Ie­va Bud­rai­tė. Ža­liuo­jan­tys Ne­mu­no šlai­tai ar vaiz­din­ges­nė gat­vė iš­rink­tie­siems?

Su ma­no at­sto­vau­ja­ma or­ga­ni­za­ci­ja su­si­sie­kė vie­no iš Aly­taus mik­ro­ra­jo­nų – Ku­ror­to – se­niū­nai­ti­jos gy­ven­to­jai, pa­si­da­ly­da­mi nuo­sta­bą ke­lian­čia is­to­ri­ja. Apei­nant tei­sės ak­tus Aly­tu­je ke­ti­na­ma ša­lia dvi­ra­čių ta­ko, nu­ties­to pa­lei kai­ri­ą­ją Ne­mu­no kran­ti­nę, įspraus­ti gat­vę. Gat­vės įren­gi­mas rei­ka­lau­tų pa­au­ko­ti rek­re­a­ci­nį po­ten­cia­lą tu­rin­čią te­ri­to­ri­ją ir kel­tų grės­mę Ne­mu­no pa­kran­tės eko­lo­gi­nei būk­lei.

Pla­nai kai­ta­lio­ja­mi pa­gal prin­ci­pą „žu­ve­lei pa­lie­pus, man pa­no­rė­jus”?

Vi­si Aly­taus mies­to gy­ven­to­jai ir sve­čiai vaikš­ti­nė­da­mi ar va­žiuo­da­mi dvi­ra­čiu Ne­mu­no pa­kran­te ga­li įsi­ti­kin­ti, kad kran­ti­nės da­ly­je, ku­ri pra­si­de­da nuo Dzū­kų gat­vės ir ei­na Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio til­to link, ša­lia rek­re­a­ci­nio dvi­ra­čių ta­ko nė­ra įreng­ta jo­kia gat­vė. Iš kai­rės – dvi­ra­čių ta­kas ir vaiz­din­ga Ne­mu­no pa­kran­tė, iš de­ši­nės – in­di­vi­du­a­lūs gy­ve­na­mie­ji na­mai.

Jo­kios gat­vės nė­ra nu­ma­ty­ta ir nau­jau­sios re­dak­ci­jos ben­dra­ja­me pla­ne, ku­rį Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pas­ku­ti­nį kar­tą tvir­ti­no pra­ėju­sių me­tų ge­gu­žę.

Ta­čiau bu­vęs mies­to vyr. ar­chi­tek­tas su šia re­a­ly­be, pa­na­šu, ne­su­tin­ka. Jis sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šo­mis Ne­mu­no kran­ti­nė­je rek­re­a­ci­nį po­ten­cia­lą tu­rin­čios zo­nos są­skai­ta su­for­ma­vo že­mės skly­pą gat­vei, ku­ri pra­tęs­tų eg­zis­tuo­jan­čios Plia­žo gat­vės da­lį. O šią al­ter­na­ty­vią tie­są per­nai spa­lį lai­ki­nai sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­rei­gas ėjęs as­muo sa­vo pa­ra­šu pa­tvir­ti­no.

Tei­si­niu po­žiū­riu spren­di­mas nė­ra le­gi­ti­mus: kad ir ko­kias pa­rei­gas ei­tum vals­ty­bės tar­ny­bo­je, ne­ga­li pri­im­ti spren­di­mų, be­si­va­do­vau­da­mas že­mes­nės ga­lios ar­ba jau ne­ga­lio­jan­čiais tei­sės ak­tais. Ta­čiau mies­to sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai, re­gis, pa­si­el­gė prie­šin­gai – va­do­va­vo­si se­nos re­dak­ci­jos mies­to ben­druo­ju pla­nu, ig­no­ra­vo na­cio­na­li­nius tei­sės ak­tus dėl pa­vir­ši­nių van­dens tel­ki­nių, gam­ti­nio kar­ka­so ap­sau­gos ir kt.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ban­do pa­tei­sin­ti sa­vo pa­rei­gū­nų spren­di­mus. Tei­gia, ne­va jais yra at­sto­vau­ja­mi ša­lia Ne­mu­no kran­ti­nės esan­čių že­mės skly­pų sa­vi­nin­kų in­te­re­sai tu­rė­ti pa­to­gų pri­va­žia­vi­mą į sa­vo nuo­sa­vy­bę. Ta­čiau tos pa­čios Ku­ror­to se­niū­nai­ti­jos gy­ven­to­jai sa­vi­val­dy­bės spren­di­mus ap­skun­dė teis­mui. Tad vis­gi kie­no in­te­re­sai sa­vi­val­dy­bės var­du gi­na­mi?

