Kas 30 me­tų kiek­vie­na kar­ta už­au­gi­na sa­vo su­ki­lė­lius (1)

Li­di­ja Ve­lič­kai­tė
Aly­taus rink­ti­nės sa­va­no­riai: „Pa­gar­ba žu­vu­siems – ke­lias į at­ei­tį!“
Aly­taus rink­ti­nės sa­va­no­riai: „Pa­gar­ba žu­vu­siems – ke­lias į at­ei­tį!“
Sa­va­no­riš­ka­jai kraš­to ap­sau­gos tar­ny­bai SKAT (KASP) 30 me­tų

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos (LR) Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos 1991-01-17 įsta­ty­mu Nr. I-958 bu­vo įkur­ta Sa­va­no­riš­ko­ji kraš­to ap­sau­gos tar­ny­ba (SKAT). Nuo 1998 m. pa­va­di­ni­mas pa­keis­tas į Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gas (KASP).

Šven­čiant SKAT (da­bar KASP) įkū­ri­mo tris­de­šimt­me­tį 2021-08-21 Vil­niu­je Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Or­di­na­ria­to pa­grin­di­nė­je Šv. Ig­no­to baž­ny­čio­je au­ko­tos šv. Mi­šios. Mi­šių au­ko­je pa­mi­nė­ti žu­vę už Tė­vy­nės lais­vę sa­va­no­riai, taip pat ir 1991 m. rug­pjū­čio 21 d. prie Par­la­men­to žu­vęs SKAT Aly­taus rink­ti­nės sa­va­no­ris Ar­tū­ras Sa­ka­laus­kas.

Joms pa­si­bai­gus prie Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos esan­čio pa­min­klo ge­ne­ro­lui Jo­nui Že­mai­čiui-Vy­tau­tui su­reng­ta SKAT kū­ru­sių eta­ti­nių dar­buo­to­jų ir sa­va­no­rių ri­kiuo­tė (apie 250 sa­va­no­rių).

Jo­je da­ly­va­vo SKAT šta­bo, Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos, Pa­ne­vė­žio, Šiau­lių, Aly­taus, Ma­ri­jam­po­lės, Tau­ra­gės, Tel­šių ir Ute­nos rink­ti­nės su bu­vu­siais ri­kiuo­tės va­dais. Kraš­to ap­sau­gos vi­ce­mi­nist­rui Žil­vi­nui Tom­kui ra­por­ta­vo pir­ma­sis Aly­taus rink­ti­nės va­das Arū­nas Du­da­vi­čius (da­bar ats. plk.).

Bu­vo su­gie­do­tas Lie­tu­vos him­nas, pa­dė­ta gė­lių prie ge­ne­ro­lo Jo­no Že­mai­čio-Vy­tau­to pa­min­klo. Ri­kiuo­tę svei­ki­no kraš­to ap­sau­gos vi­ce­mi­nist­ras Žil­vi­nas Tom­kus, LR Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Lau­ry­nas Kas­čiū­nas, Kraš­to ap­sau­gos de­par­ta­men­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius, pir­ma­sis kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras gar­bės sa­va­no­ris Aud­rius But­ke­vi­čius.

To­liau ren­gi­nio da­ly­viai pa­ju­dė­jo link Vil­niaus įgu­los ka­ri­nin­kų ra­mo­vės, kur vy­ko SKAT (da­bar KASP) tris­de­šimt­me­čio su­kak­čiai skir­ta kon­fe­ren­ci­ja. Jos ve­dė­jai: ats. plk. Arū­nas Du­da­vi­čius, dim. gr. Zig­fri­das Jan­kaus­kas ir ats. mjr. Da­lius Sin­ke­vi­čius. Ren­gi­nys pra­dė­tas ty­los mi­nu­te, ku­ria pa­gerb­tos 1991 m. sau­sio 13-osios, ge­gu­žės 19-tos, lie­pos 31-os ir rug­pjū­čio 21-os die­nų au­kos, slen­kant kad­rams su žu­vu­sių­jų ir mi­ru­sių­jų nuo­trau­ko­mis, ku­rias at­rin­ko ats. mjr. Da­lius Sin­ke­vi­čius.

Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vius svei­ki­no Sau­su­mos pa­jė­gų va­do pa­va­duo­to­jas plk. Ar­tū­ras Ja­sins­kas, KASP šta­bo vir­ši­nin­kas plk. ltn. Man­tas Juo­zai­tis, ku­riam dar bu­vo pa­ves­ta rink­ti­nių va­dams įteik­ti su­ve­ny­rus.

