Jū­ra­tė Če­sy­nai­tė: „Šau­dy­me kaip ma­ra­to­ne, kar­tais ži­nai, kad jau ne­bū­si pir­ma, bet vis tiek trau­ki ir tem­pi sa­ve iki pas­ku­ti­nio ki­lo­met­ro, pas­ku­ti­nio šū­vio” (2)

Jū­ra­tė Če­sy­nai­tė
Būsimos gamtos mokslų daktarės delne – gamtos dalelė, ežiukas. Asmeninė nuotr.
Šau­dy­mo spor­to pa­sau­ly­je aly­tiš­kės šau­lės Jū­ra­tės Če­sy­nai­tės pa­var­dė yra la­bai ge­rai ži­no­ma. Ji ne­nu­ga­li­ma bu­vo ir Aly­tu­je šie­met vy­ku­sia­me Lie­tu­vos šau­dy­mo čem­pio­na­te. Kol kas Jū­ra­tė at­ei­nan­čius me­tus pla­nuo­ja skir­ti įpu­sė­toms dok­to­ran­tū­ros stu­di­joms, aiš­ku, vi­lia­si ne­ap­leis­ti ir tre­ni­ruo­čių, o 2023-iuo­sius ma­to kaip ga­li­my­bę iš­ko­vo­ti ke­lia­la­pį į Pa­ry­žiaus olim­pi­nes žai­dy­nes. Šau­lę J.Če­sy­nai­tę kal­bi­na Al­do­na KU­DZIE­NĖ.

– Esa­te aly­tiš­kė, bai­gu­si Pu­ti­nų gim­na­zi­ją bei ne­ma­žai lai­ko pra­lei­du­si Aly­taus spor­to ir rek­re­a­ci­jos spor­to cen­tro pneu­ma­ti­nių gin­klų šau­dyk­lo­je. O jei kon­kre­čiau, kas pa­ska­ti­no Jus lan­ky­ti šau­dy­mo tre­ni­ruo­tes? Ar ta­da, tre­ni­ruo­čių pra­džio­je, jau gal­vo­jo­te apie spor­ti­nin­kės kar­je­rą?

– Taip, esu tik­ra aly­tiš­kė ir la­bai my­liu šį kraš­tą, net jei gy­ve­ni­mas ka­da nors nu­blokš­tų ki­tur, vi­sa­da sva­jo­čiau su­grįž­ti čia.

Aly­taus Pu­ti­nų gim­na­zi­jo­je mo­kiau­si nuo pat pir­mos kla­sės (tuo me­tu tai bu­vo vi­du­ri­nė mo­kyk­la). Tuo tar­pu Aly­taus spor­to ir rek­re­a­ci­jos spor­to cen­tro du­ris vars­ty­ti pra­dė­jau jau ūg­te­lė­ju­si.

Ir spor­ti­nin­kės kar­je­ra tik­rai pra­si­dė­jo ne nuo kul­ki­nio šau­dy­mo, esu lan­kiu­si ne vie­ną spor­to bū­re­lį – dziu­do, orien­ta­vi­mo­si spor­tą ir dar ke­le­tą, ku­rių jau net ne­pri­si­me­nu.

Bū­tent į kul­ki­nio šau­dy­mo tre­ni­ruo­tes at­ve­dė kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­jas, tie­sa, ta­da šau­dy­mo ne­pri­si­jau­ki­nau ir, pa­lan­kiu­si tre­ni­ruo­tes pus­me­tį, nu­spren­džiau ieš­ko­ti ak­ty­ves­nės veik­los.

Vai­kys­tė­je bu­vau ir iki šiol esu la­bai ak­ty­vi: bė­gio­ju, va­ži­nė­ju dvi­ra­čiu, mėgs­tu žais­ti sta­lo te­ni­są. To­kia ak­ty­vi spor­ti­nė veik­la man pa­tin­ka, ji iš­krau­na tiek fi­ziš­kai, tiek emo­ciš­kai ir vei­kia ra­mi­nan­čiai, vis­gi sa­vęs to­kio­se ša­ko­se ne­at­ra­dau.

