­sa, kad ar­chy­vuo­se kiek­vie­nas žmo­gus ga­li ras­ti sa­vo šei­mos pėd­sa­kų, ty­ri­nė­ti pro­tė­vių pa­li­ki­mą? Kas ir ko­dėl ieš­ko ar­chy­ve sau­go­mų do­ku­men­tų? Ko­kie rei­ka­lai žmo­nes do­mi­na la­biau­siai?

– At­sa­kant į šį klau­si­mą pla­či­ą­ja pras­me: taip, kiek­vie­nas žmo­gus ar­chy­vų sau­go­muo­se do­ku­men­tuo­se ga­li ras­ti ži­nių apie sa­vo šei­mos gy­ve­na­mą­ją vie­tą, gy­ve­ni­mo įvy­kius, at­lik­ti įvai­rius ty­ri­nė­ji­mus.

Bet bū­ti­na pa­tiks­lin­ti, kad ne kiek­vie­na­me iš de­vy­nių vals­ty­bės ar­chy­vų apie kon­kre­tų žmo­gų ar to žmo­gaus gy­ve­ni­mo at­ve­jus yra do­ku­men­tų, pa­tvir­ti­nan­čių ati­tin­ka­mus jo gy­ve­ni­mo ar veik­los fak­tus, ka­dan­gi at­ski­ri ar­chy­vai sau­go skir­tin­gų lai­ko­tar­pių do­ku­men­tus.

Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­jos ar­chy­ve sau­go­mi Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės (LDK) įstai­gų, Ru­si­jos im­pe­ri­jos įstai­gų, Kai­ze­ri­nės Vo­kie­ti­jos oku­pa­ci­jos lai­ko­tar­pio įstai­gų (1915–1918 m.), Re­li­gi­nių įstai­gų ir ben­druo­me­nių do­ku­men­tai.

Na o KRVA Aly­taus fi­lia­le sau­go­mi do­ku­men­tai su­da­ro du kom­plek­sus: pir­ma­sis – tai so­vie­ti­nio lai­ko­tar­pio (1944–1989 m.) da­bar­ti­nės Aly­taus ap­skri­ties te­ri­to­ri­jo­je vei­ku­sių vie­tos sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jų: mies­tų, ra­jo­nų, apy­lin­kių vyk­do­mų­jų ko­mi­te­tų do­ku­men­tai, teis­mų, no­ta­ri­nių kon­to­rų, švie­ti­mo, kul­tū­ros, svei­ka­tos ap­sau­gos įstai­gų, pra­mo­nės įmo­nių, že­mės ūkio įmo­nių: ma­ši­nų-trak­to­rių sto­čių, ta­ry­bi­nių ūkių, ko­lū­kių veik­los do­ku­men­tai.

Ant­ra­sis – tai Ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pio (nuo 1990 m.) do­ku­men­tų kom­plek­sas, ku­ris pa­laips­niui ku­ria­mas. Šiuo me­tu jau su­kaup­tus šio lai­ko­tar­pio do­ku­men­tų fon­dus su­da­ro Aly­taus ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos (vei­ku­sios 1995–2010 m.), apy­lin­kių ta­ry­bų ir vir­šai­čių do­ku­men­tai, apy­lin­kių ag­ra­ri­nių re­for­mų tar­ny­bų, teis­mų veik­los do­ku­men­tai.

Kiek­vie­nas į mū­sų ar­chy­vą (ar­chy­vo fi­lia­lą) be­si­krei­pian­tis as­muo tu­ri kon­kre­tų tiks­lą – gau­ti pa­žy­mą ar do­ku­men­to ko­pi­ją apie dar­bo sta­žą, bu­vu­sią gy­ve­na­mą­ją vie­tą, šei­mos su­dė­tį, tu­rė­tą ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, no­ta­ri­ne tvar­ka pa­tvir­tin­tą san­do­rį, gi­mi­mo, san­tuo­kos su­da­ry­mo ar ki­tus baž­ny­ti­nių met­ri­kų įra­šus, iš­si­la­vi­ni­mą pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą ir t. t.

