Išskirtinis rugsėjo natiurmortas Papėčiuose (0)
Viešnagės dieną visas tris šeimininkes, mamą ir dvi dukras, radome namuose. Elena Radišauskienė pasakojo, kad pati augusi už penkiasdešimties metrų esančioje sodyboje. Šiuos namus su vyru nusipirko prieš 35-erius metus.
Dabar jos visos trys tarsi ir miestietės, Alytuje gyvenančios ir dirbančios, bet kiekvieną laisvą valandėlę praleidžia šioje sodyboje. Taip jau išeina, kad namai vasarą nebūna tušti.
Tėvelio dukros jau nebeturi, joms labai liūdna, kad šią vasarą ūmi liga išsivedė ir vidurinę seserį Daivą.
Palengva, pasigėrėdamos ir pasišnekučiuodamos, apeiname visas namų valdos kerteles. Visa taip išpuoselėta, tiek daug įvairių vaistažolių ir gėlių prisodinta. Moliūginių daržovių virkščios jau beveik tuščios: įvairiaformiai, įvairiaspalviai moliūgai, cukinijos, patisonai, aguročiai jau įkomponuoti į kiemo natiurmortą. Daug jų jau išdalyta bičiuliams, bendradarbiams. Moterys nusiteikusios šiemet mažai ką ruošti žiemai, reikia ištuštinti, kas pernai į podelius sunešta.
Vyriausioji dukra Jūratė atvirai sako, kad šie namai jos gyvenime yra labai svarbūs. Jai smagu čia būti, nežino, ar mieste ištvertų, jei neturėtų kaimo. Gera sodinti, gėles palieti, bet kokį darbą malonu dirbti savoje sodyboje.
Mama Elena papildo, kad lygiagrečiai Metelio ežerui nusidriekusiame Papėčių gatviniame kaime ji junta tokią laisvę ir ramybę, kokios niekur kitur nepatiria.
Gitana – jauniausia, bet, pasak Jūratės, po tėvelio mirties ji neoficialiai paskirta viso ūkio vedėja, direktore. Rūpinasi daržų apmėžimu, suarimu, bulvių nukasimu. Gražiai su visais padėjėjais sutaria. Mėgsta ji ir riša nuostabias gėlių puokštes, moka kepti pyragus, bet pati, mamos pastebėjimu, nelabai kepinius valgo.
Kasmet rugsėjį jų kiemas papuošiamas daržo gėrybėmis. Pernai tokia kiemo puošyba pelnė „Žalios stotelės“ bei televizijos laidos „Labas rytas“ konkurso „Ką nuveikėte savaitgalį“ prizą.
Sakoma, kad darbštūs žmonės visada randa ką veikti. Darbų visada nestokoja ir šių namų šeimininkės. Seno sodo senos aukštaūgės obelys jau beria lapus. Krinta jie ir nuo medlievų alėjos, kriaušių ir kitų medžių. Juos bene kasdien moterys sugrėbia, sušluoja – juk tai gera trąša daržo dirvai.
„Mums nepatinka, nesmagu matyti vėjo nukratytus obuolius ar kitus vaisius, mat juos greitai apninka musės, širšės. Stengiamės vos nukritusius surinkti“, – sako Jūratė.
Daug darbų sodyboje jau nudirba ir Gitanos sūnus Dominykas, ypač noriai visas prieinamas vieteles nušienauja žolės pjovimo traktoriuku.
Matosi čia ir ateinančių gyvūnėlių: prie kojų glaustėsi miela katytė, Gitanos parūpinto maistelio užbėga paskanauti šunelis. Moterims gaila dingusio rudo su juoda dėmele katinėlio, kuris savo šeimininku buvo pasirinkęs Dominyką.
Gatvinis Papėčių kaimas – šiauriniame Metelio ežero krante, Metelių regioniniame parke – driekiasi kelis kilometrus. Patiko mums ne tik Radišauskų sodyba, patiko vietovės visuma – kaimo išdėstymas, kuris mena valakų reformos rėžinio kaimo pasidalijimą, tai, kad iš bet kurio kiemo matomas Metelio ežeras.
Užlipusiesiems ant Papėčių piliakalnio atsiveria net trijų Dzūkijos didžiausių ežerų – Obelijos, Metelio ir Dusios – vandenys. Bet vargu ar gamta pati savaime būtų tokia graži, jei prie to neprisidėtų darbščių žmonių rankos.
Komentarai
Palikite savo komentarą