Kaip idė­ja pri­si­min­ti pir­mą­sias sa­va­no­rių uni­for­mas 30-me­čio pro­ga bu­vo pa­siū­tos žals­vos ke­pu­rai­tės, ku­rias už­si­dė­jo Aly­taus, Tel­šių, Uk­mer­gės rink­ti­nės sa­va­no­riai ir pir­mie­ji rink­ti­nių va­dai. Tai šios šven­tės sim­bo­lis ir iš­skir­ti­nu­mo žen­klas, kad as­muo yra SKAT sa­va­no­ris.

LR Sei­mo na­rys, ka­ro is­to­ri­kas prof. Val­das Ra­ku­tis pa­si­da­li­jo min­ti­mis te­ma – „SKAT: is­to­ri­nis ver­ti­ni­mas“. Pro­fe­so­rius pri­mi­nė Grai­ki­jos an­ti­ki­nį he­ro­jų Ja­so­ną, ku­ris vy­ko į Kol­chi­dę, da­bar­ti­nį Sa­kart­ve­lą, Auk­so Vil­nos at­vež­ti. Vie­ti­nis ka­ra­lius da­vė bai­sų iš­ban­dy­mą. Tai bu­vo dra­ko­no dan­tys, ku­riuos pa­sė­jus iš že­mės iš­aug­tų nau­ja ka­riuo­me­nė.

Tad sa­va­no­rių ka­riuo­me­nę pro­fe­so­rius ir pa­va­di­no tais dra­ko­no dan­ti­mis, ku­ri, at­ėjus pa­vo­jui, iš­au­ga iš nie­kur. Nes la­bai sun­kiais lai­kais, kai kraš­to ka­riuo­me­nės nė­ra, ar kraš­tą už­val­dęs koks prie­šas, ar vi­siš­ka be­vil­tiš­ka si­tu­a­ci­ja, iš dra­ko­no dan­tų iš­au­ga ka­riuo­me­nė.

Prof. V.Ra­ku­tis sa­ko, kad su­ki­lė­lius dau­giau­sia ži­no­me iš XIX a., bet jų bū­ta XVI­II a. ir anks­čiau. Kas 30 me­tų kiek­vie­na kar­ta už­au­gi­na sa­vo su­ki­lė­lius. Ir nors skai­čiuo­ja­me tris sa­va­no­rių kar­tas, ta­čiau nė­ra tiks­laus ši­tų sa­va­no­rių skai­čiaus. Jie at­si­ran­da ta­da, kai tau­ta pra­ran­da lais­vę ir ne­pri­klau­so­my­bę. Kiek­vie­na kar­ta mo­ko­si iš sa­vo se­ne­lių, tė­vų pa­sa­ko­ji­mų. Tai įstrin­ga at­min­ty­je ir kai at­ei­na lai­kas, tie dra­ko­no dan­tys duo­da žel­me­nį, kad už­aug­tų nau­ja ka­riuo­me­nė.

Tin­ka­ma švie­ti­mo sis­te­ma per 1918–1940 m. ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pį iš­au­gi­no dra­ko­no dan­tis, ir jie ne­blo­gai su­dy­go 1990 me­tais. Aiš­ku, dar vy­ko par­ti­za­ni­nis ka­ras, 1941 m. su­ki­li­mas, ku­rio jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma už­mirš­ti. Nors ir me­tais pa­vė­luo­ta po ne­pri­klau­so­my­bės pra­ra­di­mo, bet žmo­nės tai pa­da­rė, ėjo gin­ti sa­vo Tė­vy­nės. Dau­ge­lis jų žu­vo, net du tūks­tan­čiai, ly­giai tiek, kiek per 1918–1920 m. ne­pri­klau­so­my­bės ko­vas. Pro­fe­so­rius tei­gia, jei mes už­mir­ši­me 1941 m. su­ki­li­mą, mus po 40 m. taip pat už­mirš. Lie­tu­va tu­ri sa­vo did­vy­rius ir pri­va­lo juos mi­nė­ti.

1990 m. tik pa­skel­bus ne­pri­klau­so­my­bę, la­bai grei­tai bu­vo pa­skelb­tas pir­ma­sis šau­ki­mas į sa­va­no­rius. Vi­sais lai­kais sa­va­no­riai yra pa­vo­jin­gi, nes jų ne­ga­li­ma kon­tro­liuo­ti. Bet be jų taip pat ne­įma­no­ma. Kai rei­ka­las pri­spau­džia, jie pa­šau­kia­mi. To­dėl pro­fe­so­rius sa­ko, kad ne­rei­kia ste­bė­tis, jog kaž­kas ne­pa­ste­bė­jo sa­va­no­rių, jų ne­įver­ti­no.

Vals­ty­bė nė­ra vien tik­tai par­ti­ja ar vien vy­riau­sy­bė. Vals­ty­bė yra daug dau­giau, su vi­sais žmo­nė­mis ir su vi­sais dra­ko­nų dan­ti­mis. Ir kai at­ei­na sun­kūs lai­kai, vi­sa ši jė­ga su­ky­la. Kai per­ga­lė iš­ko­vo­ta, vėl vi­si grįž­ta į sa­vo vie­tas.