De­ja, ne vi­sais at­ve­jais ga­li­me iš­duo­ti rei­kia­mo do­ku­men­to ko­pi­ją ar rei­ka­lin­gą pa­žy­mą, ka­dan­gi pa­žy­mas ren­gia­me tik sau­go­mų do­ku­men­tų pa­grin­du.

Į mū­sų ar­chy­vo fi­lia­lą ne­per­duo­ti sau­go­ti per­so­na­lo do­ku­men­tai (įsa­ky­mai apie pri­ėmi­mą į dar­bą, at­lei­di­mą iš dar­bo, dar­bo už­mo­kes­čio ap­skai­čia­vi­mo ir iš­mo­kė­ji­mo ži­nia­raš­čiai ir kt.), Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­rių do­ku­men­tai, to­dėl to­kiu at­ve­ju tik su­tei­kia­me in­for­ma­ci­ją, į ku­rią įstai­gą ar įmo­nę rei­kia kreip­tis dėl rei­kia­mos pa­žy­mos ar do­ku­men­to ko­pi­jos.

Da­bar­ti­niu me­tu į mū­sų ar­chy­vą daž­niau­siai at­vyks­ta žmo­nės, ku­riems rei­ka­lin­gos pa­žy­mos apie dar­bo sta­žą ko­lū­kiuo­se, no­ta­rų pa­tvir­tin­tų do­ku­men­tų ko­pi­jos. Tuo lai­ko­tar­piu, kai že­mė­tvarkos įstai­gos įgy­ven­di­no Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mo „Dėl pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­sta­ty­mo tvar­kos ir są­ly­gų“ nuo­sta­tas, su­lauk­da­vo­me daug as­me­nų pra­šy­mų apie tu­rė­tą že­mę, miš­ką.

Ta­čiau do­ku­men­tų, pa­tvir­ti­nan­čių ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to tu­rė­ji­mo iki 1941 me­tų fak­tą, iš­duo­ti ne­ga­lė­da­vo­me, ka­dan­gi, kaip jau mi­nė­jau, mū­sų fi­lia­le sau­go­mi 1945-ai­siais ir vė­les­niais me­tais su­da­ry­ti do­ku­men­tai.

 

– Ko­dėl svar­bus do­ku­men­tų ar­chy­va­vi­mas? Juos ar­chy­vuo­ti tur­būt tu­rė­tų rū­pė­ti kiek­vie­nai įmo­nei?

– Bū­ti­na, net­gi, drįs­čiau teig­ti, ypa­tin­gai svar­bu do­ku­men­tus, tu­rin­čius is­to­ri­nę, moks­li­nę, prak­ti­nę ver­tę, iš­sau­go­ti. Vien su­pra­ti­mo, kad veik­los do­ku­men­tus rei­kia iš­sau­go­ti, ne­pa­kan­ka, to­dėl to­kią prie­vo­lę nu­sta­to Do­ku­men­tų ir ar­chy­vų įsta­ty­mas.

Ci­tuo­da­ma šio įsta­ty­mo nuo­sta­tas, tu­rė­čiau pa­sa­ky­ti: „Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jos, įstai­gos ir įmo­nės, vals­ty­bės įga­lio­ti as­me­nys, ne­vals­ty­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, pri­va­tūs ju­ri­di­niai as­me­nys pri­va­lo iš­sau­go­ti sa­vo veik­los do­ku­men­tus rei­kia­mą lai­ką, kad bū­tų už­tik­rin­ti veik­los įro­dy­mai, ap­sau­go­tos su ja su­si­ju­sių fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­me­nų tei­sės.“

O to­kią įsta­ty­mo nuo­sta­tos bū­ti­ny­bę pai­liust­ruo­ti ga­li­ma to­kiu pa­pras­tu pa­vyz­džiu: kiek­vie­nas pi­lie­tis, su­lau­kęs pen­si­nio am­žiaus, tu­ri tei­sę gau­ti se­nat­vės pen­si­ją, ku­riai ap­skai­čiuo­ti rei­ka­lin­gi jo dar­bo sta­žą pa­tvir­ti­nan­tys do­ku­men­tai.

