Kaip au­to­ri­ta­ras au­to­ri­ta­rui…

Sa­vo vai­kys­tę ir anks­ty­vą­ją jau­nys­tę bu­vu­sio Le­ning­ra­do (da­bar Sankt Pe­ter­bur­gas) pa­tvo­riuo­se pra­lei­dęs da­bar­ti­nis Krem­liaus šei­mi­nin­kas, tą­syk ne­su­pra­tęs kon­kre­čios žo­džio „ver­ty­bės“ reikš­mės, ėmė įsi­vaiz­duo­ti, kad ver­ty­bės yra tie­siog kaž­ko­kia ver­tė T. y. klau­si­mas – už kiek ga­li­ma nu­pirk­ti kon­kre­tų Va­ka­rų pa­sau­lio at­sto­vą, kad jis sa­vo iš­pa­žįs­ta­mas ver­ty­bes tuo­jau pa­mirš­tų.

Po­no Pu­ti­no pa­si­rink­ta lo­gi­ka ne­pri­ekaiš­tin­gai vei­kė dau­ge­lį me­tų. Jau vien ką reiš­kia bu­vu­sios Vo­kie­ti­jos kanc­le­rio Ger­har­do Schro­e­de­rio pa­var­dė, ku­ri da­bar yra naf­tos mil­ži­nės „Ros­neft“ di­rek­to­rių ta­ry­bos są­ra­še.

Ar­ba bu­vęs Pran­cū­zi­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas pre­zi­den­to Sar­ko­zy ad­mi­nist­ra­ci­jo­je ir kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus Fran­cois Fil­lo­nas, pa­bai­gęs po­li­ti­ko kar­je­rą ir įsi­tai­sęs tarp ki­tos ru­siš­kos kom­pa­ni­jos – „Za­ru­bež­neft“ – di­rek­to­rių. Ne­kal­bant apie smul­kes­nes va­ka­rie­tiš­kas žu­ve­les prie ru­siš­ko lo­vio.

Iš tik­rų­jų as­me­ni­nės ir ins­ti­tu­ci­nės ko­rup­ci­jos sėk­las Mask­va Va­ka­ruo­se ėmė sė­ti daug anks­čiau. Pa­žįs­tu bent vie­ną lie­tu­vių kil­mės ver­sli­nin­ką, ku­ris vė­ly­vo­jo so­viet­me­čio lai­kais dir­bo pa­sau­lio že­mės pro­duk­tų rin­ko­se.

Jis, pri­si­min­da­mas tą pa­tir­tį, pa­sa­ko­jo, kad Va­ka­rų So­vie­tų Są­jun­gai pa­skelb­to pre­ky­bos em­bar­go (dėl ka­ri­nės in­va­zi­jos į Af­ga­nis­ta­ną 1979 m.) lai­ku ben­dra­dar­bia­vo su glo­ba­lia že­mės ūkio pro­duk­tų pre­ky­bos ben­dro­ve Lois Dre­y­fus Com­pa­ny, ku­rios būs­ti­nė Pran­cū­zi­jo­je.

Ka­dan­gi So­vie­ti­jo­je pas­ku­ti­niai­siais jos gy­va­vi­mo me­tais ne­la­bai bu­vo ką val­gy­ti, Mask­va glo­ba­lio­se rin­ko­se kas­met pirk­da­vo de­šim­tis mi­li­jo­nų to­nų grū­dų. Ka­dan­gi JAV ir Ka­na­da lai­kė­si griež­to em­bar­go SSRS, tie vi­lio­jan­tys kąs­ne­liai ta­da te­ko eu­ro­pie­tiš­koms įmo­nėms. Ta­čiau ne už dy­ka.

Ga­vu­si san­dė­rį Lois Dre­y­fus Com­pa­ny nuo kiek­vie­nos So­vie­tų Są­jun­gai par­duo­tos to­nos grū­dų iš pel­no pri­va­lė­jo su­mo­kė­ti po ke­lis JAV do­le­rius į Pran­cū­zi­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos ka­są. Ir esą nuo­lat mo­kė­jo.

Prieš ke­lio­li­ka me­tų įžy­mus Ru­si­jos po­li­to­lo­gas, sis­te­mi­nės ana­li­zės So­vie­tų Są­jun­go­je pra­di­nin­kas An­dre­jus Piont­kov­skis man yra sa­kęs, kad ko­rup­ci­ja nuo ne­at­me­na­mų lai­kų yra vie­na svar­biau­sių Ru­si­jos eks­por­to į Va­ka­rus ša­kų.

Nes ji vei­kia. Tar­ki­me, šiais lai­kais be­ne la­biau­siai kon­so­li­duo­toms Va­ka­rų, ypač Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) sank­ci­joms Ru­si­jai be­si­prie­ši­na ne­di­de­lė ir eko­no­mi­niu po­žiū­riu ne itin reikš­min­ga ša­lis ES na­rė – Veng­ri­ja. Vi­suo­ti­nai ži­no­ma, kad jos ga­na au­to­kra­tiš­kų pa­žiū­rų prem­je­ras Vik­to­ras Or­ba­nas pa­lai­ko glau­dų po­li­ti­nį ry­šį su p. Pu­ti­nu. Ir ne­la­bai pa­lan­kus Uk­rai­nai.

Prieš pat ka­rą Ru­si­jos ir Veng­ri­jos ly­de­riai pa­si­ra­šė nau­ją su­tar­tį dėl „pa­pil­do­mo“ gam­ti­nių du­jų tie­ki­mo į Veng­ri­ją. Tuo me­tu, ka­da li­ku­siai Eu­ro­pai Mask­va ža­lia­vos tie­ki­mą dras­tiš­kai ma­ži­no.

Po­no Or­ba­no vy­riau­sy­bė pir­ko du­jas iš „Gaz­prom“ ir da­lį jų jau už sa­vo kai­ną par­da­vė Uk­rai­nai. Jei ne­klys­tu, 2021–2022 m. san­dū­ro­je dau­giau­sia du­jų Uk­rai­na ga­vo per Veng­ri­jos–Uk­rai­nos tarp­vals­ty­bi­nį pjū­vį..

Nie­ko as­me­niš­ko, tik ver­slas. Ga­li­ma bū­tų pri­dur­ti, kad nau­dos iš to­kio ver­slo tu­rė­jo vi­sus trys ša­lys – ir Mask­va, ir Bu­da­peš­tas, ir Ki­je­vas.

Vie­nas Lie­tu­vos pa­rei­gū­nas apie to­kį kon­teks­tą man yra pa­sa­ko­jęs, kad apie 2015–2016 m. Veng­ri­jo­je vy­ku­sio­je trans­por­to kon­fe­ren­ci­jo­je Veng­ri­jos at­sto­vas ne­ti­kė­tai at­vi­rai ir vie­šai kal­bė­jo, esą Ry­tų Eu­ro­pos ša­lys jau be­veik iš­siur­bė pa­ra­mą iš ES iš­tek­lių, to­dėl da­bar joms ver­ta suk­tis į Ki­ni­ją, ku­ri už­si­mo­ju­si or­ga­ni­zuo­ti „nau­ją­jį šil­ko ke­lią iš Ry­tų į Eu­ro­pą“. Be jo­kių sen­ti­men­tų ir įpras­to po­li­ti­nio ko­rek­tiš­ku­mo.

Lin­kę į au­to­ri­ta­riz­mą su griež­tais re­ži­mais Ru­si­jo­je ir Ki­ni­jo­je.

Agentūros RIA nuotr.