Dar pro­fe­so­rius pa­ste­bi, kad ne­rei­kia sva­jo­ti, jog da­bar lai­kai ki­ti, ne­si­žval­gy­ti at­gal, o žiū­rė­ti tik į prie­kį – tu­rė­si­me ge­ro­vės vals­ty­bę. Jis nu­ra­mi­na – kaip bu­vo prieš du tūks­tan­čius me­tų, taip bus ir du tūks­tan­čius po jų.

„No­rė­čiau jums pa­dė­ko­ti, ger­bia­mie­ji ben­dra­žy­giai, už tai, kad jūs at­lai­kė­te ta­da, kad ne­gal­vo­tu­mė­te apie tai, kaip čia vis­kas blo­gai, bet rei­kia kon­kre­čiai dirb­ti tą dar­bą, t. y. au­gin­ti jau­ną­ją kar­tą, kad ji­nai pri­rei­kus ga­lė­tų gin­ti Tė­vy­nę“, – pa­lin­kė­jo pro­fe­so­rius.

„SKAT kū­ri­mo­si iš­šū­kiai, ka­ri­nio ren­gi­mo or­ga­ni­za­vi­mas, vals­ty­bi­nių ob­jek­tų ap­sau­ga, Ru­si­jos gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų, dis­lo­kuo­tų Lie­tu­vo­je, kon­tro­lė ir jų iš­ve­di­mas“, – šia te­ma pra­ne­ši­mą skai­tė ats. plk. A.Du­da­vi­čius. „Lie­tu­vos Per­si­tvar­ky­mo Są­jū­dis pra­de­da 19–40 me­tų vy­rų, ku­rie no­rė­tų tar­nau­ti sa­va­no­riais kraš­to ap­sau­gos sis­te­mo­je, re­gist­ra­ci­ją. Jei­gu Jūs pa­si­ry­žę pa­dė­ti lais­vos Lie­tu­vos Kraš­to ar­ba Pa­sie­nio ap­sau­gai, kvie­čia­me, už­pil­džius an­ke­tą, re­gist­ruo­tis ar­ti­miau­sio­je Są­jū­džio būs­ti­nė­je“, – toks skel­bi­mas bu­vo iš­pla­tin­tas bū­si­miems sa­va­no­riams.

Grei­tu lai­ku mies­tuo­se bu­vo su­for­muo­ti SKAT rink­ti­nių šta­bai ir kuo­pos, ko­vi­nio ren­gi­mo or­ga­ni­za­vi­mas, vals­ty­bi­nių ob­jek­tų ap­sau­ga pa­gal LR Vy­riau­sy­bės 1991-12-17 nu­ta­ri­mą Nr. 569 (1200 sa­va­no­rių sau­go­jo 32 ener­ge­ti­kos ob­jek­tus), Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ka­ri­nių da­li­nių blo­ka­vi­mas ir kon­tro­lė pa­gal SKAT va­do 1992-05-13 įsa­ky­mą Nr. 159.

(SKAT ka­riai pa­sta­tė 44 pos­tus prie Ru­si­jos ka­riuo­me­nės da­li­nių, dis­lo­kuo­tų Lie­tu­vo­je. Po­stuo­se bu­dė­jo apie 1000 sa­va­no­rių. Bu­vo pa­tik­rin­ta 18341 ka­ri­nis au­to­mo­bi­lis ir 47810 Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ka­riš­kių.)

Ru­si­jos ka­riuo­me­nė bu­vo iš­ve­da­ma ke­tu­riais eta­pais: I eta­pas 1992-09-08–12-31, II eta­pas 1993-01-01–03-31, III eta­pas 1993-04-01–06-30, IV eta­pas 1993-07-01–08-31.

Pir­mo­sios SKAT žai­dy­nės įvy­ko 1991 m. lie­pą Vin­gio par­ke Vil­niu­je, ant­ro­sios – 1992 m. lie­pą Kal­nų par­ke Vil­niu­je, tre­čio­sios – 1993 m. lie­pą Dai­nų šven­tės par­ke Klai­pė­do­je. Žai­dy­nių pa­grin­di­nis ini­cia­to­rius ir or­ga­ni­za­to­rius – dim. mjr. An­ta­nas Bu­ro­kas. Į šių žai­dy­nių ren­gi­nius bu­vo kvie­čia­ma ir vi­suo­me­nė, kad ar­ti­miau su­si­pa­žin­tų su sa­va­no­riais ir jų veik­la. 1991–1992 m. SKAT tar­na­vo apie 12 tūks­tan­čių sa­va­no­rių.