Da­lis Ku­ror­to gy­ven­to­jų įsi­ti­ki­nę, kad tai vie­no Le­li­jų gat­vės skly­po sa­vi­nin­ko pa­gei­da­vi­mas: į sa­vo skly­pą įva­žiuo­ti ne nuo Le­li­jų gat­vės, o nuo vaiz­din­ges­nės Ne­mu­no pu­sės ir taip pa­ge­rin­ti sa­vo skly­po ver­tę mies­to biu­dže­to są­skai­ta. Ar tai ga­li bū­ti tie­sa? Ži­nant, kad pa­ly­gin­ti ne­se­niai nuo pa­rei­gų nu­ša­lin­tas mies­to vyr. ar­chi­tek­tas yra įta­ria­mas dėl pik­tnau­džia­vi­mo tar­ny­ba ir do­ku­men­tų klas­to­ji­mo, ky­la įvai­rių min­čių… Ar ne­de­da­mi pa­grin­dai dar vie­nai ko­rup­ci­nei sche­mai?

Po­vei­kis dar­niam ju­du­mui ir ap­lin­kai

Šiuo me­tu mi­ni­mo­je te­ri­to­ri­jo­je nu­ties­tas dvi­ra­čių ta­kas. Tarp jo ir gy­ve­na­mų­jų pri­va­čių že­mės skly­pų li­kęs tik la­bai siau­ras na­tū­ra­liai su­si­for­ma­vu­sio Ne­mu­no upės šlai­to ir me­džių ruo­žas.

Nors da­bar ta­kas be­veik „nuo­gas” (t. y. be ypa­tin­gos ap­tar­nau­jan­čios in­fra­struk­tū­ros, ku­ri di­din­tų nau­do­ji­mo­si juo pa­trauk­lu­mą), tai pui­ki rek­re­a­ci­nės zo­nos užuo­maz­ga. Ta­ko tra­so­je ga­li­ma įreng­ti po­il­sio ir žai­di­mų aikš­te­les, sten­dus su vaiz­di­ne in­for­ma­ci­ja, pri­tai­ky­ti tra­są ne tik dvi­ra­čių, bet ir rie­du­ti­nin­kų ar pės­čių­jų eis­mui.

Tuo tar­pu gat­vės, ku­rią ban­do­ma įspraus­ti kai­ria­ja­me dvi­ra­čių ta­ko šlai­te, tie­si­mo dar­bams įgy­ven­din­ti rei­kė­tų su­nai­kin­ti da­lį kraš­to­vaiz­džio – nu­kas­ti ža­li­ą­jį upės šlai­tą, iš­pjau­ti me­džius, su­nai­kin­ti ten esan­čius šal­ti­ny­nus. Be to, gat­vė ga­li­mai pa­tek­tų į Ne­mu­no ap­sau­gos juos­tą, to­dėl ky­la pa­grįs­tų įta­ri­mų, kad jos įren­gi­mas ir eis­mas gat­ve pa­blo­gins eko­lo­gi­nę upės būk­lę.

Vi­si van­dens tel­ki­niai yra įsta­ty­mu sau­go­mi nuo tar­šos. Vie­nas iš in­stru­men­tų už­tik­rin­ti, kad į juos ne­pa­tek­tų tar­ša pa­vo­jin­go­mis me­džia­go­mis – pa­vir­ši­nių van­dens tel­ki­nių ap­sau­gos juos­tų nu­sta­ty­mas. Jos taip pat lei­džia van­dens tel­ki­nių kran­tus ap­sau­go­ti nuo ero­zi­jos, už­tik­rin­ti pa­kran­čių eko­sis­te­mų sta­bi­lu­mą, iš­sau­go­ti mig­ra­ci­nių ko­ri­do­rių funk­ci­ją, gam­ti­nį kraš­to­vaiz­dį. Be to, taip ga­ran­tuo­ja­ma ir vi­suo­me­nės tei­sė nau­do­tis van­dens tel­ki­niais ir ei­ti jų pa­kran­tė­mis. Gat­vė ga­li­mai pa­tek­tų į Ne­mu­no ap­sau­gos juos­tą, o au­to­mo­bi­lių eis­mas ja dėl iš­me­ta­mų ter­ša­lų, kie­tų­jų da­le­lių kel­tų grės­mę upės būk­lei.

