Jau­nie­ji „Ru­nos” ar­tis­tai lau­kia šven­čių ir me­to, kai ne­be­rei­kės dė­vė­ti kau­kių (1)

Arūnas Narauskas
Arūnas Narauskas makaronų gamybos pamokose Italijoje. Jam teko garbė dalyvauti TV3 televizijos projekte „Pirmas kartas“, kurio filmavimai vyko įvairiose Italijos vietose. Asmeninė nuotr.
Ko­ro­na­vi­ru­sas pa­ko­re­ga­vo vi­sų mū­sų pla­nus. Kon­tak­ti­nio ben­dra­vi­mo la­bai trūks­ta vai­kams, ypač spe­cia­lių­jų po­rei­kių, ne­ga­lią tu­rin­tiems mo­ki­niams iš­skir­ti­nai svar­bus kon­tak­ti­nis ug­dy­mo po­bū­dis. „Bu­vi­mas kar­tu vi­siems vai­kams, o mū­sų mo­kyk­los ug­dy­ti­niams – ypač rei­ka­lin­gas. Tiems, ku­rie jau ne pir­mus me­tus lan­ko te­at­ro stu­di­ją „Ru­na“, bu­vi­mas ben­druo­me­nė­je, sce­no­je su­tei­kia pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi, pri­ke­lia jaus­mus ir min­tis, ryž­tą, ver­čia ju­dė­ti. Kiek­vie­nas spek­tak­lis jiems tar­si pa­sau­lio pa­ži­ni­mas“, – sa­ko Sim­no spe­cia­lio­sios mo­kyk­los il­ga­me­tis pe­da­go­gas, me­to­di­nin­kas, te­at­ro stu­di­jos „Ru­na“ va­do­vas Arū­nas Na­raus­kas. Apie „Ru­nos“ ir ne tik jos veik­lą ka­ran­ti­no me­tu su A.Na­raus­ku kal­ba Al­do­na KU­DZIE­NĖ.

– Ka­ran­ti­nas ben­dro­jo ug­dy­mo įstai­gų mo­ki­niams už­da­rė mo­kyk­lų du­ris. Ko­kia veik­la šiuo me­tu vyks­ta Jū­sų mo­kyk­lo­je?

– Mū­sų, Aly­taus ra­jo­no Sim­no spe­cia­lio­jo­je mo­kyk­lo­je, pa­mo­kos ir už­kla­si­nės veik­los bū­re­liai – ne­for­ma­lu­sis švie­ti­mas – mo­ki­niams or­ga­ni­zuo­ja­mas kon­tak­ti­niu bū­du. Pa­mo­kų me­tu sa­vo mo­ki­nius mo­kau vie­no se­niau­sio mū­sų kraš­to ama­to – py­ni­mo iš vy­te­lių. Po pie­tų vyks­ta te­at­ro stu­di­jos „Ru­na“ veik­la.

Pir­mo­jo ka­ran­ti­no me­tu ir mes dir­bo­me per nuo­to­lį, di­de­lių pro­ble­mų ne­ki­lo, mo­ki­niai pri­si­jung­da­vo, ma­žes­niems tai pa­da­ry­ti pa­dė­da­vo tė­vai ar­ba glo­bė­jai.

– Esa­te mi­nė­jęs, kad skir­tin­gai veik­la vyk­do­ma su vai­kais ir jau­ni­mu. Kaip se­ka­si?

– Su mo­ki­niais dir­ba­me kon­tak­ti­niu bū­du, su jau­nuo­liais nuo­to­li­niu. Pir­mo ka­ran­ti­no me­tu, kaip jau mi­nė­jau, ir su mo­ki­niais, ir su jau­nuo­liais dir­bo­me nuo­to­li­niu bū­du, ta­čiau su­ge­bė­jo­me net spek­tak­lį „Eg­lė žal­čių ka­ra­lie­nė“ pa­sta­ty­ti, nors bu­vo la­bai ne­leng­va, tru­pė di­de­lė, virš 20 ar­tis­tų.

An­tro ka­ran­ti­no me­tu nu­spren­dus, jog spe­cia­lių­jų po­rei­kių mo­ki­niams ug­dy­mas bus tę­sia­mas kon­tak­ti­niu bū­du, ėmė­me re­pe­tuo­ti ma­žes­nė­mis gru­pe­lė­mis, lai­ky­tis sau­gių at­stu­mų, ne­pa­mirš­ti mui­lo, dez­in­fek­ci­nio skys­čio ir, ži­no­ma, kau­kių.