Į šau­dyk­lą grį­žau bū­da­ma jau 15-kos. Bū­tent ta­da at­ėjau ska­ti­na­ma di­de­lio vi­di­nio no­ro už­si­im­ti kaž­kuo ne­kas­die­niš­ku. O bė­gant lai­kui šau­dy­mas įtrau­kė tuo, jog tai yra la­bai sa­via­na­li­zi­nis spor­tas, kur ko­vo­ji su sa­vi­mi, ne su kaž­kuo ki­tu.

Aiš­ku, spor­ti­nės veik­los pra­džio­je apie kaž­ko­kią kar­je­rą tik­rai ne­gal­vo­jau, vi­sa tai at­si­ra­do su lai­ku ir troš­ki­mu gau­ti kaž­ko­kį nuo­pel­ną už įdė­tą dar­bą ir lai­ką.

– Kiek tre­ne­rių mo­kė Jus šau­dy­ti skai­čiuo­jant iki šian­die­nos?

– Šau­dy­ti šau­tu­vu mo­kė vie­nin­te­lis tre­ne­ris Čes­lo­vas Pa­vi­lo­nis.

– Ko­kios šio spor­to iš­skir­ti­nės sa­vy­bės?

– Kul­ki­nis šau­dy­mas yra la­biau psi­cho­lo­gi­nis spor­tas. Ma­no nuo­mo­ne, meist­riš­ku­mas pa­sie­kia­mas per tam tik­rą lai­ką, ak­ty­viai tre­ni­ruo­jan­tis. Vis­gi, per­ga­les ski­na tie, ku­rie iš­moks­ta dirb­ti su sa­vi­mi, tai yra ge­ba kon­tro­liuo­ti min­tis, emo­ci­jas, veiks­mus.

As­me­niš­kai aš ne­lai­kau sa­vęs ge­le­ži­ne ar la­bai psi­cho­lo­giš­kai stip­ria. Tik­riau­siai tai ir yra prie­žas­tis, dėl ko tiek me­tų už­si­i­mu šia veik­la – kiek­vie­na tre­ni­ruo­tė ir kiek­vie­nos var­žy­bos ma­ne stip­ri­na kaip žmo­gų, stip­ri­na ma­no psi­cho­lo­gi­ją.

– Po ko­kias ša­lis Jus pa­ve­džio­jo šau­dy­mo spor­tas? Ku­rio­je la­biau­siai pa­ti­ko var­žy­tis? Ku­rias ša­lis pa­si­ren­ka­te atos­to­goms?

– Esu var­žiu­sis di­džio­jo­je dau­gu­mo­je Eu­ro­pos vals­ty­bių, prak­tiš­kai vi­sa Eu­ro­pa, kaip mes sa­ko­me, jau yra iš­va­ži­nė­ta.

Įsi­min­ti­niau­si star­tai ir ke­lio­nės, su­si­ju­sios su šau­dy­mo spor­tu, bu­vo Ki­ni­jo­je, Pie­tų Ko­rė­jo­je, Ku­vei­te, Ka­ta­re.

Iš tie­sų, kuo eg­zo­tiš­kes­nė ir to­li­mes­nė ša­lis, tuo la­biau no­ri­si ten nu­vyk­ti. Ta­čiau iki šiol la­biau­siai pa­tin­ka var­žy­tis Vo­kie­ti­jo­je, Miun­che­no šau­dyk­lo­je, bū­tent šio­je šau­dyk­lo­je šau­liai var­žė­si dėl 1972 me­tų va­sa­ros olim­pi­nių žai­dy­nių me­da­lių.

Tai yra is­to­ri­nis šau­dy­mo kom­plek­sas, ku­ris spin­du­liuo­ja olim­pi­ne au­ra.