O kas ir kur tuos do­ku­men­tus sau­go, su­si­mąs­to­me tik ta­da, kai at­si­ran­da po­rei­kis, su­si­klos­to tam tik­ros ap­lin­ky­bės. Ana­li­zuo­jant to­kią si­tu­a­ci­ją, at­sa­ky­mas pa­pras­tas: darb­da­vys (įmo­nė, įstai­ga) pri­va­lė­jo iš­sau­go­ti do­ku­men­tus, kad, rei­ka­lui esant, tu­ri­mų do­ku­men­tų pa­grin­du iš­duo­tų pa­žy­mą (-as).

De­ja, mes – ar­chy­vų dar­buo­to­jai, ži­no­me dau­gy­bę ne­at­sa­kin­go po­žiū­rio į do­ku­men­tų reikš­mę at­ve­jų, kai, vyks­tant įstai­gų, įmo­nių re­or­ga­ni­za­ci­joms, do­ku­men­tai bu­vo lai­ko­mi tik po­pie­rių krū­va ir leng­va ran­ka bu­vo „pa­siun­čia­mi“ į šiukš­ly­nus...

 

– O ką da­ry­ti pa­pras­tiems įstai­gos, įmo­nės dar­buo­to­jams, ku­riems pri­rei­kia įro­di­nė­ti, kad tik­rai re­or­ga­ni­zuo­to­je ar lik­vi­duo­to­je įmo­nė­je dir­bo, ga­vo dar­bo už­mo­kes­tį, bu­vo pri­skai­čiuo­ja­mos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos, kai do­ku­men­tai ne­iš­sau­go­ti?

– Vie­nas iš do­ku­men­tų pa­ieš­kos ke­lių – kreip­tis į vals­ty­bės ar­chy­vus. Bet ar ga­li ar­chy­vas iš­duo­ti pa­žy­mą, ne­tu­rė­da­mas do­ku­men­tų. At­sa­ky­mas vie­na­reikš­mis – ne.

Ta­da su­lau­kia­me ne­pel­ny­tų prie­kaiš­tų, ko­dėl mes ne­iš­sau­go­jo­me. O kaip iš­sau­go­ti, jei­gu ne­bu­vo per­duo­ta sau­go­ti, jei­gu bu­vu­sių įmo­nių va­do­vų įsta­ty­mų ig­no­ra­vi­mas, ku­rį ga­li­ma bū­tų pa­va­din­ti nu­si­kals­ta­mas ap­lai­du­mas, su­da­rė są­ly­gas do­ku­men­tų su­nai­ki­ni­mui? Toks va­do­vų po­žiū­ris vy­ra­vo pir­mai­siais Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo me­tais, kai vy­ko įmo­nių pri­va­ti­za­vi­mo pro­ce­sai.

Ga­li­ma tik pa­si­džiaug­ti, kad to­kių do­ku­men­tų pra­ra­di­mo at­ve­jų šiuo me­tu ne­pa­si­tai­ko, ka­dan­gi lik­vi­duo­ti įmo­nės ne­ga­li­ma, kol Vals­ty­bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ci­jai ne­pri­sta­to­ma pa­žy­ma, kad do­ku­men­tai per­duo­ti to­liau sau­go­ti.

 

– Ko­dėl ar­chy­vai va­di­na­mi at­min­ties ins­ti­tu­ci­jo­mis?

– La­bai pa­pras­tas at­sa­ky­mas: to­dėl, kad sau­go Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­ją, už­fik­suo­tą vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų, įstai­gų ir įmo­nių veik­los ofi­cia­liuo­siuo­se do­ku­men­tuo­se, ku­rių for­ma­tai pa­tys įvai­riau­si: nuo per­ga­men­to iki elek­tro­ni­nio do­ku­men­to.

 

– Dau­ge­liui sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kaip da­bar sau­go­mi do­ku­men­tai, ar jie jau nau­jo­se, mo­der­nio­se sau­gyk­lo­se? Bet ar­chy­vuo­se tur­būt vis dar yra iki ga­lo ne­su­tvar­ky­tų do­ku­men­tų?