Te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je pro­jek­tuo­ja­mas skly­pas gat­vei, jau ir da­bar yra ver­tin­ti­na kaip pa­žeis­to ge­o­e­ko­lo­gi­nio po­ten­cia­lo te­ri­to­ri­ja. Pri­ori­te­tas čia tu­rė­tų bū­ti ne si­tu­a­ci­ją dar la­biau blo­gin­ti, o steng­tis at­kur­ti ža­lių­jų plo­tų sis­te­mos gran­dis (pa­lai­ky­ti žel­dy­nų plėt­rą ir for­ma­vi­mą, lai­ky­tis ke­lia­mų prie­žiū­ros rei­ka­la­vi­mų).

Re­pu­ta­ci­nė ža­la mies­tui

Aly­tus – ža­lias šei­mų mies­tas. To­kia įvaiz­džio stra­te­gi­ja pa­si­rink­ta mies­to ko­mu­ni­ka­ci­jai plė­to­ti. Stra­te­gi­ja – la­bai per­spek­ty­vi, vi­sa Eu­ro­pa pa­su­ko ža­lio­jo kur­so ke­liu: sie­kia per­sio­rien­tuo­ti į ap­lin­kai drau­giš­ką ener­gi­jos ga­vy­bą, žie­di­nę ga­my­bą ir at­lie­kų pa­nau­do­ji­mą, pa­siek­ti nu­li­nį šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų ba­lan­są. Kuo grei­čiau Aly­tus taps eko­lo­giš­kes­nis or­ga­ni­zuo­da­mas ūki­nę veik­lą, kuo dau­giau iš­sau­gos ža­lių­jų erd­vių, tuo grei­čiau įgis kon­ku­ren­ci­nį pra­na­šu­mą ki­tų mies­tų at­žvil­giu. Ir nors ant­ra­sis ža­lio­jo kur­so ele­men­tas – žel­di­nių ir ža­lių­jų zo­nų ap­sau­ga, yra daug leng­viau įgy­ven­di­na­mas nei ant­ra­sis (eko­no­mi­nis ža­lu­mas), sa­vi­val­dy­bė ri­zi­kuo­ja jo iš­si­ža­dė­ti. Ne­su ra­di­ka­li – yra si­tu­a­ci­jų kai se­nų me­džių ša­li­ni­mas mies­te ga­li bū­ti pa­tei­si­na­mas: žmo­nių sau­gu­mo su­me­ti­mais, ken­kė­jų ar li­gų at­ve­jais. Bet kai ren­ka­ma­si juos au­ko­ti dėl nau­jo ob­jek­to, ku­ris ne­kurs aiš­kiai ap­čiuo­pia­mos ver­tės ab­so­liu­čiai dau­gu­mai mies­to ben­druo­me­nės, tai tik­rai nė­ra nei ža­lia, nei dar­nu.

Ar bū­tum įmo­nė, ar ne pel­no sie­kian­ti or­ga­ni­za­ci­ja, ar, šiuo at­ve­ju sa­vi­val­dy­bės įstai­ga, ne­ga­li de­kla­ruo­ti vie­na, o da­ry­ti ki­ta. Ne­ga­li vie­ną die­ną skelb­ti apie ža­lio mies­to vi­zi­ją, o ki­tą pri­im­ti grės­mę ap­lin­kai ke­lian­čius spren­di­mus. To­kios tak­ti­kos per­spek­ty­va – re­pu­ta­ci­nė ža­la ir pa­si­ti­kė­ji­mo pra­ra­di­mas. Vi­sų pir­ma, mies­to gy­ven­to­jų aky­se, vi­sų an­tra – part­ne­rių ar net po­ten­cia­lių in­ves­tuo­to­jų. Be to, to­kiais spren­di­mais su­da­ro­mas pre­ce­den­tas ir ki­tiems pa­žei­di­mams.

Ne­mu­nas ir jo kran­ti­nės yra ne tik Aly­taus mies­to pa­si­di­džia­vi­mas, bet ir na­cio­na­li­nės svar­bos gam­ti­nio kar­ka­so ele­men­tas. To­dėl no­ri­si pa­lin­kė­ti, kad pa­tai­ka­vi­mas vie­no ar ke­lių as­me­nų in­te­re­sams ne­pa­da­ry­tų ne­ati­tai­so­mos ža­los vi­so mies­to įvaiz­džiui ir il­ga­lai­kei re­pu­ta­ci­jai, bei na­cio­na­li­nio pa­si­di­džia­vi­mo būk­lei.

Ie­va Bud­rai­tė