Atos­to­goms ren­kuo­si ša­lis, ku­rio­se dar ne­su bu­vu­si, šiais me­tais vy­kau į Grai­ki­ją, ta­čiau la­biau­siai įsi­min­ti­nos atos­to­gos bu­vo JAV bei Ka­na­do­je. Ar­ti­miau­siu me­tu no­rė­čiau nu­vyk­ti į Por­tu­ga­li­ją.

– Be abe­jo, kar­tais tek­da­vo į var­žy­bas iš­vyk­ti ir be tre­ne­rio ar su ki­tu, nau­ju tre­ne­riu. Stre­suo­da­vo­te?

– Kaip jau mi­nė­jau, ma­ne tre­ni­ra­vo ir tre­ni­ruo­ja tik Čes­lo­vas Pa­vi­lo­nis. Ta­čiau esu vy­ku­si į var­žy­bas ir be tre­ne­rio.

Ka­dan­gi esu su­bren­du­si spor­ti­nin­kė, tai tas da­ly­va­vi­mas be tre­ne­rio tik­rai ne­ap­sun­ki­na. Ma­nau, toks sa­va­ran­kiš­kas da­ly­va­vi­mas net­gi iš da­lies man pa­tin­ka, nes mo­ko sa­va­ran­kiš­ku­mo.

– Bet to­bu­lė­ti vie­nam be tre­ne­rio ar yra įma­no­ma?

– Ma­nau, kad ne. Ži­no­ma, bet ku­rio tre­ne­rio ži­nių ba­ga­žas nė­ra gu­mi­nis, tad, ma­nau, kiek­vie­no ge­ro spor­ti­nin­ko kar­je­ro­je at­ei­na mo­men­tas, kai jis tam­pa pra­na­šes­nis už tre­ne­rį.

Ta­da tre­ne­ris tam­pa la­biau men­to­rius, pri­me­nan­tis da­ly­kus, ku­riuos spor­ti­nin­kas jau ži­no, pa­gal­bi­nin­kas ir drau­gas, o kar­tais žmo­gus, ant ku­rio ga­li­ma ir iš­si­lie­ti (ir pa­ti­kė­kit, to rei­kia daž­nai). Ma­nau, bū­tent toks šią die­ną ir mū­sų su tre­ne­riu ry­šys.

Man yra sa­kę, jog ma­no cha­rak­te­ris nu­ož­mus, daž­nai prieš var­žy­bas mėgs­tu pa­si­pyk­ti, tad ačiū Čes­lo­vui už tai, kad ge­ba iš­la­vi­ruo­ti ta­me.

– Iš­skir­ki­te ke­le­tą sa­vo ti­tu­lų ir šiek tiek pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip tai įvy­ko. Ku­riuo la­biau­siai džiau­gia­tės?

– Nors tai ir ne­bu­vo di­džiau­sias ar rim­čiau­sias ti­tu­las, ta­čiau la­biau­siai džiu­gi­no pir­mą kar­tą iš­ko­vo­tas Lie­tu­vos su­au­gu­sių­jų čem­pio­na­to me­da­lis.

Iš tie­sų, net ne­pri­si­me­nu, ke­lin­tais me­tais tiks­liai tai įvy­ko, ta­čiau ta­da jau­čiau­si nu­ga­lė­ju­si vi­są pa­sau­lį.

Šian­dien, ma­nau, aukš­čiau­sias laip­te­lis – 8 vie­ta Eu­ro­pos čem­pio­na­te (2019 m.) MIX pra­ti­me, ku­ria­me da­ly­va­vo­me kar­tu su Ka­ro­liu Gi­ru­liu. MIX – tai šau­dy­mo rung­tis, ku­rio­je ša­liai at­sto­vau­ja miš­ri (vy­ro ir mo­ters) ko­man­da ir ši rung­tis įtrauk­ta į olim­pi­nes žai­dy­nes.

