Kai am­žiaus skir­tu­mas – tik vie­na mi­nu­tė (0)

Ku­pe­čių šei­mai eg­zo­ti­kos Tai­lan­de ne­trū­ko. As­me­ni­nio ar­chy­vo nuotr.
Ku­pe­čių šei­mai eg­zo­ti­kos Tai­lan­de ne­trū­ko.   As­me­ni­nio ar­chy­vo nuotr.
In­ter­ne­to pla­ty­bė­se ga­li­ma ras­ti, kad ba­lan­džio 10-oji – Tarp­tau­ti­nė bro­lių ir se­se­rų die­na. Kaip be­bū­tų, ko ge­ro, dau­ge­lis pri­tars, jog sma­gu tu­rė­ti se­sę ar bro­lį, su ku­riuo sie­ja ne tik krau­jo ry­šys, bet ir dau­gy­bė ben­drų da­ly­kų. O kaip įdo­mu ir links­ma, jei­gu se­sė ar bro­lis gi­mė tais pa­čiais me­tais ir tą pa­čią die­ną! Aly­taus šv. Be­ne­dik­to gim­na­zi­jos jau­nie­ji žur­na­lis­tai: Pet­ra Ja­sai­ty­tė, As­ta Mar­cin­ke­vi­čiū­tė, Ka­mi­lė Pa­lec­kai­tė ir Si­mo­nas Če­čė­ta (mo­ky­to­ja Ilo­na Šu­lins­kė), mo­ky­da­mie­si kar­tu su dvy­nu­kų po­ra, be­veik pu­sę sa­vo gy­ve­ni­mo pra­lei­du­sia Tai­lan­de, nu­ta­rė pa­kal­bin­ti ir pa­si­do­mė­ti, koks gi tas dvy­nių gy­ve­ni­mas jų pa­čių aki­mis. Apie sa­vo mar­gas­pal­vį gy­ve­ni­mą at­vi­rau­ja Aly­taus šv. Be­ne­dik­to gim­na­zi­jos penk­to­kai Va­sa­rė ir Va­ka­ris Ku­pe­čiai.

 KA­MI­LĖ: Ku­ris iš Jū­sų yra vy­res­nis ir kiek lai­ko?

VA­SA­RĖ: Ma­no bro­lis yra vy­res­nis vie­na mi­nu­te.

PET­RA: Ar Jū­sų akių spal­va vie­no­da?

VA­KA­RIS: Ne, ji ski­ria­si. Ma­no akys pil­kos, o se­sės – ru­dos.

PET­RA: Ar esa­te vie­no­do ūgio?

VA­SA­RĖ: Ski­ria­si ir mū­sų ūgiai, ma­no bro­lis už ma­ne šiek tiek aukš­tes­nis.

PET­RA: Ko­kių po­mė­gių tu­ri­te? Ar jie taip pat skir­tin­gi?

VA­KA­RIS: La­bai (šyp­so­si).

VA­SA­RĖ: Man pa­tin­ka pieš­ti, bū­ti su gy­vū­nais, pra­leis­ti lai­ką gam­to­je, tru­pu­tį pa­žiū­rė­ti „You­Tu­be“, o ma­no bro­liui pa­tin­ka gei­mint (žais­ti kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus – red. past.) ir kal­bė­ti su drau­gais.

VA­KA­RIS: Man pa­tin­ka či­lint (at­si­pa­lai­duo­ti – red. past.) na­mie (šyp­so­si) ir ei­ti į lau­ką. Dar mėgs­tu nar­dy­ti. Ir la­bai sma­gu ei­ti ant le­do. Čiuo­ži­nė­ti pa­čiū­žo­mis yra ben­dras mū­sų su se­se po­mė­gis.

AS­TA: Ko­kie Jū­sų tar­pu­sa­vio san­ty­kiai?

VA­KA­RIS: Kar­tais ge­ri, kar­tais blo­gi.

VA­SA­RĖ: Daž­niau­siai bū­na ge­ri, bet mes kar­tais pa­si­pe­šam, na, ne­si­pyks­tam, bet mu­ša­mės žai­di­mo pras­me (juo­kia­si abu).

KA­MI­LĖ: Ar pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai abie­jų min­tys su­tam­pa?

DVY­NU­KAI: Bū­na, ir ga­na daž­nai (šyp­so­si).

PET­RA: Ar mėgs­ta­te skir­tin­gą mais­tą, ar pa­na­šų?

DVY­NU­KAI (su­tar­ti­nai): Pa­na­šų.

VA­SA­RĖ: Bet ne to­kį pa­tį.

VA­KA­RIS: Man, pa­vyz­džiui, ne­pa­tin­ka avo­ka­dai ir vir­ti kiau­ši­niai. Ma­no se­sė la­bai juos mėgs­ta.

VA­SA­RĖ: Ma­no bro­lis mėgs­ta svo­gū­nus, o aš – ne. Pi­cos ir pa­na­šus mais­tas mums abiem pa­tin­ka.

AS­TA: Koks Tai­lan­de bu­vo Jū­sų mėgs­ta­miau­sias mais­tas, bet kaž­koks ki­toks ne­gu pas mus, Lie­tu­vo­je?

VA­SA­RĖ: Tom Yam man la­bai pa­ti­ko. Tai to­kia ašt­ri sriu­ba, ku­rios iš pra­džių ne­ga­lė­da­vau val­gy­ti, nes bu­vo per ašt­ri, bet da­bar la­bai ją mėgs­tu.

VA­KA­RIS: Ma­no mėgs­ta­miau­si, ko ge­ro, kep­ti ma­ka­ro­nai Pad Thai (tai­lan­die­tiš­ki ma­ka­ro­nai) ir Yellow no­od­les (kiau­ši­ni­niai gel­to­nie­ji ma­ka­ro­nai). Tie­siog Tai­lan­de man la­bai ska­nūs ma­ka­ro­nai, kep­ti su viš­tie­na ir dar­žo­vė­mis.

KA­MI­LĖ: Kiek me­tų gy­ve­no­te Tai­lan­de?

VA­KA­RIS: Pen­ke­rius su tru­pu­čiu me­tų pra­lei­do­me Tai­lan­de. Iš­vy­ko­me ten bū­da­mi pen­ke­rių.

SI­MO­NAS: Ko­dėl Jūs iš­vy­ko­te į Tai­lan­dą?

VA­SA­RĖ: Į Tai­lan­dą iš­vy­ko­me, nes tė­vai nu­spren­dė nuo­ty­kių pa­ieš­ko­ti. Tė­vai no­rė­jo, kad iš­mok­tu­me nau­ją kal­bą, su­si­pa­žin­tu­me su ki­to­kia kul­tū­ra ir re­li­gi­ja. Taip pat tu­rė­jo­me svei­ka­tos pro­ble­mų – bron­chi­nė ast­ma. Gy­dy­to­jas pa­siū­lė rink­tis šil­tes­nį kli­ma­tą. Mū­sų tė­vai pa­si­rin­ko Tai­lan­dą. Tai­lan­de maž­daug po sa­vai­tės pa­si­jau­tė­me kur kas ge­riau.

SI­MO­NAS: Ar re­ko­men­duo­tu­mė­te vai­kams, tu­rin­tiems pa­na­šių svei­ka­tos pro­ble­mų, nu­vyk­ti į Tai­lan­dą?

VA­SA­RĖ: Taip. Ir ne tik dėl svei­ka­tos. Vy­ki­te vi­si, ku­riems pa­tin­ka sau­lė, jū­ra, eg­zo­ti­ka... Bent atos­to­gų.

KA­MI­LĖ: Kaip Jums se­kė­si Tai­lan­de?

VA­KA­RIS: Ge­rai se­kė­si.

VA­SA­RĖ: Ge­rai se­kė­si, iš­sky­rus, kai kar­tais mo­kyk­lo­je su­ges­da­vo kon­di­cio­nie­riai ir bū­da­vo la­bai karš­ta mo­ky­tis.

KA­MI­LĖ: Ko­kia bu­vo Jū­sų įpras­ta ru­ti­na Tai­lan­de?

VA­SA­RĖ: At­si­ke­lia­me, su­si­ruo­šia­me ir va­žiuo­ja­me į mo­kyk­lą. Ke­lio­nė į mo­kyk­lą truk­da­vo 15–20 mi­nu­čių. Na­mų dar­bų už­duo­da­vo la­bai ma­žai ar­ba iš­vis ne­už­duo­da­vo. Tu­rė­da­mi ne­ma­žai lais­vo lai­ko ei­da­vo­me pa­si­vaikš­čio­ti, su­si­tik­da­vo­me su drau­gais.

VA­KA­RIS: Bet Tai­lan­de pa­mo­kos baig­da­vo­si vė­lai. Na­mo grįž­da­vo­me apie pu­sę še­šių po­piet. Daž­niau­siai sa­vait­ga­liais kaž­ką įdo­maus nu­veik­da­vo­me su drau­gais.

AS­TA: Ko­kią mo­kyk­lą lan­kė­te Tai­lan­de?

VA­SA­RĖ: Lan­kė­me Kra­bi In­ter­na­tio­nal Scho­ol. Tai Kra­bio tarp­tau­ti­nė mo­kyk­la.

SI­MO­NAS: Ko­kia vie­nos pa­mo­kos truk­mė Tai­lan­de?

VA­SA­RĖ: Pa­mo­ka trun­ka 45 mi­nu­tes, ta­čiau nė­ra per­trau­kų kas 10 mi­nu­čių. Iš­kart vyks­ta trys pa­mo­kos, o po jų bū­na va­lan­dos ar­ba pus­va­lan­džio per­trau­ka.

KA­MI­LĖ: Ko­kių da­ly­kų mo­kė­tės Tai­lan­de?

VA­SA­RĖ: Mums vy­ko fi­zi­nis ug­dy­mas, dai­lė, ma­te­ma­ti­ka, an­glų kal­ba, tik an­glų kal­ba bu­vo kaip čia lie­tu­vių (kaip gim­to­ji kal­ba – red. past.) ir ki­ti da­ly­kai, pa­na­šūs kaip Lie­tu­vo­je.

VA­KA­RIS: Dar mo­kė­mės ki­nų, ta­jų kal­bų, pa­sau­lio pa­ži­ni­mo ir moks­lų (angl. Scien­ce), per ku­riuos vyk­da­vo moks­li­niai eks­pe­ri­men­tai.

VA­SA­RĖ: Taip pat mo­kė­mės apie sa­vo kū­ną.

AS­TA: Ar Tai­lan­de leng­viau mo­ky­tis ne­gu Lie­tu­vo­je?

VA­KA­RIS: Kai kas leng­viau, kai kas sun­kiau.

VA­SA­RĖ: Man bu­vo leng­viau dėl to, kad ge­riau su­pras­da­vo­me kal­bą, vis­ko mo­kė­mės an­glų kal­ba.

VA­KA­RIS: Man ir­gi bu­vo leng­viau, bet da­bar ir čia leng­va, nes mo­ko­mės an­glų kal­bos, o man leng­viau­sia yra an­glų, nes Tai­lan­de vis­kas an­gliš­kai – ir pa­mo­kos, ir veik­la po jų.

SI­MO­NAS: Kas ge­riau­siai se­kė­si Tai­lan­de?

VA­SA­RĖ: Ko ge­ro, la­biau­siai se­kė­si ir la­biau­siai pa­ti­ko an­glų kal­ba.

VA­KA­RIS: Man taip pat an­glų kal­ba, nes bu­vo su­pran­ta­mos vi­sos są­vo­kos. Ir ma­te­ma­ti­ka pa­ti­ko.

SI­MO­NAS: Koks da­ly­kas yra mėgs­ta­miau­sias lie­tu­viš­ko­je mo­kyk­lo­je?

VA­SA­RĖ: Man la­biau­siai pa­tin­ka dai­lė, nes aš mėgs­tu pieš­ti. Tai­lan­de taip pat la­bai pa­ti­ko dai­lės pa­mo­kos. Lie­tu­vo­je dar la­bai įdo­mios ti­ky­bos pa­mo­kos.

AS­TA: Ko­dėl su­grį­žę į Lie­tu­vą pa­si­rin­ko­te Aly­taus šv. Be­ne­dik­to gim­na­zi­ją? Ar tai bu­vo Jū­sų pa­čių no­ras, ar tė­vų su­ma­ny­mas?

VA­KA­RIS: Rin­ko­mės ir mes, ir mū­sų tė­vai, ne­la­bai bu­vo vie­tų šio­je gim­na­zi­jo­je, bet mus pri­ėmė.

VA­SA­RĖ: Man at­ro­do, šią gim­na­zi­ją tė­vai pa­siū­lė ir mes jiems pri­ta­rė­me.

VA­KA­RIS: Gir­dė­jo­me la­bai ge­rų at­si­lie­pi­mų apie Šv. Be­ne­dik­to gim­na­zi­ją, to­dėl ją ir pa­si­rin­ko­me. Da­bar džiau­gia­mės pri­ėmę šį spren­di­mą, nes tu­ri­me čia daug drau­gų, mo­ky­tis sma­gu ir įdo­mu.

PET­RA: Kur Jums la­biau pa­tin­ka gy­ven­ti – Tai­lan­de ar Lie­tu­vo­je?

VA­SA­RĖ: Man abi ša­lys pa­tin­ka. Iš­vis man sma­gu, kur šil­ta. Ta­čiau aš bu­vau pa­si­il­gu­si snie­go, to­dėl ma­ne šį­met džiu­gi­no žie­ma.

VA­KA­RIS: Man la­biau pa­ti­ko Tai­lan­de, o Lie­tu­vo­je ma­ne la­biau­siai ža­vi snie­gas ir le­das, nes jų Tai­lan­de nė­ra. Ta­čiau ten ga­li daug lai­ko pra­leis­ti prie jū­ros, ten vi­sa­da šil­ta.

SI­MO­NAS: Su ku­ria ša­li­mi sie­ja­te sa­vo at­ei­tį?

VA­SA­RĖ: Aš at­ei­tį la­biau sie­ju su Lie­tu­va, bet no­rė­čiau mo­ky­tis už­sie­ny­je ko­kia nors už­sie­nio kal­ba.

VA­KA­RIS: Aš at­ei­tį sie­ju su Lie­tu­va, nes ir gy­ven­da­mas už­sie­ny­je ži­no­jau, kad grį­šiu čia, į Lie­tu­vą.

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.