– Do­ku­men­tų sau­go­ji­mui ke­lia­mi ati­tin­ka­mi rei­ka­la­vi­mai: spe­cia­lios pa­tal­pos, tin­ka­mas mik­ro­kli­ma­tas (oro tem­pe­ra­tū­ra ir san­ty­ki­nė drėg­mė) jo­se, ati­tin­ka­ma sau­gyk­lų įran­ga. Do­ku­men­tai pri­va­lo bū­ti ap­sau­go­ti nuo kenks­min­go ap­lin­kos fi­zi­nio po­vei­kio, nuo tie­sio­gi­nės die­nos švie­sos.

Di­džiau­sių vals­ty­bi­nės ar­chy­vų sis­te­mos ar­chy­vų: Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­jos ar­chy­vo, Lie­tu­vos vals­ty­bės cen­tri­nio vals­ty­bės ar­chy­vo vi­sos do­ku­men­tų sau­gyk­los įreng­tos tik­rai mo­der­niai.

Šių ar­chy­vų do­ku­men­tams sau­go­ti skir­tos pa­tal­pos ati­tin­ka vi­sus nu­sta­ty­tus įren­gi­mo rei­ka­la­vi­mus: do­ku­men­tai ne tik ap­sau­go­ti nuo kenks­min­go ap­lin­kos fi­zi­nio po­vei­kio, sau­gyk­lo­se įreng­tos oro kon­di­cio­na­vi­mo sis­te­mos, au­to­ma­ti­nės gais­ro ap­ti­ki­mo, ge­si­ni­mo, dū­mų ša­li­ni­mo sis­te­mos.

Aly­taus fi­lia­lo do­ku­men­tų sau­gyk­los at­ro­do žy­miai „kuk­liau“: pa­tal­pų oro tem­pe­ra­tū­ros ir san­ty­ki­nės drėg­mės ma­ta­vi­mui nau­do­ja­mi pa­pras­ti prie­tai­sai, gais­ro ap­ti­ki­mo sis­te­ma – au­to­ma­ti­nė, bet ge­si­ni­mo prie­mo­nės – mil­te­li­niai ge­sin­tu­vai. Do­ku­men­tų ste­la­žai, švel­niai ta­riant, ne­ati­tin­ka vi­sų rei­ka­la­vi­mų: taip, jie ne­de­gūs – me­ta­li­niai, ta­čiau pri­tai­ky­ti kny­gų, bet ne do­ku­men­tų by­lų, su­dė­tų į spe­cia­lias dė­žu­tes, sau­go­ji­mui.

Taip, re­a­ly­bė to­kia: ar­chy­vams, kaip ir dau­ge­liui ki­tų kul­tū­ros įstai­gų, ne­ski­ria­mas pa­kan­ka­mas fi­nan­sa­vi­mas.

Do­ku­men­tai, do­ku­men­tų by­los į ar­chy­vus tu­ri bū­ti per­duo­da­mi su­tvar­ky­ti pa­gal nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus. Ži­no­ma, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai į ar­chy­vus pri­ima­mi ir ne­su­tvar­ky­ti do­ku­men­tai, ta­čiau mū­sų fi­lia­le ne­su­tvar­ky­tų, ne­įtrauk­tų į ap­skai­tą do­ku­men­tų nė­ra.

Do­ku­men­tai ne tik tiks­lai ap­skai­ty­ti, bet ir su­si­ste­min­ti (su­skirs­ty­ti): kiek­vie­nos įstai­gos ar įmo­nės do­ku­men­tai su­da­ro at­ski­rą do­ku­men­tų fon­dą, o do­ku­men­tų by­lų ap­skai­ta už­fik­suo­ta by­lų apy­ra­šuo­se, ku­rie nau­do­ja­mi ir at­lie­kant do­ku­men­tų pa­ieš­ką.

Skai­ty­to­jai, at­vy­kę į ar­chy­vą su­si­pa­žin­ti su juos do­mi­nan­čiais do­ku­men­tais, tai pa­da­ry­ti ga­li do­ku­men­tų skai­tyk­lo­se. Ta­čiau in­for­ma­ci­jos apie ar­chy­vų sau­go­mus do­ku­men­tus kiek­vie­nas be­si­do­min­tis pi­lie­tis ga­li ras­ti in­ter­ne­te.

To­dėl dar kar­tą ra­gi­nu ap­si­lan­ky­ti vi­sų Lie­tu­vos vals­ty­bės ar­chy­vų veik­los ko­or­di­na­to­rės – Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ar­chy­vo tar­ny­bos in­ter­ne­to sve­tai­nė­je: www.ar­chy­vai.lt.