SKAT Kau­no rink­ti­nės va­das gar­bės sa­va­no­ris dim. mjr. Vi­ta­li­jus Ed­var­das Stra­lec­kas per­skai­tė pra­ne­ši­mą „SKAT rink­ti­nių kū­ri­mo­si laik­me­tis“, ku­ria­me at­sklei­dė Kau­no rink­ti­nės kū­ri­mą­si jau 1990 m. lap­kri­čio 23 d., kai ap­si­ren­gę juo­do­mis uni­for­mo­mis ka­riai žy­gia­vo Kau­no gat­vė­mis, o žmo­nės juos svei­ki­no, do­va­no­jo gė­lių. Pir­ma­sis va­das V.E.Stra­lec­kas di­džia­vo­si sa­vo rink­ti­nės ka­riais, ku­rių kas­dien pa­si­pil­dy­da­vo po 100 ir po tri­jų mė­ne­sių rink­ti­nę su­da­rė 2 tūks­tan­čiai žmo­nių. Pir­miau­sia va­das pra­dė­jo ka­rius tre­ni­ruo­ti ir tai vyk­da­vo kas­dien. Ka­riai at­lai­kė 1991 m. sau­sio 13-ąją, ne­lei­do įsi­verž­ti į Par­la­men­tą, ne­lei­do nu­vers­ti Vy­riau­sy­bės. Ypač ka­riai ko­vė­si prieš sau­sio įvy­kius – sau­sio 8 ir 9 die­no­mis – su prie­šiš­ko­mis „Je­dins­vos“ jė­go­mis. Va­das ap­gai­les­tau­ja, kai sa­ko­ma: vi­sa tau­ta gy­nė Lie­tu­vą. Dau­ge­lis žmo­nių sto­vė­jo prie Len­ki­jos sie­nos ir lau­kė, kuo vis­kas baig­sis. Ir prie Par­la­men­to sto­vė­jo apie 10 tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie ap­gy­nė Lie­tu­vą.

Kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo pri­im­tos dvi re­zo­liu­ci­jos: „Dėl LKKS (Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų są­jun­ga) me­da­liui vals­ty­bės sta­tu­so at­sta­ty­mo“ ir „Dėl lais­vės ko­vų mo­nu­men­to Lu­kiš­kių aikš­tė­je.“

Kon­fe­ren­ci­ja už­baig­ta Juo­zo Nau­ja­lio dai­na Mai­ro­nio žo­džiais „Lie­tu­va bran­gi“, ku­rią at­li­ko Vil­niaus įgu­los ka­ri­nin­kų ra­mo­vės fol­klo­ro an­sam­blis „Vil­ne­lė“ (va­do­vė Lai­ma Pur­lie­nė) pri­ta­riant vi­siems su­si­rin­ku­siems.

Šios die­nos pro­gra­ma tę­sė­si LR Sei­mo di­džia­ja­me kie­me su­reng­ta Par­la­men­to gy­nė­jų ri­kiuo­te. Tu­rė­ju­si vyk­ti sau­sio 12 d. dėl pan­de­mi­jos per­kel­ta į rug­pjū­čio 21 d. kar­tu pa­ger­biant ir 1991 m. rug­pjū­čio 21 d. žu­vu­sį Par­la­men­to gy­nė­ją sa­va­no­rį Ar­tū­rą Sa­ka­laus­ką.

Vė­liau prie ne­to­lie­se Sei­mo rū­mų esan­čio pa­min­kli­nio ak­mens, skir­to sa­va­no­riui Ar­tū­rui Sa­ka­laus­kui, įvy­ko jo 30-ųjų žū­ties me­ti­nių pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­ja. A.Sa­ka­laus­kas po mir­ties ap­do­va­no­tas Vy­čio Kry­žiaus pir­mo­jo laips­nio or­di­nu, Sau­sio 13-osios at­mi­ni­mo ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių me­da­liais.

Pa­gar­bą Par­la­men­to gy­nė­jui A.Sa­ka­laus­kui iš­reiš­kė LR pre­zi­den­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da at­siųs­ta­me laiš­ke. Kal­bė­jo LR mi­nist­rė pir­mi­nin­kė In­gri­da Ši­mo­ny­tė, LR Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja Rad­vi­lė Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė, pir­ma­sis at­kur­tos Lie­tu­vos va­do­vas prof. Vy­tau­tas Land­sber­gis, kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras Ar­vy­das Anu­šaus­kas, ka­riuo­me­nės va­das gen. ltn. Val­de­ma­ras Rup­šys.

Sa­va­no­rio mo­ti­nai Ge­no­vai­tei Sa­ka­laus­kie­nei ne­tek­ties žaiz­da nie­ka­dos ne­už­gis, vis su skaus­mu pri­si­me­nan­ti sū­nų ir ži­nan­ti, kad ko­vos be au­kų ne­bū­na, ji su ne­ri­mu žvel­gia į Lie­tu­vos at­ei­tį...

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai