Kar­tu už­tik­rin­ki­me orų gy­ve­ni­mą iki pa­bai­gos

Man­tas Ba­ry­nas
Komentarai (0)
2019 Lapkritis 19
Hospisas
Jau dau­ge­lį me­tų, kaup­da­mi pa­tir­tį ir ži­nias, aly­tiš­kiai bran­di­na idė­ją įkur­ti hos­pi­są Aly­taus re­gio­ne.

Mir­ties aki­vaiz­do­je

Žmo­gaus gy­ve­ni­mas ku­pi­nas įvai­rių pa­tir­čių. Vie­nos jų ma­lo­nios, ki­tos pa­mo­kan­čios, o dar ki­tos la­bai skaus­min­gos. Sun­kios ne­pa­gy­do­mos li­gos aki­vaiz­do­je, kai žmo­gus sto­vi prie am­ži­ny­bės slenks­čio, jam la­bai rei­kia ap­lin­ki­nių pa­ra­mos ir pa­guo­dos.

Mir­ties aki­vaiz­do­je kiek­vie­nas jau­čia bai­mę, ne­ri­mą, ne­ži­no­my­bę. Ta­čiau ar­ti­mi ir bran­gūs žmo­nės ne vi­suo­met ga­li tin­ka­mai pa­si­rū­pin­ti ne­pa­gy­do­mu sun­kiai ser­gan­čiu li­go­niu dėl ži­nių ir rei­kia­mų įgū­džių trū­ku­mo. Kar­tais pa­gal­bos rei­kia ir pa­tiems li­go­nio ar­ti­mie­siems. Vis daž­nė­ja at­ve­jai, kai li­go­nis ap­skri­tai ne­tu­ri ar­ti­mų­jų.

Mir­tis su­ke­lia stip­rius iš­gy­ve­ni­mus, pa­lie­ka gi­lų pėd­sa­ką ar­ti­mų­jų gy­ve­ni­me, kei­čia jų pa­sau­lė­žiū­rą. Įveik­ti tą pas­ku­ti­nį gy­ve­ni­mo eta­pą ga­li bū­ti la­bai sun­ku, to­dėl li­go­niui ir jo šei­mai rei­kia pa­gal­bos. Ir ne tik me­di­ci­ni­nės.

Di­de­lė mū­sų vi­suo­me­nės pro­ble­ma yra so­cia­li­nės, psi­cho­lo­gi­nės ir dva­si­nės pa­gal­bos trū­ku­mas šiems žmo­nėms ir jų ar­ti­mie­siems. Sens­tant vi­suo­me­nei vis di­dė­ja po­rei­kis ir žmo­nių vil­tis tu­rė­ti pro­fe­sio­na­lią šiuo­lai­kiš­ką įvai­ria­pu­sę pa­gal­bą ir ga­li­my­bę oriai iš­ei­ti į Am­ži­ny­bę. Kai ne­pa­gy­do­mas li­go­nis ir jo ar­ti­mie­ji ne­pa­jė­gūs to už­tik­rin­ti, rei­ka­lin­ga pa­lia­ty­vio­ji pa­gal­ba.

Pa­lia­ty­vio­ji pa­gal­ba

 Pa­lia­ty­vio­ji pa­gal­ba – me­di­ci­nos moks­lo ir prak­ti­kos ša­ka, be­si­rū­pi­nan­ti pa­cien­tais, ser­gan­čiais ak­ty­via pro­gre­suo­jan­čia, to­li pa­žen­gu­sia li­ga, kai gy­ve­ni­mo truk­mės prog­no­zė ri­bo­ta. Pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos pa­slau­gų ko­man­dai pri­klau­so įvai­rių spe­cia­li­za­ci­jų spe­cia­lis­tai: gy­dy­to­jai, slau­gy­to­jai, te­ra­peu­tai, so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, dva­si­nin­kai, psi­cho­lo­gai ir įvai­rių sri­čių sa­va­no­riai. Į pa­gal­bos pro­ce­są įtrau­kia­mi ir pa­cien­to ar­ti­mie­ji.

Ši vi­sa ko­man­da pla­nuo­ja vi­sa­pu­siš­ką pa­lia­ty­vi­ą­ją  pa­cien­to prie­žiū­rą, su­ma­žin­da­mi jo skaus­mą, kan­čias. Ji ap­ima įva­rius psi­cho­lo­gi­nius, so­cia­li­nius, dva­si­nius ir re­li­gi­nius pa­cien­tų ir jų ar­ti­mų­jų prie­žiū­ros as­pek­tus.

Ter­mi­nas „pa­lia­ty­vio­ji pa­gal­ba“ ki­lo iš lo­ty­niš­ko­jo žo­džio pa­lium, reiš­kian­čio kau­kė ar­ba ap­siaus­tas. Pa­lia­ty­vioji pa­gal­ba iš es­mės yra ne­pa­gy­do­mos li­gos pa­da­ri­nių slė­pi­mas ar „ap­siau­ti­mas ap­siaus­tu“ tų, ku­rie yra pa­lik­ti „šal­ty­je“, nes gy­do­mo­ji me­di­ci­na jiems pa­dė­ti ne­be­ga­li.

Pa­lia­ty­vio­ji pa­gal­ba ofi­cia­liai Lie­tu­vo­je tei­kia­ma tik nuo 2008 me­tų ir mū­sų vals­ty­bė­je vis dar yra ino­va­ci­ja, ku­ri kol kas su­si­du­ria su di­de­liais sun­ku­mais.

Hos­pi­sas – pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos na­mai

Žo­dis hos­pi­ce (lot. hos­pi­ta­li­ty – vai­šin­gu­mas) pir­mą kar­tą bu­vo pa­var­to­tas IV a., kai krikš­čio­nys pra­dė­jo rū­pin­tis su­sir­gu­siais ir ne­lai­mės iš­tik­tais ke­liau­to­jais. Ta­da jis bu­vo su­pran­ta­mas kaip pa­sto­gė (daž­niau­siai vie­nuo­ly­no), po­il­sis nu­var­gu­siems ir ser­gan­tiems ke­liau­to­jams, se­ne­lių bei in­va­li­dų prie­glau­da.

Šian­dien vi­sa­me pa­sau­ly­je spe­cia­li­zuo­tas pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos pa­slau­gas tei­kia pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos na­mai, ki­taip dar va­di­na­mi hos­pi­sais. Pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos pa­slau­gos tei­kia­mos ir pa­cien­tų na­muo­se (angl. hos­pi­ce at ho­me), kur su­da­ro­mos vi­sos są­ly­gos pa­cien­to ra­my­bei, kom­for­tui, oru­mui. Pa­cien­tams ir jų šei­moms pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos pa­slau­gos hos­pi­suo­se pa­pras­tai yra tei­kia­mos ne­mo­ka­mai.

Pa­gal šiuo me­tu Lie­tu­vo­je ga­lio­jan­tį reg­la­men­ta­vi­mą hos­pi­sas – as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga, tei­kian­ti kom­plek­si­nę pa­lia­ty­vi­ą­ją pa­gal­bą, ap­iman­čią sta­cio­na­ri­nes ir am­bu­la­to­ri­nes pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos pa­slau­gas.

Rei­kia pa­si­džiaug­ti, kad pas­ta­ruo­ju me­tu Lie­tu­vo­je pa­lia­ty­via­jai pa­gal­bai ski­ria­ma vis dau­giau dė­me­sio: nuo 2019 me­tų ge­gu­žės 1 die­nos reg­la­men­tuo­ta hos­pi­so są­voka, į am­bu­la­to­ri­nės pa­lia­ty­vio­sios ko­man­dos su­dė­tį įtrauk­ti pa­pil­do­mi spe­cia­lis­tai, nu­ma­ty­ti nau­ji įkai­niai pa­slau­goms ap­mo­kė­ti.

Sei­mas svars­to ga­li­my­bę hos­pi­sams ir kri­zi­nio nėš­tu­mo cen­trams su­da­ry­ti ga­li­my­bę ne­mo­ka­mai nau­do­tis vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bių pa­tal­po­mis.

Aly­taus hos­pi­sas – vi­zi­ja ir žings­niai link jos

Jau dau­ge­lį me­tų, kaup­da­mi pa­tir­tį ir ži­nias, aly­tiš­kiai bran­di­na idė­ją įkur­ti hos­pi­są Aly­taus re­gio­ne. Nors ir ne­di­de­liais žings­ne­liais, bet tiks­lin­gai ju­da­ma į prie­kį, siekia­ma ge­riau spręs­ti šio kraš­to on­ko­lo­gi­nių li­go­nių, jų ar­ti­mų­jų, pa­lia­ty­vių­jų li­go­nių so­cia­li­nes, psi­cho­lo­gi­nes ir dva­si­nes pro­ble­mas.

Tu­ri­me pa­si­džiaug­ti, kad Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė vie­na pir­mų­jų Lie­tu­vo­je sky­rė dė­me­sio hos­pi­so Aly­tu­je stei­gi­mui: 2016 me­tų bir­že­lį mies­to ta­ry­ba pri­ta­rė Aly­taus hos­pi­so stei­gi­mo idė­jai. 2018 me­tų pra­džio­je me­ro po­tvar­kiu bu­vo su­for­muo­ta dar­bo gru­pė, ku­rios na­riai lan­kė­si Vil­niaus, Su­val­kų, Bals­to­gės hos­pi­suo­se ir pa­ren­gė gai­res Aly­taus hos­pi­so stei­gi­mui.

