Kaip Jo­nų gau­sio­je šei­mo­je at­si­ra­do Ja­nis? (FOTO)

Pa­si­tar­na­vo dė­dės tar­na­vi­mas ka­riuo­me­nė­je Lat­vi­jo­je

Ko ge­ro, Lie­tu­vo­je yra daug šei­mų, ku­rio­se vy­rus var­das Jo­nas tie­siog per­se­kio­ja nuo se­ne­lių, tė­vų ar net pro­se­ne­lių. Bu­vo me­tas, kai vy­ra­vo tra­di­ci­ja bent vie­ną iš šei­mos na­rių pa­va­din­ti šiuo šven­tu var­du.

Ir J.Lau­ri­nai­tis pa­tvir­ti­na to­kią tra­di­ci­ją: „Pas mus gi­mi­nė­je iš kar­tos į kar­tą ke­liau­ja Jo­no var­das. Pro­se­ne­lis bu­vo Jo­nas, se­ne­lis – Jo­nas, dė­dė iš tė­tės pu­sės – Jo­nas.“

Bū­tent šiam dė­dei te­ko tar­nau­ti ka­riuo­me­nė­je Lat­vi­jo­je, Ry­go­je, kur pra­dė­tas va­din­ti čia gerai žinomu var­du Ja­niu. Ten ir gar­sio­sios mū­sų Jo­ni­nės, šven­čia­mos bir­že­lio 24-ąją, per šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo gim­ta­die­nį, va­di­na­mos Ja­ni ar­ba Li­go. 
Grį­žęs iš ka­riuo­me­nės J.Lau­ri­nai­čio dė­dė iki pat mir­ties va­din­tas Ja­niu. Jo­no var­das tarp ar­ti­mų­jų jau ne­be­pri­gi­jo, jis li­ko tik do­ku­men­tuo­se.

O kai bro­lio šei­mo­je (Ja­nio tė­vų šei­mo­je – A.M.) gi­mė ber­niu­kas, ar­ti­mie­ji vie­nin­gai su­ta­rė jam duo­ti Ja­nio var­dą: „Kaž­koks keis­tas su­ta­pi­mas. Dė­dė bu­vo tre­čias vai­kas šei­mo­je su to­kiu var­du, įgy­tu ka­riuo­me­nė­je. Aš ir­gi tre­čias vai­kas, bet man toks var­das duo­tas ką tik gi­mu­siam.“

Kuo nau­din­gas Lietuvoje re­tas var­das?

J.Lau­ri­nai­tis pri­si­pa­žįs­ta esan­tis dė­kin­gas tė­vams už su­teik­tą to­kį var­dą. Gir­di, jo jau­nys­tės lai­kais var­das Jo­nas ne­bu­vo po­pu­lia­rus, net kai kam at­ro­dė se­na­ma­diš­kas, o Ja­nis – vi­sai kas ki­ta.

Daug kas jo net per­klaus­da­vo: tai tu Jo­nas ar Ja­nis. Jei ir da­bar kaž­kas vie­toj Ja­nio pa­ra­šo Jo­nis, Lau­ri­nai­tis vi­siš­kai ne­pyks­ta. Var­das – ne­įpras­tas, ma­žai kam gir­dė­tas, o gal ir ne­gir­dė­tas, ne­nuos­ta­bu, kad su­klys­ta­ma. 

Pa­si­tei­ra­vus, ar daug Aly­tu­je jis ži­no vy­rų su Ja­nio var­dais, sa­ko to­kių žmo­nių ne­su­ti­kęs net Lie­tu­vo­je. Nors Lat­vi­jo­je tai vienas po­pu­lia­riausių var­dų, kaip ir pas mus da­bar į ma­dą grį­žtantys Jo­nai.

„Esu Lie­tu­vo­je su­ti­kęs žmo­gų, be­si­va­di­nan­tį Ja­niu, o iš tik­rų­jų jo var­das Ja­ne­kas. O su tik­rais Ja­nio var­dais su­tik­ti ne­te­ko“, – sa­ko J.Lau­ri­nai­tis.

Ja­nis dėl sa­vo re­to var­do ne tik kad ne­pa­ty­rė kaž­ko­kių di­de­lių nesu­si­pra­ti­mų, bet tai jam yra net pa­dė­ję.

„Ne vie­nas toks at­ve­jis bu­vo. At­ei­ni į kaž­ko­kį da­ly­ki­nį po­kal­bį, vi­sa­da kal­ba pra­si­de­da nuo klau­si­mų, ko­dėl toks ta­vo var­das, ar ne iš Lat­vi­jos esu. Taip leng­vai už­si­mez­ga po­kal­bis, grei­čiau pra­si­de­da da­ly­ki­nis ben­dra­vi­mas, grei­čiau pa­vyks­ta už­megz­ti kon­tak­tus“, – sa­vo var­do pri­va­lu­mus var­di­ja Lau­ri­nai­tis, pas­ta­ruo­ju me­tu ta­pęs Aly­taus re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cen­tro di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju.

Gal tik kaž­kiek jam at­si­bo­dę aiš­kin­ti, jog esan­tis ne lat­vis, net gi­mi­nių kai­my­ni­nė­je vals­ty­bė­je ne­tu­rin­tis. Ta­da ban­do pa­sa­ky­ti ke­le­tą fra­zių lat­viš­kai, kad Ja­nio tau­ty­bė tap­tų vi­siš­kai aiš­ki.

Per Jo­ni­nes gi­mi­nės Jo­nai ren­ka­si pas Ja­nį

Ja­nis nuo vai­kys­tės ne­įsi­vaiz­duo­ja va­sa­ros be Jo­ni­nių šven­tės tarp ar­ti­mų­jų. Kiek at­si­me­na, vi­si tą­dien rink­da­vo­si pas die­du­kus Mi­ros­la­ve. Ir tai tru­ko il­gai, kol se­ne­lis bu­vo gy­vas.

Da­bar jau ku­ris lai­kas pats Ja­nis yra pe­rė­męs se­ne­lio tra­di­ci­ją ir per Jo­ni­nes vi­si ar­ti­mie­ji su­si­bė­ga pas...

Daugiau apie tai skaitykite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14009 numeryje.

© Laikraščio „Alytaus naujienos“ publikacijų autorystė yra saugoma

℗ Teksto perpublikavimas žiniasklaidos priemonėse draudžiamas *

* Išskyrus atvejus, kai sudaroma raštiška perpublikavimo sutartis. 

Kreiptis el. p. redakcija@alytausnaujienos.lt

Informacija telefonu 031551449