Jau­no­sios ver­sli­nin­kės aly­tiš­kės: „Dra­bu­žiai ne­tu­ri ly­ties”

– Kas yra „Mau­Kiss“?

– „Mau­Kiss“ yra dra­bu­žių ir ak­se­su­a­rų di­zai­nai, įkvėp­ti to, ką mes gal­vo­ja­me, gir­di­me, ma­to­me ir sa­ko­me. Pre­kės žen­klas bu­vo su­kur­tas sie­kiant skleis­ti su­pra­ti­mą įvai­rio­mis te­mo­mis, no­ri­me pa­dė­ti žmo­nėms pa­si­jaus­ti lais­ves­niais.

– Ka­da ir kaip gi­mė min­tis įkur­ti sa­vo pre­kės žen­klą?

– Min­ties ne­rei­kė­jo ieš­ko­ti il­gai, ji vi­sa­da bu­vo ša­lia, to­dėl pra­dė­jus kal­bė­tis apie „Mau­Kiss“ idė­ją, jun­giant ma­žas de­ta­les, su­si­kū­rė ben­dras vaiz­das ir 2020 me­tų va­sa­rą gim­ta­ja­me mies­te Aly­tu­je pra­dė­jo­me vi­zi­ją pil­dy­ti.

– Mer­gi­nos, ar jū­sų stu­di­jos su­si­ju­sios su ver­slu?

– Vai­va stu­di­juo­ja Tarp­tau­ti­nį ver­slą ir ko­mu­ni­ka­ci­ją, o aš, Gus­tė, di­zai­ną, to­dėl kar­tu esa­me pui­kus de­ri­nys, pa­pil­do­me vie­na ki­tos ži­nias.

– Ar tai bu­vo vi­siš­kai nau­ja sri­tis, ku­rio­je pra­dė­jo­te dar­bus nuo nu­lio?

– Taip, vis­kas bu­vo nau­ja. Tu­rė­jo­me la­bai daug iš­mok­ti per trum­pą lai­ką. Vis dar mo­ko­mės. Kiek­vie­na nau­ja pa­tir­tis da­vė ir duo­da nau­jų ži­nių, pa­de­da ge­riau su­pla­nuo­ti to­li­mes­nius veiks­mus.

– Vai­va, sa­ky­ki­te, ar tai tik jud­vie­jų su Gus­te pro­jek­tas?

– Taip, vi­sus kū­ry­bi­nius dar­bus, dra­bu­žių di­zai­nus, brand‘o įvaiz­dį, net pa­čias fo­to­se­si­jas ir re­kla­mi­nius fil­mu­kus ku­ria­me pa­čios, ta­čiau tu­ri­me di­de­lį pa­lai­ky­mą iš drau­gų, ku­rie pa­de­da mums įvai­riais klau­si­mais. Be jų ir „Mau­Kiss“ ne­bū­tų ten, kur yra da­bar. Taip pat mū­sų su­ma­ny­mus iš­pil­do nuo­sta­bi siu­vė­ja Dai­va, ku­ri jau ne vie­ną de­šim­tį me­tų dir­ba šį dar­bą.

– Ko­dėl ren­ka­tės bū­tent to­kius už­ra­šus sa­vo dra­bu­žių li­ni­jo­je?

– Žmo­nės daž­nai gal­vo­ja vi­siš­kai apie tą pa­tį, ta­čiau bi­jo­me ar ne­drįs­ta­me pa­sa­ky­ti, o kar­tais ir ne­no­ri­me iš­girs­ti tam tik­rų da­ly­kų. Mes ma­no­me, kad vi­sos tos min­tys yra svar­bios ir reikš­min­gos, to­dėl su­tei­kia­me žmo­nėms pro­gą bū­ti drą­siems. Dra­bu­žiai yra žmo­gaus įvaiz­džio pa­pil­dy­mas, sma­gu, kai jis siun­čia kaž­ko­kią ži­nu­tę.

– Kaip nu­spren­džia­te, kad bū­tent šis už­ra­šas tu­ri bū­ti ant dra­bu­žių?

– Sten­gia­mės pa­ma­ty­ti ir su­pras­ti, kaip ki­ti žmo­nės šį už­ra­šą su­pras­tų, ar jiems pa­tik­tų idė­ja, min­tis, ku­rią ban­do­me per­teik­ti.

– Ko­dėl pre­kiau­ja­te tik uni­sex dra­bu­žiais?

– Dra­bu­žiai ne­tu­ri ly­ties. Ne­no­ri­me jų ka­te­go­ri­zuo­ti. Var­to­to­jas ren­ka­si pats, ne­ban­do­me jam įteig­ti ste­re­o­ti­pų.

– Kiek lai­ko per sa­vai­tę ski­ria­te bū­tent „Mau­Kiss“?

– Kiek­vie­na sa­vai­tė yra skir­tin­ga, tu­ri­me dar­bų są­ra­šus, ku­riuos tu­ri­me įvyk­dy­ti, o lai­ką, pa­si­skirs­tom pa­čios. Vie­na sa­vai­tė ga­li bū­ti be po­il­sio, o ki­ta la­bai leng­va.

– Su ko­kiais sun­ku­mais su­si­dū­rė­te?

Dau­giau­sia sun­ku­mų at­si­ran­da ga­my­bi­niuo­se pro­ce­suo­se, ku­riuo­se trūks­ta pa­tir­ties.

– „Mau­Kiss“ pa­si­žy­mi ypa­tin­ga es­te­ti­ka. Kas už tai at­sa­kin­gas?

– Aš ir Gus­tė. Mū­sų nuo­mo­nės ne vi­sa­da su­tam­pa, to­dėl kom­pro­mi­so ieš­ko­ji­mas su­ku­ria dar ge­res­nius re­zul­ta­tus.

– Ko­kių at­ei­ties pla­nų tu­ri­te?

– No­ri­me to­liau kur­ti, tu­ri­me idė­jų, ku­rios dar lau­kia sa­vo ei­lės, ka­da bus įgy­ven­din­tos, bet vi­sas sa­vo min­tis sten­gia­mės re­a­li­zuo­ti kaip įma­no­ma grei­čiau, nes kiek­vie­na ga­li pa­do­va­no­ti vis nau­jų idė­jų. Kai jos ne­si­kau­pia, yra iš­pil­do­mos – leng­viau.

– Ar no­rė­tu­mė­te, kad tai bū­tų vie­nin­te­lis jū­sų pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis, tai yra at­ei­ty­je dirb­ti tik su sa­vo pre­kės žen­klu?

– Ži­no­ma, no­rė­tu­mė­me, kad tai bū­tų mū­sų vie­nin­te­lis dar­bas, ta­da ga­lė­tu­mė­me vi­są ener­gi­ją skir­ti „Mau­Kiss“ ir to­liau džiaug­tis tuo, ką da­ro­me.

Lie­pa Svirs­kai­tė