Ką ži­no­me apie pre­ky­bą žmo­nė­mis? Iš­gel­bė­ti ga­li net taš­kas ar šauk­tu­kas ži­nu­tė­je, jei jis su­tar­tas su ar­ti­mai­siais kaip SOS žen­klas (1)

Saulė Pinkevičienė
Prekybos žmonėmis temai skirtas renginys vyko ir Alytuje, jį organizavo Moterų krizių centras. Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės nuotr.
Prekybos žmonėmis temai skirtas renginys vyko ir Alytuje, jį organizavo Moterų krizių centras. Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės nuotr.
„Pre­ky­ba žmo­nė­mis šian­dien įvar­di­ja­ma kaip mo­der­ni ver­go­vės for­ma. Pa­sau­ly­je eg­zis­tuo­ja dau­gy­bė pre­ky­bos žmo­nė­mis for­mų, jos nuo­lat kin­ta, at­si­ran­da nau­jų bū­dų ir prie­mo­nių sie­kiant iš­nau­do­ti žmo­nes pa­čiais įvai­riau­siais tiks­lais. Ačiū šios kon­fe­ren­ci­jos or­ga­ni­za­to­riams, kad jums tai svar­bu, kad jums tai rū­pi ir re­a­guo­ja­te“, – tar­da­ma svei­ki­ni­mo žo­dį Mo­te­rų kri­zių cen­tro su­reng­to ren­gi­nio Aly­tu­je da­ly­viams, sa­kė mies­to sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­va­duo­to­ja Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė. Pa­sak jos, pre­ky­bos žmo­nė­mis au­kų ski­ria­ma­sis bruo­žas – tai, kad jie yra leng­vai pa­žei­džia­mi ir pa­tik­lūs žmo­nės. Pir­ma­die­nį šiai te­mai skir­ti ren­gi­niai vy­ko try­li­ko­je Lie­tu­vos mies­tų įvai­rio­se ša­lies vie­to­se, taip pat ir Aly­taus kul­tū­ros cen­tre.

Mi­nint Ko­vos su pre­ky­ba žmo­nė­mis die­ną, Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja sie­kia at­kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­sį į šį nu­si­kals­ta­mą so­cia­li­nį reiš­ki­nį. Pre­ky­ba žmo­nė­mis pa­gal sa­vo pel­nin­gu­mą yra ant­ras pa­sau­ly­je nu­si­kal­ti­mas po pre­ky­bos nar­ko­ti­kais. Eu­ro­pos Są­jun­gos duo­me­ni­mis – pre­ky­bos žmo­nė­mis mas­tai nuo­lat au­ga.

Jau ke­le­ri me­tai Lie­tu­vo­je vy­rau­jan­ti ten­den­ci­ja – ma­žė­ja pra­dė­tų ir vyk­do­mų iki­teis­mi­nių ty­ri­mų (IT) dėl vi­daus ir tarp­tau­ti­nės pre­ky­bos žmo­nė­mis skai­čius (kas­met pra­dė­tų IT skai­čius: 2017 m. – 35, 2018 – 14, 2019 – 16, 2020 – 11; kas­met vyk­dy­tų IT skai­čius: 2017 – 61, 2018 – 54, 2019 – 46, 2020 – 27).

Di­džio­ji da­lis iki­teis­mi­nių ty­ri­mų pra­dė­ti dėl pre­ky­bos žmo­nė­mis nu­si­kals­ta­moms vei­koms vyk­dy­ti – pri­vers­ti­niam dar­bui, sek­su­a­li­niam iš­nau­do­ji­mui, pri­vers­ti­nei san­tuo­kai.

Lie­tu­vo­je, prie­šin­gai nei dau­gu­mo­je ES ša­lių, dau­ge­lis iki­teis­mi­nių ty­ri­mų pra­dė­ti dėl pre­ky­bos žmo­nė­mis ne­sek­su­a­li­niam iš­nau­do­ji­mui, di­džio­ji dau­gu­ma iš­nau­do­tų as­me­nų – mo­te­rys.

Lie­tu­vos vie­to­vės, ku­rio­se bu­vo ver­buo­ja­mi nu­ken­tė­ję as­me­nys: Vil­nius, Kau­nas, Klai­pė­da, Pa­ne­vė­žys, Ma­žei­kiai, Za­ra­sai ir Šal­či­nin­kai. Ša­lys, ku­rio­se iš­nau­do­ja­mi Lie­tu­vos pi­lie­čiai: Lie­tu­va (75 proc. nu­ken­tė­ju­sių­jų), pa­vie­niai at­ve­jai – Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė ir Šve­di­ja.

At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad vis la­biau iš­nau­do­ji­mas ir pre­ky­ba žmo­nė­mis plin­ta ša­lies vi­du­je. Pre­ky­bo­je žmo­nė­mis dau­giau­sia iš­nau­do­ja­mi jau­ni ir dar­bin­go am­žiaus as­me­nys 21–30 me­tų am­žiaus gru­pės.

„La­bai di­de­lė klai­da gal­vo­ti, kad as­me­niš­kai jūs nie­ka­da ne­tap­si­te pre­ky­bos žmo­nė­mis au­ka, nes esa­te iš­si­la­vi­nęs ir pa­si­ti­ki­te sa­vi­mi. Sta­bi­lus to­kių nu­si­kal­ti­mų skai­čius ne­ro­do, kad pre­ky­bos žmo­nė­mis tin­klai ma­žė­ja. At­virkš­čiai, tai vie­na spar­čiau­sia au­gan­čių nu­si­kals­ta­mu­mo for­mų. Ta­čiau au­kos bi­jo ir ne­si­krei­pia į po­li­ci­ją, o vi­suo­me­nė vis dar sto­ko­ja ži­nių, kaip ne­tap­ti šių nu­si­kal­tė­lių tai­ki­niu, tai­gi la­bai svar­bu kal­bė­ti šia te­ma“, – sa­ko Alytaus ap­skrities policijos komi­sa­riato bendruomenės pa­rei­gūnas Do­na­tas Kat­laus­kas.

Kai ku­rios pre­ky­bos žmo­­nė­mis for­mos Lie­tu­vos dar ne­pa­sie­kė ir, kaip sa­ko po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas, ti­kė­ki­mės ne­pa­sieks – tai pre­ky­ba or­ga­nais. O štai ne­le­ga­li mig­ra­ci­ja jau ta­po ta kas­die­ny­be, ku­rią per pas­ta­rą­jį pus­me­tį ma­tė­me pa­kan­ka­mai iš ar­ti. La­bai po­pu­lia­rus Lie­tu­vo­je ir žmo­nių dar­bo iš­nau­do­ji­mas ver­giš­ko­mis są­ly­go­mis, vis at­ran­da­ma nau­jų bū­dų, kaip pa­tik­lius lie­tu­vius vi­lio­ti į šias pin­kles.

Pa­sak po­li­ci­jos pa­rei­gū­no, šio­je vie­to­je bū­ti­na ži­no­ti ke­lis sau­gik­lius, ku­rie yra ga­na pa­pras­ti, bet ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti di­de­lių ne­ma­lo­nų. Nie­ka­da ne­rei­kia iš anks­to pa­si­ra­šy­ti jo­kių dar­bo už­sie­ny­je su­tar­čių, nes jo­se ga­li bū­ti la­bai smul­kiu ne­įskai­to­mu šrif­tų įra­šy­tos vi­sai ki­to­kios są­ly­gos. Jei toks no­ras pa­si­ra­šy­ti ky­la – pra­džiai rei­kė­tų ati­duo­ti pro­fe­sio­na­liai iš­vers­ti to­kią su­tar­tį ver­ti­mų biu­rui. Jo­kiu at­ve­ju darb­da­viams ne­ga­li­ma pa­lik­ti sa­vo as­mens do­ku­men­to ori­gi­na­lo, sau­gik­lis – taip pat tu­rė­ti jo ko­pi­ją, Lie­tu­vo­je pa­tvir­tin­tą no­ta­ro. Bė­dos at­ve­ju su to­kia ko­pi­ja jau ga­li­ma kreip­tis į at­sto­vy­bę už­sie­ny­je.

Rau­do­na ne­ri­mo lem­pu­tė min­ty­se tu­rė­tų įsi­žieb­ti ir ra­dus skel­bi­mą apie ne­adek­va­čiai aukš­tą siū­lo­mą at­ly­gį ir iš­skir­ti­nes są­ly­gas, nes pa­pras­tai taip vi­lio­ja suk­čiai. Ati­džiau rei­kė­tų rink­tis ir drau­gus feis­bu­ke, ne­pa­si­ti­kė­ti jų nuo­to­li­nė­mis re­ko­men­da­ci­jo­mis apie dar­bą už­sie­ny­je, ku­rį jie jau esą dir­ba, nes ne­re­tai no­rin­tys iš­trūk­ti iš pre­ky­bos žmo­nė­mis tin­klų yra šan­ta­žuo­ja­mi į sa­vo vie­tą ras­ti nau­jų au­kų.

„Tik­rai bū­ti­na iš­va­žiuo­jant dirb­ti ar stu­di­juo­ti už­sie­ny­je in­for­muo­ti at­imuo­sius, ką kon­kre­čiai ir kur dirb­si­te, kur gy­ven­si­te, koks re­a­lus ad­re­sas. Nau­din­ga taip pat su­si­tar­ti, ko­kiu tik jums ži­no­mu bū­du pra­neš­tu­mė­te, jei at­si­tik­tų bė­da. Tai ga­li bū­ti pats pa­pras­čiau­sias taš­kas ar šauk­tu­kas me­sen­dže­rio ži­nu­tės pa­bai­go­je, ku­ris jū­sų ar­ti­mie­siems reikš SOS sig­na­lą, o už nu­ga­ros sto­vin­tiems nu­si­kal­tė­liams at­ro­dys vi­sai ne­kal­tai“, – pa­ta­ria D.Kat­laus­kas.

Anot jo taip pat rei­kė­tų at­sar­giau ver­tin­ti įvai­rius ne­aiš­kius kon­kur­sus so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se, pa­žin­čių pus­la­pius, o ypač to­kius, ku­riuo­se pra­šo­ma at­siųs­ti as­me­ni­nę nuo­trau­ką, kar­tais ir in­ty­mią, ku­ri ga­li leng­vai tap­ti šan­ta­žo įran­kiu.

Tarp nau­jes­nių iš­nau­do­ji­mo for­mų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas įvar­di­jo ir ver­ba­vi­mą ka­ro veiks­mams, ži­no­ma, čia kal­ba­ma ne apie Pran­cū­zi­jos sve­tim­ša­lių le­gio­ną.

 

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.