Šio­je in­ter­ne­to sve­tai­nė­je pa­ma­ty­si­te, kad yra ga­li­my­bės ar­chy­vų tei­kia­mas ad­mi­nist­ra­ci­nes pa­slau­gas už­si­sa­ky­ti ne­iš­ei­nant iš na­mų, t. y. pa­si­nau­do­jus In­te­gralios ad­mi­nist­ra­ci­nių pa­slau­gų sis­te­mos, Elek­tro­ni­nio ar­chy­vo in­for­ma­ci­nės sis­te­mos prie­mo­nė­mis.

In­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.e-pa­vel­das.lt tu­ri­te ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti su­skait­me­nin­tus do­ku­men­tus (do­ku­men­tų skait­me­ni­nes ko­pi­jas). Mū­sų fi­lia­lo sau­go­mų su­skait­me­nin­tų do­ku­men­tų nu­ro­dy­ta­me in­ter­ne­to por­ta­le ne­pa­ma­ty­si­te, ka­dan­gi dėl įvai­rių prie­žas­čių šiai veik­los sri­čiai dar­bo lai­ko skir­ti ne­tu­ri­me ga­li­my­bės.

 

– Pa­pras­tai ar­chy­vų pa­sta­tai yra se­ni, sun­kūs ir šal­ti. Jū­sų pa­sta­tas pas­ta­ruo­ju me­tu ta­po ma­to­mas, spal­vin­gas. Kie­no idė­ja – nu­spal­vin­ti pil­ką, į gat­vę at­gręž­tą, pa­sta­to sie­ną?

– Vi­sas mū­sų ne­di­de­lis ko­lek­ty­vas dar vis džiau­gia­si la­bai pa­gra­žė­ju­siu pa­sta­tu. At­vi­rai pa­sa­kius, ne­no­riu su­klys­ti nu­ro­dy­da­ma idė­jos, ku­ri vys­tė­si ga­na il­go­kai, au­to­rių, bet prie idė­jos plė­to­ji­mo pri­si­dė­jo ži­no­mi dai­li­nin­kai bro­liai Al­gir­das ir Re­mi­gi­jus Ga­ta­vec­kai, Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, ku­ri fi­nan­sa­vo sie­nos dai­li­ni­mo dar­bus.

O dar­bus at­li­ko Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos II kur­so stu­den­tai, tą by­lo­ja už­ra­šas ant sie­nos. Pa­si­nau­do­siu pro­ga mū­sų ko­lek­ty­vo var­du dar kar­tą nuo­šir­džiai pa­dė­ko­ti vi­siems pri­si­dė­ju­siems prie pa­sta­to sie­nos gra­ži­ni­mo.

 

– O ko­kia Jū­sų pa­sta­to ir ar­chy­vo is­to­ri­ja?

– 1944 me­tais įkur­to Aly­taus ap­skri­ties vals­ty­bi­nio ar­chy­vo bu­vei­nė bu­vo Aly­taus ap­skri­ties (vė­liau ra­jo­no) dar­bo žmo­nių de­pu­ta­tų ta­ry­bos vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pa­tal­po­se ad­re­su: K. Po­žė­los g. 23, Aly­tus.

Po 1950 me­tais įvy­ku­sios ad­mi­nist­ra­ci­nės te­ri­to­ri­nės re­for­mos ar­chy­vas pa­va­din­tas Aly­taus ra­jo­no vals­ty­bi­niu ar­chy­vu. Iki 1954 me­tų ar­chy­vas pri­klau­sė Lie­tu­vos TSR vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Ar­chy­vų sky­riui, o nuo 1954-ųjų ta­po pa­val­dus Aly­taus ra­jo­no dar­bo žmo­nių de­pu­ta­tų vyk­do­ma­jam ko­mi­te­tui.

1964 me­tų sau­sio 1 die­ną pa­nai­kin­tas Aly­taus ra­jo­no vals­ty­bi­nis ar­chy­vas ir įkur­tas Lie­tu­vos TSR Cen­tri­nio vals­ty­bi­nio ar­chy­vo Aly­taus fi­lia­las, ku­ris bu­vo pa­val­dus Ar­chy­vų val­dy­bai prie Lie­tu­vos TSR Mi­nist­rų ta­ry­bos.

