Kaip į gy­vą­ją gam­tą grįž­ta iš­ti­sa kur­ti­nių po­pu­lia­ci­ja

Saulė Pinkevičienė
Komentarai (0)
2020 Balandis 21
Mantas Kazakevičius
Alytiškiui skulptoriui Mantui Kazakevičiui smagu, kad pavyko prisidėti prie gyvosios gamtos išsaugojimo – kurtinių populiacijos atstatymo. Zitos Stankevičienės nuotr.
Vieš­vi­lės vals­ty­bi­nia­me gam­ti­nia­me re­zer­va­te (Jur­bar­ko ra­jo­nas) jau dau­giau kaip 10 me­tų vei­kia kur­ti­nių veis­ly­nas, o ja­me iš­pe­rin­ti paukš­čiai yra pa­lei­džia­mi į lais­vę, at­ku­riant iš­ny­ku­sio va­ka­ri­nio po­rū­šio po­pu­lia­ci­ją. Tur­būt re­tam iš mū­sų yra te­kę gam­to­je ma­ty­ti kur­ti­nį, juo­lab ne­leng­va įsi­vaiz­duo­ti, kaip jau­nik­liai pe­ri­na­mi veis­ly­ne, ko­kios są­ygos tam rei­ka­lin­gos. Apie jas ga­li pa­pa­sa­ko­ti aly­tiš­kis skulp­to­rius Man­tas Ka­za­ke­vi­čius. Drau­ge su Aly­taus Pu­ti­nų gim­na­zi­jos moks­lei­viais gim­na­zi­jo­je vei­kian­čio­je Fab­Lab la­bo­ra­to­ri­jo­je (Fab­ri­ca­tion La­bo­ra­to­ry – angl.: ga­my­bos la­bo­ra­to­ri­ja) jis ku­ria įren­gi­nį, ku­ris pa­dės au­to­ma­ti­zuo­ti kur­ti­nių kiau­ši­nių var­ty­mo pro­ce­są. „Gai­la, kad dėl ka­ran­ti­no mo­ki­niai ne­ga­li da­ly­vau­ti bai­gia­ma­ja­me pro­jek­to eta­pe, ta­čiau, ne­pai­sant to, vi­si la­bai ne­kan­triai lau­kia­me, ka­da mū­sų su­kur­tas įren­gi­nys bus pra­dė­tas nau­do­ti, bei vi­lia­mės, kad jam pa­de­dant bus iš­pe­rin­ta pul­kas svei­kų kur­ti­nio jau­nik­lių!“ – sa­ko Man­tas.

– Man­tai, kaip už­si­mez­gė ben­dra­dar­bia­vi­mas su Vieš­vi­lės gam­ti­niu re­zer­va­tu?

– Jau be­ne de­šimt me­tų, ša­lia pe­da­go­gi­nio dar­bo Aly­taus dai­lės mo­kyk­lo­je, ret­sy­kiais da­ly­vau­ju ku­riant mu­zie­jams eks­po­zi­ci­jas, pa­pras­tai tai bū­na skulp­tū­ri­niai ob­jek­tai.

Per šį lai­ko­tar­pį su­si­kau­pė ne­ma­žas at­lik­tų dar­bų krai­tis. Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­jus, Pa­žais­lio vie­nuo­ly­nas, Šal­to­jo ka­ro mu­zie­jus Plokš­ti­nė­je, Šiau­lių šo­ko­la­do mu­zie­jus, Du­se­tų re­gio­ni­nio par­ko lan­ky­to­jų cen­tras, Tra­kų pu­sia­sa­lio pi­lies sak­ra­li­nio me­no eks­po­zi­ci­ja, Lais­vės ko­vų mu­zie­jus Ute­no­je, Viš­ty­čio re­gio­ni­nio par­ko lan­ky­to­jų cen­tras, Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus, Vieš­vi­lės gam­ti­nio re­zer­va­to lan­ky­to­jų cen­tras, Bi­ti­nin­kys­tės mu­zie­jus Stri­pei­kiuo­se, – tai vi­sas są­ra­šas mu­zie­jų, ku­riuo­se te­ko kur­ti įvai­riau­sius ob­jek­tus, skulp­tū­ras, mu­lia­žus ar net funk­cio­nuo­jan­čius eks­po­zi­ci­nius įren­gi­nius.

Pa­žin­tis su Vieš­vi­lės gam­ti­niu re­zer­va­tu už­si­mez­gė 2018 me­tais, kai bu­vau pa­kvies­tas ben­dra­dar­biau­ti, įren­giant šio re­zer­va­to lan­ky­to­jų cen­tro eks­po­zi­ci­ją. Man te­ko už­duo­tis pa­ga­min­ti gam­ti­nį miš­ko sos­tą bei pa­puoš­ti jį de­vy­nių Lie­tu­vos miš­kuo­se gy­ve­nan­čių rū­šių pel­ėdų skulp­tū­ro­mis. Vi­sas šis ob­jek­tas su­kur­tas iš me­džio, lai­kan­tis pel­ėdų ana­to­mi­jos bei kū­ry­biš­kai pa­ryš­ki­nant joms bū­din­gus bruo­žus.

