Kaip ap­sau­go­ti sa­vo pa­sky­rą in­ter­ne­te nuo už­gro­bi­mo?

Ga­li pa­da­ry­ti di­de­lę ža­lą

Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) In­for­ma­ti­kos fa­kul­te­to Kom­piu­te­rių ka­ted­ros lek­to­rius dr. Ša­rū­nas Gri­ga­liū­nas sa­ko, kad so­cia­li­niai tin­klai yra ki­ber­ne­ti­nių nu­si­kal­tė­lių mėgs­ta­ma veiks­mo erd­vė.

„Už­gro­bę žmo­gaus, ben­druo­me­nės ar įmo­nės pa­sky­rą so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se pik­ta­da­riai ga­li pa­da­ry­ti ne­iš­ma­tuo­ja­mą ža­lą, ku­rią ati­tai­sy­ti yra la­bai su­dė­tin­ga ar­ba iš­vis ne­įma­no­ma“, – tei­gia ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo spe­cia­lis­tas.

Už­val­dę sve­ti­mą pa­sky­rą ap­ga­vi­kai iš tik­ro­jo sa­vi­nin­ko ga­li pa­pra­šy­ti iš­pir­kos ar­ba tu­rė­ti dar bjau­res­nių kės­lų, pa­vyz­džiui, su­kom­pro­mi­tuo­ti as­me­nį drau­gų, se­kė­jų ir vi­suo­me­nės aky­se. „Įsi­vaiz­duo­ki­te si­tu­a­ci­ją, jei­gu kas nors nu­lauž­tų ša­lies pre­zi­den­to ar di­de­lės įmo­nės va­do­vo so­cia­li­nę pa­sky­rą ir iš­reikš­tų nuo­mo­nę vie­nu ar ki­tu klau­si­mu įta­kin­go as­mens var­du, o gal net ša­lies var­du. Tai bū­tų mil­ži­niš­kas smū­gis re­pu­ta­ci­jai ir san­ty­kiams su part­ne­riais. Vė­liau tek­tų daug, il­gai ir ak­ty­viai aiš­kin­ti, kad pa­skelb­ti pra­ne­ši­mai ir pa­reiš­ki­mai ne­ati­tin­ka tik­ro­vės“, – kal­ba Š. Gri­ga­liū­nas.

Ži­no­ma, pa­pras­tiems žmo­nės to­kių su­dė­tin­gų iš­šū­kių pra­ra­dus pa­sky­rą ne­kil­tų. Vis dėl­to aps­tu at­si­ti­ki­mų, kai nu­lau­žę pa­pras­tų nau­do­to­jų pa­sky­ras nu­si­kal­tė­liai su­ge­ba pra­šy­ti te­le­fo­no są­skai­tų pa­pil­dy­mų ar­ba at­lik­ti ke­lis veiks­mus, ku­rių pa­sek­mės yra smul­kie­ji sms per­ve­di­mai iš sa­vo au­kos ar­ti­mų­jų ir bi­čiu­lių.

Mįs­lin­gi įra­šaiga­li pri­vers­ti rau­do­nuo­ti

KTU lek­to­rius pa­tei­kia pa­vyz­dį, kaip pik­ta­da­riai ga­li klas­tin­gai pa­si­nau­do­ti sve­ti­mo­mis pa­sky­ro­mis. „Tu­rint pri­ei­gą prie kon­kre­taus as­mens pa­sky­ros, ant sie­nos ima­ma tal­pin­ti ne­reikš­min­gus pra­ne­ši­mus ar pa­veiks­lė­lius. Tar­kim, ant jū­sų sie­nos pub­li­kuo­ja­ma iš­min­tin­ga ci­ta­ta ar mie­lo šu­niu­ko nuo­trau­ka, prie ku­rios pa­žy­mi­ma krū­va jū­sų drau­gų. Vaiz­das su­lau­kia dau­gy­bės žmo­nių pa­tik­tu­kų.

Ta­čiau vė­liau pik­ta­da­riai at­lie­ka re­da­ga­vi­mą ir nuo­trau­ką pa­kei­čia – vie­toj jos įde­da, pa­vyz­džiui, ko­kį nors dik­ta­to­rių šlo­vi­nan­tį at­vi­ru­ką. O vi­sos po pir­mi­niu įra­šu su­rink­tos re­ak­ci­jos iš­lie­ka.

Tai­gi, į jū­sų lū­pas kaž­kas ne­ti­kė­tai įde­da min­tis, ku­rių jūs ne­sa­te pa­sa­kęs. O žmo­nės, ku­riems pa­ti­ko šu­niu­kas ar iš­min­tin­ga ci­ta­ta, da­bar stai­ga tam­pa žmo­nė­mis, ku­riems pa­tin­ka dik­ta­to­rius“, – aiš­ki­na  Š. Gri­ga­liū­nas. Pa­sak jo, su­for­ma­vus to­kį ta­ria­mų nuo­mo­nių „skė­tį“, so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se ban­do­ma da­ry­ti įta­ką ki­tų pi­lie­čių nuo­sta­toms.

Ke­li pa­pras­ti pa­ta­ri­mai

Kad pa­pras­ti „Fa­ce­bo­ok“, „Ins­tag­ram“, „Lin­ke­dIn“, „Tik­Tok“ ar ki­tų so­cia­li­nių tin­klų nau­do­to­jai ne­tap­tų ma­ni­pu­lia­ci­jų įkai­tais, IT sau­gu­mo eks­per­tas pa­ta­ria ak­ty­vuo­ti dvie­jų žings­nių au­ten­ti­fi­ka­vi­mą, kai pri­si­jun­giant nau­do­ja­mas ne tik slap­ta­žo­dis, bet ir te­le­fo­nas ar­ba pa­pil­do­ma pro­gra­mė­lė. Tai vie­nas iš pa­grin­di­nių spren­di­mų, pa­de­dan­tis ap­sau­go­ti sa­vo pa­sky­rą in­ter­ne­te.

Dar vie­nas spren­di­mas, pa­de­dan­tis ap­sau­go­ti sa­vo pa­sky­rą – tai at­si­da­ry­ti sa­vo pa­sky­ros sau­gu­mo nu­sta­ty­mus ir ati­džiai per­žiū­rė­ti, kam lei­džia­te ma­ty­ti sa­vo in­for­ma­ci­ją ar skelb­ti įra­šus ant jū­sų sie­nos.
„Nu­sta­ty­ki­te, kad ant sa­vo sie­nos įra­šus ga­li­te tal­pin­ti tik jūs ir nie­kas ki­tas“, – pa­brė­žia pa­šne­ko­vas ir nu­ro­do, kad ver­ta ap­svars­ty­ti, ar tik­rai no­ri­te, jog jū­sų pa­čių pa­skelb­tus įra­šus ma­ty­tų vi­siš­kai ne­pa­žįs­ta­mi žmo­nės. „Be­je, jei­gu už­drau­si­te ki­tiems žmo­nėms jus žy­mė­ti nuo­trau­ko­se, taip pat leng­viau iš­veng­si­te ne­pa­to­gių si­tu­a­ci­jų“, – pri­du­ria Š. Gri­ga­liū­nas.

Anot eks­per­to, tiek „Fa­ce­bo­ok“, tiek ki­tuo­se so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se bū­ti­na aiš­kiai ap­si­brėž­ti ra­tą žmo­nių, su ku­riais ben­drau­ja­te, kad vi­si jie bū­tų tik­ri, ge­rai pa­žįs­ta­mi ir su­tin­ka­mi gy­vai. „Jei­gu gau­na­te pra­ne­ši­mą, kad į jū­sų drau­gus pra­šo­si ne­pa­žįs­ta­mas iš­vaiz­dus už­sie­nie­tis ar už­sie­nie­tė, tai kve­pia ap­gau­le. Grei­čiau­siai as­muo net ne­eg­zis­tuo­ja, o už nuo­trau­kos sle­pia­si ro­bo­tas, nau­do­ja­mas pik­tiems tiks­lams“, – sa­ko ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo eks­per­tas. Ki­lus įta­ri­mų, pa­ta­ria­ma apie tai pra­neš­ti so­cia­li­nio tin­klo val­dy­to­jams.

Ga­liau­siai KTU lek­to­rius pa­ta­ria nuo­lat do­mė­tis so­cia­li­nių tin­klų siū­lo­mo­mis sau­gu­mo prie­mo­nė­mis ir pa­si­kar­to­ti sau­gaus el­ge­sio in­ter­ne­te tai­syk­les, taip pat bent kar­tą per tris mė­ne­sius ar daž­niau per­žiū­rė­ti in­for­ma­ci­ją apie pa­sky­ros is­to­ri­ją: ka­da ir iš kur bu­vo pri­si­jung­ta, ko­kie veiks­mai at­lik­ti. Jei­gu pa­ste­bi­te, kad bu­vo pri­si­jung­ta iš ki­tos vals­ty­bės ar iš ki­to­kio ne­gu jū­sų įpras­to įren­gi­nio, ver­tė­tų iš­kart im­tis veiks­mų – pra­neš­ti apie pa­žei­di­mus, pa­si­keis­ti slap­ta­žo­dį, pa­žy­mė­ti, jog šis pri­si­jun­gi­mas ar at­lik­tas veiks­mas jums ne­pri­klau­so.

Užs. Nr. 0085