Kaip au­to­ri­ta­ras au­to­ri­ta­rui… (0)

Ry­tas Sta­se­lis
Staselis
Ste­bė­da­mas sun­kius Va­ka­rų vals­ty­bių trūk­čio­ji­mus, ne­su­ge­bė­ji­mą su­si­tar­ti dėl pa­čių skaus­min­giau­sių ag­re­so­rei Ru­si­jai skir­tų eko­no­mi­nių sank­ci­jų – naf­tos ir gam­ti­nių du­jų im­por­to nu­trau­ki­mo, pri­si­mi­niau vie­ną juo­ke­lį ru­sų kal­ba in­ter­ne­to pla­ty­bė­se. Esą ka­da Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ta­po Ru­si­jos ly­de­riu, kaž­ką ap­tar­da­mas su rim­tais va­ka­rie­čiais iš­gir­do žo­dį „ver­ty­bės“, jis li­ko pa­si­me­tęs.

Sa­vo vai­kys­tę ir anks­ty­vą­ją jau­nys­tę bu­vu­sio Le­ning­ra­do (da­bar Sankt Pe­ter­bur­gas) pa­tvo­riuo­se pra­lei­dęs da­bar­ti­nis Krem­liaus šei­mi­nin­kas, tą­syk ne­su­pra­tęs kon­kre­čios žo­džio „ver­ty­bės“ reikš­mės, ėmė įsi­vaiz­duo­ti, kad ver­ty­bės yra tie­siog kaž­ko­kia ver­tė T. y. klau­si­mas – už kiek ga­li­ma nu­pirk­ti kon­kre­tų Va­ka­rų pa­sau­lio at­sto­vą, kad jis sa­vo iš­pa­žįs­ta­mas ver­ty­bes tuo­jau pa­mirš­tų.

Po­no Pu­ti­no pa­si­rink­ta lo­gi­ka ne­pri­ekaiš­tin­gai vei­kė dau­ge­lį me­tų. Jau vien ką reiš­kia bu­vu­sios Vo­kie­ti­jos kanc­le­rio Ger­har­do Schro­e­de­rio pa­var­dė, ku­ri da­bar yra naf­tos mil­ži­nės „Ros­neft“ di­rek­to­rių ta­ry­bos są­ra­še.

Ar­ba bu­vęs Pran­cū­zi­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas pre­zi­den­to Sar­ko­zy ad­mi­nist­ra­ci­jo­je ir kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus Fran­cois Fil­lo­nas, pa­bai­gęs po­li­ti­ko kar­je­rą ir įsi­tai­sęs tarp ki­tos ru­siš­kos kom­pa­ni­jos – „Za­ru­bež­neft“ – di­rek­to­rių. Ne­kal­bant apie smul­kes­nes va­ka­rie­tiš­kas žu­ve­les prie ru­siš­ko lo­vio.

Iš tik­rų­jų as­me­ni­nės ir ins­ti­tu­ci­nės ko­rup­ci­jos sėk­las Mask­va Va­ka­ruo­se ėmė sė­ti daug anks­čiau. Pa­žįs­tu bent vie­ną lie­tu­vių kil­mės ver­sli­nin­ką, ku­ris vė­ly­vo­jo so­viet­me­čio lai­kais dir­bo pa­sau­lio že­mės pro­duk­tų rin­ko­se.

Jis, pri­si­min­da­mas tą pa­tir­tį, pa­sa­ko­jo, kad Va­ka­rų So­vie­tų Są­jun­gai pa­skelb­to pre­ky­bos em­bar­go (dėl ka­ri­nės in­va­zi­jos į Af­ga­nis­ta­ną 1979 m.) lai­ku ben­dra­dar­bia­vo su glo­ba­lia že­mės ūkio pro­duk­tų pre­ky­bos ben­dro­ve Lois Dre­y­fus Com­pa­ny, ku­rios būs­ti­nė Pran­cū­zi­jo­je.

Ka­dan­gi So­vie­ti­jo­je pas­ku­ti­niai­siais jos gy­va­vi­mo me­tais ne­la­bai bu­vo ką val­gy­ti, Mask­va glo­ba­lio­se rin­ko­se kas­met pirk­da­vo de­šim­tis mi­li­jo­nų to­nų grū­dų. Ka­dan­gi JAV ir Ka­na­da lai­kė­si griež­to em­bar­go SSRS, tie vi­lio­jan­tys kąs­ne­liai ta­da te­ko eu­ro­pie­tiš­koms įmo­nėms. Ta­čiau ne už dy­ka.

Ga­vu­si san­dė­rį Lois Dre­y­fus Com­pa­ny nuo kiek­vie­nos So­vie­tų Są­jun­gai par­duo­tos to­nos grū­dų iš pel­no pri­va­lė­jo su­mo­kė­ti po ke­lis JAV do­le­rius į Pran­cū­zi­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos ka­są. Ir esą nuo­lat mo­kė­jo.

Prieš ke­lio­li­ka me­tų įžy­mus Ru­si­jos po­li­to­lo­gas, sis­te­mi­nės ana­li­zės So­vie­tų Są­jun­go­je pra­di­nin­kas An­dre­jus Piont­kov­skis man yra sa­kęs, kad ko­rup­ci­ja nuo ne­at­me­na­mų lai­kų yra vie­na svar­biau­sių Ru­si­jos eks­por­to į Va­ka­rus ša­kų.

Nes ji vei­kia. Tar­ki­me, šiais lai­kais be­ne la­biau­siai kon­so­li­duo­toms Va­ka­rų, ypač Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) sank­ci­joms Ru­si­jai be­si­prie­ši­na ne­di­de­lė ir eko­no­mi­niu po­žiū­riu ne itin reikš­min­ga ša­lis ES na­rė – Veng­ri­ja. Vi­suo­ti­nai ži­no­ma, kad jos ga­na au­to­kra­tiš­kų pa­žiū­rų prem­je­ras Vik­to­ras Or­ba­nas pa­lai­ko glau­dų po­li­ti­nį ry­šį su p. Pu­ti­nu. Ir ne­la­bai pa­lan­kus Uk­rai­nai.

Prieš pat ka­rą Ru­si­jos ir Veng­ri­jos ly­de­riai pa­si­ra­šė nau­ją su­tar­tį dėl „pa­pil­do­mo“ gam­ti­nių du­jų tie­ki­mo į Veng­ri­ją. Tuo me­tu, ka­da li­ku­siai Eu­ro­pai Mask­va ža­lia­vos tie­ki­mą dras­tiš­kai ma­ži­no.

Po­no Or­ba­no vy­riau­sy­bė pir­ko du­jas iš „Gaz­prom“ ir da­lį jų jau už sa­vo kai­ną par­da­vė Uk­rai­nai. Jei ne­klys­tu, 2021–2022 m. san­dū­ro­je dau­giau­sia du­jų Uk­rai­na ga­vo per Veng­ri­jos–Uk­rai­nos tarp­vals­ty­bi­nį pjū­vį..

Nie­ko as­me­niš­ko, tik ver­slas. Ga­li­ma bū­tų pri­dur­ti, kad nau­dos iš to­kio ver­slo tu­rė­jo vi­sus trys ša­lys – ir Mask­va, ir Bu­da­peš­tas, ir Ki­je­vas.

Vie­nas Lie­tu­vos pa­rei­gū­nas apie to­kį kon­teks­tą man yra pa­sa­ko­jęs, kad apie 2015–2016 m. Veng­ri­jo­je vy­ku­sio­je trans­por­to kon­fe­ren­ci­jo­je Veng­ri­jos at­sto­vas ne­ti­kė­tai at­vi­rai ir vie­šai kal­bė­jo, esą Ry­tų Eu­ro­pos ša­lys jau be­veik iš­siur­bė pa­ra­mą iš ES iš­tek­lių, to­dėl da­bar joms ver­ta suk­tis į Ki­ni­ją, ku­ri už­si­mo­ju­si or­ga­ni­zuo­ti „nau­ją­jį šil­ko ke­lią iš Ry­tų į Eu­ro­pą“. Be jo­kių sen­ti­men­tų ir įpras­to po­li­ti­nio ko­rek­tiš­ku­mo.

Lin­kę į au­to­ri­ta­riz­mą su griež­tais re­ži­mais Ru­si­jo­je ir Ki­ni­jo­je.

 

Agentūros RIA nuotr.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.