Bū­tent šio pro­jek­to me­tu su­ži­no­jau apie vie­ną iš šio re­zer­va­to mi­si­jų – kur­ti­nių vei­si­mą. Pa­si­do­mė­jęs pla­čiau, su­pra­tau koks tai sub­ti­lus, daug ži­nių, kruopš­tu­mo ir be­ga­li­nio pa­si­au­ko­ji­mo rei­ka­lau­jan­tis pro­ce­sas. Kar­tu pa­ste­bė­jau, kad ma­no pa­ties pa­tir­tis ga­li bū­ti nau­din­ga op­ti­mi­zuo­jant, te­gul ir ne­di­de­lę, bet reikš­min­gą šio pro­ce­so da­lį. Tad pa­siū­liau sa­vo pa­gal­bą.

– O kuo prie su­ma­ny­mo pri­si­dė­jo jau­nie­ji aly­tiš­kiai?

– Taip jau su­ta­po, kad maž­daug tuo pat me­tu Aly­tu­je bu­vau pa­kvies­tas ben­dra­dar­biau­ti Pu­ti­nų gim­na­zi­jo­je vei­kian­čio­je Fab­Lab la­bo­ra­to­ri­jo­je. Tai erd­vė, skir­ta ga­my­bi­niams eks­pe­ri­men­tams, ap­rū­pin­ta 3D spaus­din­tu­vu, CNC stak­lė­mis, la­ze­ri­nė­mis pjo­vi­mo bei gra­vi­ra­vi­mo stak­lė­mis, vi­ni­li­nių lip­du­kų pjaus­ty­mo stak­lė­mis. Šio­je la­bo­ra­to­ri­jo­je Aly­taus mies­to mo­ki­niai ga­li įgy­ven­din­ti įvai­rius ga­my­bi­nius su­ma­ny­mus, kur­ti įvai­riau­sius da­ly­kus, pra­de­dant pa­puo­ša­lais ir bai­giant... funk­cio­nuo­jan­čiais ro­bo­tais.

Tu­rint to­kias ga­li­my­bes, na­tū­ra­liai ki­lo min­tis įtrauk­ti mo­ki­nius į šios už­duo­ties – kur­ti­nių kiau­ši­nių var­ty­mo atu­to­ma­ti­za­vi­mo – spren­di­mo pa­ieš­kas. Su mo­ki­nių gru­pe ap­lan­kė­me Vieš­vi­lės gam­ti­nį re­zer­va­tą ir ja­me įreng­tą kur­ti­nių veis­ly­ną, už­mez­gė­me part­ne­rys­tės ry­šius, nu­brė­žė­me bū­si­mo dar­bo gai­res bei ėmė­mės dar­bo.

– Ko­kie iš­šū­kiai ki­lo pro­jek­tuo­jant to­kios ne­įpras­tos pa­skir­ties įren­gi­nį?

– Mums te­ko už­duo­tis au­to­ma­ti­zuo­ti kiau­ši­nių var­ty­mo pro­ce­są. Tam tiks­lui ga­mi­no­me spe­cia­lų prie­dą, skir­tą nau­do­ti kar­tu su stan­dar­ti­niu in­ku­ba­to­riu­mi. Nors pats kiau­ši­nių var­ty­mas nė­ra di­de­lis iš­šū­kis, ta­čiau vi­sa es­mė glū­di de­ta­lė­se.

Kur­ti­nys nė­ra viš­ta – tai ypa­tin­gai per­ėji­mo są­ly­goms jaut­rus paukš­tis, to­dėl bu­vo svar­būs vi­si įren­gi­nio kon­struk­ci­jos niu­an­sai. Ne­ma­žu iš­šū­kiu ta­po ir po­rei­kis mak­si­ma­liai su­pap­ras­tin­ti me­cha­ni­nę įren­gi­nio da­lį, kruopš­čiai at­si­ren­kant tin­ka­miau­sius kom­po­nen­tus, nes to­kio įren­gi­nio ge­di­mo kai­na yra pra­ras­tos gy­vy­bes. O ką jau kal­bė­ti apie vi­sus me­džia­gų ruo­ši­nių ar funk­ci­nių erd­vių mat­me­nis, ku­rie bu­vo itin ati­džiai pa­rink­ti kon­sul­tuo­jan­tis su veis­ly­no spe­cia­lis­tais.