Ar­chy­vo pa­va­di­ni­mai po Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo kei­tė­si taip:

1990-07-25–1993-05-28 Aly­taus vals­ty­bi­nis ar­chy­vas

1993-05-28–1997-03-07 Aly­taus apy­gar­dos ar­chy­vas

1997-03-07–2016-12-31 Aly­taus ap­skri­ties ar­chy­vas

2017-01-01 Kau­no re­gio­ni­nio vals­ty­bės ar­chy­vo Aly­taus fi­lia­las.

Šia­me pa­sta­te ar­chy­vas įsi­kū­ręs nuo 1982 me­tų. Pa­sta­tas bu­vo su­pro­jek­tuo­tas pa­gal tuo me­tu ga­lio­ju­sius rei­ka­la­vi­mus spe­cia­liai ar­chy­vui – įstai­gai, nuo­lat sau­gan­čiai su­kaup­tus do­ku­men­tus. Pa­sta­to erd­vės di­de­lės, bet do­ku­men­tų sau­gyk­los, už­iman­čios apie 50 pro­cen­tų vi­so pa­sta­to plo­to, jau už­pil­dy­tos 90 pro­cen­tų.

 

– Ar moks­lei­vi­jai, stu­den­ti­jai ar­chy­va­ro pro­fe­si­ja yra įdo­mi? Ar daž­nai su­lau­kia­te no­rin­čių­jų pa­si­žval­gy­ti po Jū­sų dar­bi­nes erd­ves, juk tu­ri­te, ką pa­pa­sa­ko­ti, pa­ro­dy­ti, kuo nu­ste­bin­ti?

– Kaip be­bū­tų liūd­na, bet at­sa­ky­mas – ne, ne­įdo­mi, ka­dan­gi tiek stu­den­tų, no­rė­ju­sių at­lik­ti prak­ti­ką, tiek moks­lei­vių, kvie­čia­mų į ar­chy­vo ren­gi­nius, su­lau­kia­me la­bai ma­žai. Per vi­sus tris­de­šimt me­tų po Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo prak­ti­ką ar­chy­ve at­li­ko 6 stu­den­tai: du iš Vil­niaus uni­ver­si­te­to ir ke­tu­ri iš Aly­taus ko­le­gi­jos.

Pa­si­žval­gy­ti po mū­sų ar­chy­vą bu­vo at­vy­ku­sios moks­lei­vių gru­pės iš Aly­taus pro­fe­si­nio ren­gi­mo cen­tro ir iš Mi­ros­la­vo gim­na­zi­jos.

Pa­pa­sa­ko­ti, pa­ro­dy­ti vi­sa­da tu­ri­me ką, o su šių lai­kų jau­nų žmo­nių nu­ste­bi­ni­mu – už­duo­tis su­dė­tin­ges­nė, ka­dan­gi ar­chy­ve sau­go­mi do­ku­men­tai nė­ra se­ni: 1944 me­tai – anks­čiau­siai su­da­ry­to do­ku­men­to da­ta, jie nė­ra vi­zu­a­liai pa­trauk­lūs, fo­to­do­ku­men­tų ne­sau­go­me.

Įsi­gi­li­nus į do­ku­men­to tu­ri­nį, ga­li­ma ras­ti pa­čių įvai­riau­sių „per­liu­kų“, bet įsi­gi­li­ni­mui rei­ka­lin­gas ir su­si­kau­pi­mas, ir lai­kas, ku­rių da­bar­ti­nei kar­tai ne vi­sa­da pa­kan­ka. Jau­ną žmo­gų (ir ne tik jau­ną) gal­būt nu­ste­bin­ti ga­li­me fak­tu, kad ar­chy­vai jau nuo 2013 me­tų ren­gia ir gau­na elek­tro­ni­nius do­ku­men­tus, do­ku­men­tus re­gist­ruo­ja, ap­skai­to, sau­go do­ku­men­tų val­dy­mo in­for­ma­ci­nė­mis prie­mo­nė­mis.