Kol kas vi­sa vyks­ta sklan­džiai, la­bai ti­kiuo­si, kad pa­vyks sau­giai dirb­ti ir at­ei­ty­je. Svar­bu ne­pra­ras­ti bud­ru­mo ir op­ti­miz­mo.

– Ko ug­dy­ti­niai la­biau­siai pa­si­ilgs­ta?

– La­bai pa­si­il­go vi­sų į te­at­ro šven­tes at­vyks­tan­čių sve­čių, nes kiek­vie­nas pa­si­ro­dy­da­vo su vai­kams skir­to­mis do­va­no­mis, gra­žiais svei­ki­ni­mo žo­džiais. Ypač pa­si­il­go ak­to­rių La­ri­sos Kal­po­kai­tės ir Jo­no Braš­kio. Mū­sų ak­to­riams vi­sa­da bu­vo svar­bu jų my­li­mų ki­no ir te­at­ro žvaigž­džių nuo­mo­nė, nors jie sce­no­je jau­čia­si la­bai už­tik­rin­tai, be­veik vi­sus me­tus re­pe­tuo­ja spek­tak­lį.

Vai­kai ži­no be­veik vi­sus fil­mus, spek­tak­lius, ku­riuo­se vai­di­na La­ri­sa ir Jo­nas, juos lai­ko sa­vo vy­res­niai­siais drau­gais. O šie po kiek­vie­nos prem­je­ros jau­nie­siems ar­tis­tams įtei­kia di­džiu­lį tor­tą, spe­cia­liai iš­kep­tą pa­gal sta­to­mą pa­sa­ką. Tor­tas bū­na pa­puoš­tas vai­di­na­mo spek­tak­lio per­so­na­žais.

Mo­ki­niams la­bai svar­bu, kad jų my­li­mi ak­to­riai kiek­vie­nam iš jų pa­ro­do dė­me­sį, kiek­vie­ną pa­drą­si­na, pa­gi­ria.

Taip pat pa­si­il­go vy­res­nių­jų bi­čiu­lių, Lie­tu­vos su­tri­ku­sio in­te­lek­to ben­dri­jos „Vil­tis“ Aly­taus ra­jo­no pa­da­li­nio Sim­no sky­riaus ar­tis­tų drau­gi­jos, jau dau­gy­bę me­tų mū­sų mo­kyk­lą bai­gę mo­ki­niai kar­tu vai­di­na su dar jo­je be­si­mo­kan­čiais.

La­bai džiau­giuo­si, kad mū­sų te­at­ro tru­pė lyg vie­na di­de­lė šei­my­na, vi­si ran­da vie­tą po sau­le. Aiš­ku, jau­nie­ji ar­tis­tai lau­kia, kai ne­rei­kės dė­vė­ti kau­kių, nes sce­no­je pa­kan­ka­mai sun­ku su jo­mis vai­din­ti, bet mo­ki­niai pui­kiai su­pran­ta, jog tai­syk­lių pri­va­lu lai­ky­tis vi­siems.

– Kaip „Ru­nos“ va­do­vas, ko­kius pla­nus ku­ria­te at­ei­čiai?

– Šiuo me­tu su mo­ki­niais ir jau­nuo­liais in­ten­sy­viai, ak­ty­viai ruo­šia­mės prem­je­rai, 27-ajam spek­tak­liui pa­gal Han­so Chris­tia­no An­der­se­no pa­sa­ką „Mer­gai­tė su deg­tu­kais“.

Da­bar ga­mi­na­mos spek­tak­lio de­ko­ra­ci­jos, siu­va­mi kos­tiu­mai, lau­kia­me, ka­da, at­slū­gus pan­de­mi­jai, ga­lė­si­me su­kvies­ti žiū­ro­vus į jau­kią Sim­no kul­tū­ros na­mų sce­ną ir sa­lę.

Ir, ži­no­ma, pla­nuo­se – 28-asis spek­tak­lis. Dar­bai vir­te ver­da, bai­gia­me vie­nus, puo­la­me prie ki­tų.

– „Po­nas Arū­nas“ vir­tu­a­liai mo­ko ga­min­ti. Ar šis po­mė­gis ir­gi pa­ža­din­tas pan­de­mi­jos?

– Mais­tą ga­mi­nu ga­na se­niai, da­ly­vau­da­mas te­le­vi­zi­jos pro­jek­tuo­se už­sie­ny­je iš­mo­kau nau­jų re­cep­tų, ku­rie ir Lie­tu­vo­je pui­kiai pa­vyks­ta. Pa­vyz­džiui, Ita­li­jo­je res­to­ra­ne iš­mo­kau ga­min­ti tik­rus ita­liš­kus ma­ka­ro­nus „Tag­lia­tel­le“. Pa­ste­bė­jau, kad ir mū­sų mo­čiu­tės pa­na­šiai ga­min­da­vo ma­ka­ro­nus, ži­no­ma, ski­ria­si kai ku­rie in­gre­dien­tai, ta­čiau jos ne pras­čiau ga­mi­no ir ga­mi­na nei tik­ri vir­tu­vės še­fai.

Kiek­vie­na šei­mi­nin­kė ar šei­mi­nin­kas sa­vo vir­tu­vė­je ga­li bū­ti pa­tys ge­riau­si še­fai. Šio pa­siū­ly­mo su­lau­kiau iš mū­sų Dzū­ki­jos met­raš­ti­nin­ko, por­ta­lo „Da­nie­lius.net“ įkū­rė­jo ir va­do­vo Da­nie­liaus Ja­ku­ba­vi­čiaus. Da­bar toks me­tas, kai dau­giau lai­ko pra­lei­džia­me na­muo­se, vis dar ne­dir­ba ka­vi­nės, res­to­ra­nai. Na­muo­se ga­li­ma val­gy­ti ne pras­čiau nei res­to­ra­ne.

Su mei­le ga­mi­na­mas mais­tas yra svei­kas ir ko­ky­biš­kas, ko­dėl vie­no ar ki­to ne­su­dė­tin­go re­cep­to ne­iš­ban­džius ir ne­pa­si­ga­mi­nus na­muo­se. Tai­gi nie­ko ne­lau­kę su Da­nie­liu­mi ki­bo­me į dar­bus, džiu­gu, kad ir žmo­nės, no­rin­tys iš­ban­dy­ti kaž­ką nau­jo, ne­bi­jo eks­pe­ri­men­tuo­ti, trokš­ta at­ras­ti ku­li­na­ri­jo­je šį tą nau­jo.

– Pra­ėję me­tai Sim­ną ti­tu­la­vo ma­žo­sios kul­tū­ros sos­ti­nės var­du. Ar šie me­tai ak­ty­via­jai mies­te­lio ben­druo­me­nei – ato­kvė­pio lai­ko­tar­pis?

– Aš as­me­niš­kai to ato­kvė­pio ne­la­bai pa­ju­tau, nes su mo­ki­niais ir ben­dri­jos „Vil­tis“ Aly­taus ra­jo­no pa­da­li­nio Sim­no sky­riaus jau­nuo­liais la­bai ak­ty­viai re­pe­tuo­ja­me sce­no­je ir nuo­to­li­niu bū­du „Mer­gai­tę su deg­tu­kais“. Pra­si­dė­jus ka­ran­ti­nui šven­tės įpras­tai ne­vy­ko, ta­čiau žiū­ro­vai vis­ką ga­lė­jo jau­kiai ste­bė­ti sa­vo na­muo­se.

Su šau­niai­siais Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros cen­tro Sim­no sky­riaus dar­buo­to­jais te­ko ga­na ak­ty­viai da­ly­vau­ti nuo­to­li­nių ren­gi­nių fil­ma­vi­me. Įžie­bė­me Sim­no Ka­lė­dų eg­lę, nu­fil­ma­vo­me ke­le­tą links­mų kli­pu­kų, ku­riuos žiū­ro­vai ga­lė­jo iš­vys­ti por­ta­le „Da­nie­lius.net“.

Su gru­pės „Cre­do“ vy­rais pa­ruo­šė­me svei­ki­ni­mą mo­te­rims Ko­vo 8-osios pro­ga. At­ei­čiai taip pat ne­ma­žai pla­nų ir pro­jek­tų esa­me nu­ma­tę. Svar­biau­sia, kad vi­si bū­tu­me svei­ki ir iš­gy­ven­tu­me šį mums vi­siems ne­leng­vą lai­ko­tar­pį, o ta­da vis­kas bus ge­rai.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Šis jaunas simniškis formuoja kitą savo mokyklos įvaizdį, pozityvų. Jo dėka mokykla tampa kitokia, su savo veidu , ir žinią, kad ir čia ugdomi vaikai gali džiuginti žmones, kad jie šaunūs, gabūs ir kūrybingi, tik reikia juos daugiau kilstelti, daugiau su jais padirbėti, Arūnas neša aukštai iškėlęs ir toli. Oi daug kas jam turėtų nusilenkti žemai ir nuoširdžiai. Tik sėkmės tau, DIDIS ŽMOGAU. Ir ačiū, kad pasilikai Simne.

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.