– Kas svar­biau per var­žy­bas: kad akis ne­su­mirk­sė­tų ar kad ran­ka ne­su­dre­bė­tų?

– Jei­gu reik­tų rink­tis iš šių dvie­jų, tai mie­liau pa­si­rink­čiau už­si­merk­ti ir iš­šau­ti su ne­dre­ban­čia ran­ka. Ta­čiau ben­drą­ja pras­me, svar­biau­sia yra tai, kad ne tik ran­ka, bet ir vi­sas kū­nas ne­dre­bė­tų.

Šau­dant rei­kia at­ras­ti sa­vo kū­no ba­lan­są ir pu­siau­svy­rą su gin­klu, ir iš tie­sų jei tai at­ra­si, pats re­gė­ji­mas jau tik pa­gal­bi­nė prie­mo­nė.

Mes ne­re­tai tre­ni­ruo­ja­mės šau­dy­ti už­si­mer­kę ar tam­so­je, ži­no­ma, ta­da vien į cen­trą ne­šau­do­me.

– Ar iš tie­sų šau­dy­mo var­žy­bo­se – kaip šū­vis, taip star­tas?

– Tik­rai taip, mes ne sprin­te­riai, ku­rie kar­tą nu­bė­go ir per tas ke­lias­de­šimt se­kun­džių ta­po čem­pio­nais. Per var­žy­bas tu­ri­me 60 ar 120 star­tų (šū­vių), ir kiek­vie­nam tam star­tui rei­kia spe­ci­fi­nio pa­si­ruo­ši­mo, nes nuo to pri­klau­so ta­vo re­zul­ta­tas, ir vie­na klai­da ga­li lem­ti la­bai daug.

Tik ta­da, kai kiek­vie­nas šū­vis bus ati­dirb­tas ir vie­no­das, re­zul­ta­tas bus ta­ve džiu­gi­nan­tis. Ta šau­dy­mo mo­no­to­ni­ja kar­tais yra tik­rai la­bai var­gi­nan­ti.

Aš šau­dy­mą la­biau ly­gin­čiau su ma­ra­to­nu, aiš­ku, kal­bu ne apie fi­zi­nį spor­to ša­kų krū­vį. Šau­dy­me kaip ma­ra­to­ne, kar­tais ži­nai, kad jau ne­bū­si pir­ma, bet vis tiek trau­ki ir tem­pi sa­ve iki pas­ku­ti­nio ki­lo­met­ro, pas­ku­ti­nio šū­vio.

Di­džiau­sios ko­vos su sa­vi­mi bū­na ta­da, kai vis­kas ne­ina pa­gal pla­ną, kar­tais tie­siog ne­si­se­ka, bet mes pri­va­lo­me ko­vo­ti ir steng­tis dėl kiek­vie­no šū­vio iki pa­bai­gos.

– Jūs – bū­si­ma gam­tos moks­lų dak­ta­rė. Rū­pi, ką nag­ri­nė­jo­te sa­vo moks­li­nia­me dar­be. Ir kiek iki jo baig­ties be­li­kę.

– Dok­to­ran­tū­ros stu­di­jas stu­di­juo­ju Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te ir tik­rai vi­si šyp­so­si, kai su­ži­no, kad ty­ri­nė­ju šau­dyk­lų už­terš­tu­mą sun­kiai­siais me­ta­lais.

Dar nuo ba­ka­lau­ro stu­di­jų lai­kų už­si­ė­miau tir­ti šau­dyk­lų už­terš­tu­mą švi­nu bei fi­zi­ko­che­mi­nių dir­vo­že­mių sa­vy­bių ypa­tu­mus šau­dyk­lų dir­vo­že­miuo­se. Iš es­mės tą tę­siau tiek ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jo­se, tiek da­bar.

Ži­no­ma, šiuo me­tu at­lie­ka­mi ty­ri­mai yra daug pla­tes­ni, ban­dau ana­li­zuo­ti ne tik tar­šos mas­tą, bet ir tar­šos po­vei­kį gy­viems or­ga­niz­mams.