Ren­gi­nių gau­sa ar­chy­vas pa­si­gir­ti ne­ga­li, ta­čiau kas­met bir­že­lio 9-ąją, mi­nint Tarp­tau­ti­nę ar­chy­vų die­ną, vyks­ta at­vi­rų du­rų die­na. De­ja, lan­ky­to­jų su­lau­kia­me la­bai ma­žai.

Šiais me­tais, mi­nint Tarp­tau­ti­nę ar­chy­vų die­ną, bu­vo pa­reng­ta do­ku­men­tų pa­ro­da, skir­ta Lie­tu­vos Stei­gia­mo­jo Sei­mo 100-me­čiui. Pa­ro­da ar­chy­ve vei­kia iki šiol. Kai tik bus ga­li­my­bė, kvie­čia­me at­vyk­ti pa­si­žval­gy­ti ir su­si­pa­žin­ti su pa­ro­do­je de­monst­ruo­ja­mais do­ku­men­tais iš Lie­tu­vos cen­tri­nio vals­ty­bės ar­chy­vo ir iš Kau­no re­gio­ni­nio vals­ty­bės ar­chy­vo.

 

– Sei­mas yra pri­ėmęs de­šimt nu­ta­ri­mų dėl 2021 me­tų: jie pa­skelb­ti ir Ar­chy­vų me­tais. Su­kan­ka 100 me­tų nuo pir­mo­jo vals­ty­bės ar­chy­vo Lie­tu­vo­je įkū­ri­mo. Ša­lies biu­dže­te nu­ma­ty­ta lė­šų Ar­chy­vų me­tų pro­gra­mai įgy­ven­din­ti. Ką ta pro­ga yra nu­ma­tęs Jū­sų va­do­vau­ja­mo fi­lia­lo ko­lek­ty­vas.

– Aly­taus fi­lia­las, siek­da­mas tin­ka­mai pa­mi­nė­ti Ar­chy­vų me­tus, kar­tu su ki­tais vals­ty­bės ar­chy­vais pla­nuo­ja pa­reng­ti lau­ko eks­po­zi­ci­ją (pa­ro­dą) „Ar­chy­vas – mies­tui. Aly­tus: iš pra­ei­ties į at­ei­tį“. Pa­ro­dos part­ne­re su­ti­ko bū­ti Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, ku­ri pri­si­dės prie pa­ro­dos ati­da­ry­mo or­ga­ni­za­vi­mo ir eks­po­na­vi­mo vie­tų pa­rin­ki­mo. Ti­ki­mės, kad pa­ro­da su­si­lauks vi­sų am­žiaus gru­pių gy­ven­to­jų su­si­do­mė­ji­mo.

Su­si­do­mė­ji­mo ti­ki­mės su­lauk­ti ir Ar­chy­vų me­tų 100-me­čiui skir­to­je pa­ro­do­je, ku­ri jau nuo 2021 me­tų sau­sio bus de­monst­ruo­ja­ma Aly­taus fi­lia­lo pa­sta­te.

 

– Su­pa­žin­din­ki­te ir su čia dir­ban­čiais spe­cia­lis­tais bei jų dar­bu.

– Šiuo me­tu ar­chy­ve dir­ba 6 dar­buo­to­jos, iš ku­rių 3 – vals­ty­bės tar­nau­to­jos ir 3 – dar­buo­to­jos, dir­ban­čios pa­gal dar­bo su­tar­tį. Vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Da­nu­tė Ka­si­ke­vi­čie­nė vyk­do įstai­gų, per­duo­dan­čių do­ku­men­tus mū­sų fi­lia­lui, do­ku­men­tų val­dy­mo prie­žiū­rą, rei­kia­mais duo­me­ni­mis pil­do Elek­tro­ni­nio ar­chy­vo in­for­ma­ci­nę sis­te­mą.

Taip įvar­di­ja­ma ofi­cia­liai, o pa­pras­tai, trum­pai pa­sa­kius, rū­pi­na­si, kad įstai­gos tin­ka­mai reng­tų do­ku­men­tus, juos tin­ka­mai su­tvar­ky­tų bei ap­skai­ty­tų ir, pas sa­ve iš­sau­go­ję nu­sta­ty­tą lai­ką, per­duo­tų į ar­chy­vą nuo­lat sau­go­ti.

Vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ra­mu­nė Pa­ja­die­nė tei­kia ad­mi­nist­ra­ci­nes pa­slau­gas. Vėl­gi tai ofi­cia­liai skam­ban­ti veik­los sri­tis, o pa­pras­tai ta­riant, nag­ri­nė­ja as­me­nų pra­šy­mus, ren­gia at­sa­ky­mus į pa­klau­si­mus, rei­kia­mais duo­me­ni­mis pil­do jau mi­nė­tą Elek­tro­ni­nio ar­chy­vo in­for­ma­ci­nę sis­te­mą.

Vy­res­nio­ji ar­chy­va­rė Ie­va Bu­be­lie­nė vyk­do do­ku­men­tų pri­ėmi­mą iš įstai­gų, iš­duo­da do­ku­men­tų by­las į skai­tyk­lą skai­ty­to­jams, ar­chy­vo dar­buo­to­jams, vyk­do do­ku­men­tų, rei­ka­lin­gų pa­žy­moms pa­reng­ti, pa­ieš­ką.

Ar­chy­va­rė Al­ma Ka­mins­kie­nė pri­ima in­te­re­san­tų pra­šy­mus dėl pa­žy­mų ga­vi­mo, juos re­gist­ruo­ja, taip pat vyk­do do­ku­men­tų, rei­ka­lin­gų pa­žy­moms pa­reng­ti, pa­ieš­ką, pa­reng­tus do­ku­men­tus – pa­žy­mas, ko­pi­jas įtei­kia as­me­nims: siun­čia pa­pras­tu pa­štu, elek­tro­ni­niu pa­štu, e. pri­sta­ty­mo in­for­ma­ci­nės sis­te­mos prie­mo­nė­mis.

Va­ly­to­ja Vio­le­ta Čip­lie­nė rū­pi­na­si ar­chy­vo pa­sta­to bei kie­mo šva­ra ir tvar­ka. Na ir aš – KRVA Aly­taus fi­lia­lo ve­dė­ja Ze­nė Ber­na­ta­vi­čie­nė va­do­vau­ju šiam darbš­čiam ko­lek­ty­vui. Tik su­pras­ki­te, kad va­do­va­vi­mas ne­ap­si­ri­bo­ja šiuo vie­nu žo­džiu, bet var­dy­ti vi­sų man pri­skir­tų ofi­cia­lių funk­ci­jų vi­sai ne­si­no­ri.

Mū­sų kruopš­taus, pa­sto­vaus ko­lek­ty­vo dar­buo­to­jų dar­bo sta­žo truk­mės in­ter­va­las sie­kia nuo 12 iki 41 me­tų. Vie­niems skai­ty­to­jams tai su­kels nu­si­ste­bė­ji­mą, ki­tų po­žiū­ris bus ki­tas: anoks čia pri­va­lu­mas toks il­gas dar­bo sta­žas vie­no­je įstai­go­je... Ma­no su­pra­ti­mu, dir­bant ar­chy­ve kruopš­tu­mas, sta­bi­lu­mas, pa­tir­tis – la­bai di­de­lė ver­ty­bė.

    Komentaras

    A GREAT SPELL CASTER (DR. EMU) THAT HELP ME BRING BACK MY EX GIRLFRIEND.
    Am so happy to testify about a great spell caster that helped me when all hope was lost for me to unite with my ex-girlfriend that I love so much. I had a girlfriend that love me so much but something terrible happen to our relationship one afternoon when her friend that was always trying to get to me was trying to force me to make love to her just because she was been jealous of her friend that i was dating and on the scene my girlfriend just walk in and she thought we had something special doing together, i tried to explain things to her that her friend always do this whenever she is not with me and i always refuse her but i never told her because i did not want the both of them to be enemies to each other but she never believed me. She broke up with me and I tried times without numbers to make her believe me but she never believed me until one day i heard about the DR. EMU and I emailed him and he replied to me so kindly and helped me get back my lovely relationship that was already gone for two months.
    Email him at: Emutemple@gmail.com  
    Call or Whats-app him: +2347012841542

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.