Pa­gal 2018-ųjų bir­že­lio mė­ne­sį Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pa­tvir­tin­tą pro­gra­mą sie­lo­va­di­nin­ko ir psi­cho­lo­go pa­slau­gų or­ga­ni­za­vi­mui 2018–2019 me­tais bu­vo skir­tos lė­šos mies­to biu­dže­te.

Pla­nuo­ja­ma hos­pi­so klau­si­mą svars­ty­ti Aly­taus re­gio­no sa­vi­val­dy­bių mas­tu, kreip­tis į re­li­gi­nių ben­druo­me­nių va­do­vy­bę dėl ben­dra­dar­bia­vi­mo. 2020 me­tais nu­ma­ty­ta skir­ti pa­tal­pas, įsteig­ti sta­cio­na­rą ir teik­ti hos­pi­so pa­slau­gas kom­plek­si­niu bū­du.

2019 me­tais ben­dro­mis pa­stan­go­mis pra­dė­jo veik­ti sa­vi­tar­pio pa­gal­bos gru­pė ge­din­tiems – Šv. Ka­zi­mie­ro pa­ra­pi­jo­je, kur kiek­vie­no mė­ne­sio pir­mą penk­ta­die­nį au­ko­ja­mos šv. Mi­šios, ku­rio­se mel­džia­ma­si už ar­ti­muo­sius, ge­din­čius sa­vo mi­ru­sių­jų.

Pa­lia­ty­vi­ą­ją pa­gal­bą pa­cien­tų na­muo­se nuo 2013 me­tų tei­kia ir vie­šo­sios įstai­gos „Tė­viš­kės na­mai“ pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos ko­man­da. Joje dir­ba gy­dy­to­jai, slau­gy­to­jos, slau­gy­to­jų pa­dė­jė­jos, so­cia­li­niai dar­buo­to­jai bei psi­cho­lo­gas ir sie­lo­va­di­nin­kas.

Į ko­man­dos dar­bą pa­gal ga­li­my­bes įtrau­kia­mi ir tam tin­ka­mai pa­reng­ti sa­va­no­riai. Pir­mai­siais me­tais įstai­gos ko­man­da Aly­tu­je dir­bo sa­va­no­riš­kais pa­grin­dais, o nuo 2014 me­tų yra pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis su Vals­ty­bi­nė­mis li­go­nių ka­so­mis, ku­rios iš da­lies ap­mo­ka pa­slau­gų or­ga­ni­za­vi­mo na­muo­se kaš­tus.

Ka­dan­gi lė­šų iš li­go­nių ka­sų ne­pa­kan­ka, tai da­lį spe­cia­lis­tų pa­slau­gų įstai­ga ap­mo­ka iš sa­vi­val­dy­bės ir mi­nis­te­ri­jų fi­nan­suo­ja­mų pro­jek­tų, ren­ka­ma pa­ra­ma so­cia­li­nių ben­druo­me­ni­nių ak­ci­jų me­tu. Daž­niau­siai įstai­gos ko­man­da glo­bo­ja on­ko­lo­gi­nius pa­cien­tus, bet pas­ta­rai­siais me­tais dau­gė­ja ir su ki­to­mis ne­pa­gy­do­mo­mis diag­no­zė­mis su­si­du­rian­čių Aly­taus mies­to gy­ven­to­jų. At­ei­nan­čiais me­tais ti­ki­ma­si įkur­ti pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos die­nos cen­trą Aly­tu­je.

Nuo 2014 me­tų įstai­ga su Aly­taus Se­na­mies­čio ben­druo­me­ne, ki­to­mis vi­suo­me­ni­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis ren­gia ben­druo­me­ni­nę ak­ci­ją „Vi­dur­nak­čio ei­ty­nės“, ku­rios me­tu vyks­ta kon­cer­tas, la­ze­rių šou, ren­ka­ma pa­ra­ma bei reiš­kia­mas pa­lai­ky­mas sa­vo ar­ti­mų­jų ne­te­ku­siems žmonėms.

 Vi­suo­me­nės vaid­muo hos­pi­sų veik­lo­je  

Sa­ko­ma, kad pa­gal tai, kaip vi­suo­me­nė el­gia­si su sa­vo sil­pnai­siais ben­druo­me­nės na­riais (vai­kais, se­ne­liais, sun­kiai, ne­pa­gy­do­mai ser­gan­čiais), ga­li­ma spręs­ti apie tos vi­suo­me­nės kul­tū­ros iš­si­vys­ty­mo ly­gį, jos bran­dą.