O bū­tent da­bar vyk­dau lau­ko ty­ri­mus, su­si­ju­sius su šau­dyk­los dir­vo­že­mio va­ly­mu fi­to­re­me­dia­ci­jos bū­du, tai yra kai į pa­gal­bą va­lant dir­vo­že­mį nuo sun­kių­jų me­ta­lų pa­si­tel­kia­mi au­ga­lai, ku­rie ge­ba aku­mu­liuo­ti di­de­lius sun­kių­jų me­ta­lų kie­kius sa­vo ant­že­mi­nė­je da­ly­je.

Iki dok­to­ran­tū­ros pa­bai­gos li­kę me­tai, ti­kiuo­si, to už­teks iš­spaus­din­ti dar du moks­li­nius straips­nius ir ap­si­gin­ti dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją.

– Tur­būt ne­leng­va de­rin­ti spor­tą ir moks­lą?

– Gy­ve­ni­mas man nė­ra nei leng­vas, nei sun­kus. Jis su­si­de­da iš ma­lo­nių ir ne to­kių ma­lo­nių aki­mir­kų.

Bū­na die­nų, ka­da ten­ka vers­tis per gal­vą, bū­na nak­tų, ka­da nuo stre­so ar su­si­kau­pu­sių dar­bų net ne­ga­li už­mig­ti. Ta­čiau kiek­vie­nas sun­kus mo­men­tas gy­ve­ni­me kaž­ko iš­mo­ko, kaž­kiek už­grū­di­na ir pa­da­ro ma­ne stip­res­nę.

Tad taip, tas su­de­ri­ni­mas yra šiek tiek iš­šū­kis, bet iš­šū­kiai juk ir da­ro gy­ve­ni­mą įdo­mų.

– Ko­kie šiuo me­tu yra di­džiau­si Jū­sų gy­ve­ni­mo ak­cen­tai? Vie­nas jų, leis­ki­te spė­ti, po tre­jų me­tų vyk­sian­ti Pa­ry­žiaus olim­pia­da?

– At­ei­nan­tys me­tai bus skir­ti moks­lui, steng­siuo­si ne­si­vers­ti per gal­vą ir ati­dė­ti di­de­lę lai­ko ir min­čių da­lį tik dok­to­ran­tū­ros bai­gi­mui.

Ži­no­ma, šau­dy­mo vi­siš­kai ap­leis­ti ne­ga­lė­siu, nes me­tų per­trau­ka bū­tų la­bai il­ga, tam, kad ge­rai šau­dy­čiau, man rei­kia daug tre­ni­ruo­tis. Ta­čiau su­pran­tu, kad mak­si­ma­liai ati­duo­ti ir šau­dy­mui, ir moks­lui ne­ga­liu.

Ban­dy­si­me la­vi­ruo­ti, pir­mie­ji ke­lia­la­piai ir Pa­ry­žių bus iš­da­ly­ti jau 2022 me­tais pa­sau­lio čem­pio­na­te, ta­čiau, ma­nau, mums di­džiau­sias šan­sas iš­si­ko­vo­ti juos vė­liau – 2023 me­tais.

– Jei ras­tų­si no­ras Jums ra­šy­ti kny­gą, bet bū­tų tik dvi ga­li­my­bės – spor­tas ar gam­ta, ku­rią pa­si­rink­tu­mė­te?

– Tik­riau­siai pa­si­rink­čiau spor­tą, nes li­te­ra­tū­ros lie­tu­vių kal­ba apie mū­sų spor­tą tik­rai nė­ra.

Ma­nau, bū­tų la­bai svei­kin­ti­na idė­ja pa­ra­šy­ti mo­ko­mą­jį lei­di­nį apie kul­ki­nį šau­dy­mą lie­tu­vių kal­ba, ypa­tin­gai jei to im­tų­si pa­tys spor­ti­nin­kai. Kas ži­no, gal­būt tai bus kaž­kie­no at­ei­ties pro­jek­tas..?

– Jei ne­klys­tu, esa­te Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės spor­to klu­bo na­rė. Kaip ten jau­čia­tės?

– Pri­klau­sau KASP (Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­goms), iš tik­rų­jų pa­tir­tis KASP yra ne­įkai­no­ja­ma. O ka­riuo­me­nės spor­to klu­bas su­tei­kia ga­li­my­bę at­sto­vau­ti Lie­tu­vai ir pa­sau­lio ka­riuo­me­nės šau­dy­mo čem­pio­na­tuo­se bei žai­dy­nė­se.

Vi­sa­da vyk­da­ma į šias var­žy­bas esu pa­ki­lios nuo­tai­kos, nes pa­sau­lio ka­riuo­me­nės čem­pio­na­tuo­se var­žy­bų at­mo­sfe­ra yra kiek ki­to­kia – pa­ki­les­nė, ge­res­nė, drau­giš­kes­nė.

– Ir pa­bai­gai, ko­kia bū­tų Jū­sų ži­nu­tė nau­jiems šau­liams ar ki­tų spor­to ša­kų spor­ti­nin­kams?

– Vi­siems spor­ti­nin­kams lin­kiu ati­duo­ti vi­są šir­dį spor­to ša­kai, ku­rią kul­ti­vuo­ja.

Tau­py­ti jė­gų ar lai­ko tam, ką mėgs­ta­te da­ry­ti, tam, kas jus ve­ža, – ne­ver­ta.

O jau­niems šau­liams lin­kiu ge­le­ži­nės kan­try­bės, stip­rių ner­vų ir siū­lau ne­iš­si­gąs­ti, jei ke­lias į per­ga­les ne­bus pa­gal­vė­mis iš­klo­tas.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    https://www.ekffo150.com/theking
    https://www.ekffo150.com/merit
    https://www.ekffo150.com/yes
    https://www.ekffo150.com/first
    https://www.ekffo150.com/sands
    https://www.ekffo150.com/joy
    https://www.ekffo150.com/royal
    https://www.ekffo150.com/starclub
    https://www.ekffo150.com/asian
    https://www.ekffo150.com/superman
    https://www.ekffo150.com/gatsby
    https://www.ekffo150.com/33
    https://www.ekffo150.com/oncasino
    https://www.ekffo150.com

    https://www.ajp4949.com/theking
    https://www.ajp4949.com/merit
    https://www.ajp4949.com/sands
    https://www.ajp4949.com/first
    https://www.ajp4949.com/33casino
    https://www.ajp4949.com/worldcasino
    https://www.ajp4949.com/korea
    https://www.ajp4949.com/

    https://www.bgj4949.com/
    https://www.bgj4949.com/sands
    https://www.bgj4949.com/theking
    https://www.bgj4949.com/first
    https://www.bgj4949.com/yes
    https://www.bgj4949.com/33
    https://www.bgj4949.com/world
    https://www.bgj4949.com/super
    https://www.bgj4949.com/korea
    https://www.bgj4949.com/gatsby

    https://www.dnfl4949.com/
    https://www.dnfl4949.com/first
    https://www.dnfl4949.com/merit
    https://www.dnfl4949.com/theking
    https://www.dnfl4949.com/sands
    https://www.dnfl4949.com/yescasino
    https://www.dnfl4949.com/gatsby
    https://www.dnfl4949.com/corea
    https://www.dnfl4949.com/33casino
    https://www.dnfl4949.com/f1casino

    https://www.skfl4949.com/
    https://www.skfl4949.com/firstcasino
    https://www.skfl4949.com/meritcasino
    https://www.skfl4949.com/sandscasino
    https://www.skfl4949.com/thekingcasino
    https://www.skfl4949.com/yescasino
    https://www.skfl4949.com/gatsbycasino

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.