– Ar jau ma­ty­ti dar­bų pa­bai­ga?

– Šiuo me­tu bai­gia­me ga­min­ti sa­vo pir­mą­jį pro­to­ti­pą ir ne­tru­kus per­duo­si­me iš­ban­dy­ti prak­ti­ko­je. De­ja, dėl ka­ran­ti­no mo­ki­niai ne­ga­li tie­sio­giai da­ly­vau­ti ba­gia­muo­siuo­se ga­my­bos eta­puo­se, bet, ne­pai­sant to, ne­kan­triai lau­kia­me, kai mū­sų su­kur­tas įren­gi­nys bus pra­dė­tas nau­do­ti, bei vi­lia­mės, kad jam pa­de­dant bus iš­pe­rin­tas pul­kas svei­kų kur­ti­nio jau­nik­lių.

– Man­tai, koks yra as­me­ni­nis san­ty­kis su to­kiu dar­bu, ar svar­bus tas mo­men­tas, kad šis įren­gi­nys pa­dės į gy­vą­ją gam­tą su­grą­žin­ti iš­ti­są kur­ti­nių po­pu­lia­ci­ją?

– Pas­ta­ruo­ju me­tu la­bai ak­ty­viai do­miuo­si gam­to­sau­ga, jaut­ru­mas šiai te­mai tur­būt at­si­ra­do nuo pat ma­žu­mės, to­dėl se­ku vis­ką, kas šiuo klau­si­mu vyks­ta mū­sų re­gio­ne. Džiu­gu, kad Aly­taus dai­lės mo­kyk­lai, ku­rio­je dar­buo­juo­si jau 14 me­tų, pra­ei­tą va­sa­rą su­teik­tas sim­bo­li­nis Mel­di­nės nen­dri­nu­kės mo­kyk­los var­das!

Man la­bai sma­gu, kad at­si­ra­do ga­li­my­bė pri­si­dė­ti prie kur­ti­nių po­pu­lia­ci­jos gau­si­ni­mo Lie­tu­vo­je. Iki šiol te­ko ga­min­ti ke­le­tą tik­ro­viš­kų gy­vū­nų mu­lia­žų: per­pe­lę, la­ši­šą, jū­rų ta­ra­ko­ną, erš­ke­tą – Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jui, ar­ba jau mi­nė­tas pel­ėdų me­di­nes skulp­tū­ras Vieš­vi­lės re­zer­va­tui bei to­kiu bū­du pri­si­dė­ti iš­sau­gant šias gy­vū­nų rū­šis. Šį kar­tą tai yra tie­sio­gi­nis pri­si­lie­ti­mas prie la­bai kil­nios mi­si­jos, džiau­giuo­si, kad bent jau to­kiu bū­du ga­li­me pra­dė­ti ati­da­vi­nė­ti sko­lą, ku­rią esa­me sko­lin­gi gam­tai kaip vi­so­je pla­ne­to­je do­mi­nuo­jan­ti rū­šis.

– Be­je, ar te­ko pa­čiam ma­ty­ti kur­ti­nių kiau­ši­nių pe­ri­ni­mo pro­ce­są veis­ly­ne ir jau­nik­lius?

– Pa­ma­ty­ti kur­ti­nius sa­vo aki­mis ga­li vi­si no­rin­tie­ji, juos ap­lan­ky­ti ga­li­ma Vieš­vi­lės gam­ti­nio re­zer­va­to lan­ky­to­jų cen­tre. Ta­čiau ši ga­li­my­bė nė­ra ab­so­liu­ti, tam tik­ru me­tų lai­ku kur­ti­nių lan­ky­mas yra ri­bo­ja­mas (pa­pras­tai pa­va­sa­rį, kai vyks­ta po­ra­vi­ma­sis bei per­ėji­mas). Na, o jau­nik­lius, jų au­gi­mą bei vys­ty­mo­si pro­ce­są gy­vai ste­bė­ti ga­li vos ke­li žmo­nės, tai as­me­nys, ku­rie tie­sio­giai rū­pi­na­si jų prie­žiū­ra bei ge­ro­ve. Ta­čiau apie jų pe­ri­ni­mą ir au­gi­ni­mą su­ži­no­jau tik­rai ne­ma­žai ir tu­riu pa­ste­bė­ti, kad tai la­bai sub­ti­lus, be ga­lo su­dė­tin­gas pro­ce­sas, ne­įma­no­mas mė­gė­jiš­ko­mis są­ly­go­mis. Dėl šios prie­žas­ties džiau­giuo­si, kad gy­vuo­ja toks veis­ly­nas, tai ro­do, jog mū­sų vals­ty­bė­je tam ski­ria­mas de­ra­mas dė­me­sys.

 

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.