Hos­pi­so idė­ja yra pras­min­ga tuo, kad ji kei­čia ne tik ne­pa­gy­do­ma li­ga ser­gan­čio­jo bū­se­ną, leng­vi­na slau­gan­čio­jo sun­kų li­go­nį gy­ve­ni­mą, bet ir for­muo­ja ki­to­kią ap­lin­ki­nių žmo­nių sam­pra­tą ir pa­si­ry­ži­mus. To­dėl hos­pi­so at­si­ra­di­mas ne­ga­li­mas be su­telk­tų vi­sos ben­druo­me­nės pa­stan­gų.

Štai Vil­niaus hos­pi­se 40 pro­cen­tų vi­sų iš­lai­dų pa­den­gia Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa, o li­ku­sios 60 pro­cen­tų pri­trau­kia­mos iš pro­jek­tų, ver­slo ir ben­druo­me­nių au­kų. Tam la­bai pa­de­da in­for­ma­ci­jos apie hos­pi­so veik­lą sklai­da. 

Organi­zuo­jant pa­lia­ty­vi­ą­ją pa­gal­bą ypač svar­bi yra sa­va­no­rių pa­gal­ba. Tai iš tie­sų yra su­dė­tin­ga mi­si­ja, nes sa­va­no­ris ži­no, kad mirš­tan­tis žmo­gus iš­eis po dvie­jų tri­jų die­nų, sa­vai­čių ar mė­ne­sių.

Li­go­niai to­kiais mo­men­tais la­bai jaut­rūs ir jiems rei­kia dva­si­nės ra­my­bės, ku­ri at­ei­na po­kal­bio su sa­va­no­riu me­tu. Slau­gan­čia­jam svar­bu tu­rė­ti ge­rą psi­cho­lo­gi­nį pa­si­ren­gi­mą, ben­dra­vi­mo įgū­džius, iš­lik­ti ra­miam ir ge­rai su­pras­ti žmo­gaus gy­ve­ni­mo ver­tę bei pras­mę.

To­kių pa­si­au­ko­jan­čių žmo­nių la­bai rei­kia, to­dėl sa­va­no­rys­tės kul­tū­rą rei­kia or­ga­ni­zuo­tai ug­dy­ti vi­so­je Lie­tu­vo­je. Ak­ty­vūs ir ne­sa­va­nau­diš­ki pi­lie­čiai – dar­nios vi­suo­me­nės veid­ro­dis ir la­bai džiu­gu, kad su­pra­ti­mas ir po­žiū­ris į mirš­tan­čius kei­čia­si ir Aly­tu­je.

Kiek­vie­nam žmo­gui yra la­bai svar­bu, kaip pa­liks šį gy­ve­ni­mą. Hos­pi­sų idė­jos Lie­tu­vo­je ini­cia­to­riai ti­ki­si, kad vis dau­giau žmo­nių su­voks hos­pi­sų veik­los fi­lo­so­fi­ją ir pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos rei­ka­lin­gu­mą ir ge­ra­no­riš­kai pa­rems jų veik­lą.  

Jūs ga­li­te pa­dė­ti 

Dau­gu­mo­je at­ve­jų įstai­gos glo­bo­ja­mi pa­cien­tai ne­vaikš­tan­tys. Jiems rei­ka­lin­gi su­dė­tin­gi ty­ri­mai,  kli­ni­kų spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­jos ar ki­tos pro­ce­dū­ros. Ta­čiau vie­šo­ji įstai­ga „Tė­viš­kės na­mai“ ne­tu­ri trans­por­to prie­mo­nės gu­lin­tiems pa­cien­tams per­vež­ti. Ir tai di­de­lė pro­ble­ma. To­dėl la­bai svar­bu ras­ti ge­ra­da­rių rė­mė­jų ir su­kaup­ti lė­šas spe­cia­laus trans­por­to įsi­gi­ji­mui.   

Aly­taus Dzū­ki­jos LIONS klu­bo ini­cia­ty­va Aly­taus kul­tū­ros cen­tre gruo­džio 6 d. 18 val. or­ga­ni­zuo­ja­mas lab­da­ros va­ka­ras, ku­rio tiks­las su­kaup­ti lė­šų ir nu­pirk­ti spe­cia­lų­jį au­to­mo­bi­lį sun­kiai ser­gan­čių­jų ne­pa­gy­do­mų pa­cien­tų trans­por­ta­vi­mui.

Kar­tu sie­ki­me oraus žmo­nių gy­ve­ni­mo iki pa­bai­gos!

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.