Iš­skir­ti­nis rug­sė­jo na­tiur­mor­tas Pa­pė­čiuo­se

Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt
2018 Rugsėjis 18
Gitana
Gitana sako, kad ne ji viena, visa gausi šeimyna darbuojasi sodyboje, bet fotografuoti ir fotografuotis labiausiai mėgsta ji, tad daugiausia jos nuotraukų susikaupia.  Asmeninė nuotr.
Jei kaip at­si­tik­ti­nis pra­ei­vis pra­va­žiuo­tum Pa­pė­čių gat­vi­niu kai­mu, ne­iš­skir­ti­nė pa­si­ro­dy­tų ir Ra­di­šaus­kų so­dy­ba. Iš­skir­ti­nu­mas at­si­ve­ria ir iš kar­to su­ža­vi, kai įžen­gi į na­mų val­dą. Ypač yra į ką pa­žiū­rė­ti rug­sė­jį, kai iš dar­žų į kie­mą su­ne­ša­mas mo­liū­gi­nių dar­žo­vių asor­ti­men­tas. Čia jis ne­su­pi­la­mas į vie­ną krū­vą bran­din­tis, ką ten­ka ma­ty­ti ki­to­se so­dy­bo­se, kiek­vie­nai dar­žo­vei ran­da­ma jos vie­ta – ant obels kel­mo, gė­ly­ne, prie šu­li­nio, pa­vė­si­nė­je ar prie ki­tų sta­ti­nių. Su­kom­po­nuo­tos dar­žo­vės, iš­ryš­ki­nant jų for­mas, dy­dį, spal­vų dar­nu­mą, su­ku­ria re­to gro­žio, vie­nu žvilgs­niu sun­kiai ap­rė­pia­mą, vien­ti­są kie­mo na­tiur­mor­tą.

Vieš­na­gės die­ną vi­sas tris šei­mi­nin­kes, ma­mą ir dvi duk­ras, ra­do­me na­muo­se. Ele­na Ra­di­šaus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad pa­ti au­gu­si už pen­kias­de­šim­ties met­rų esan­čio­je so­dy­bo­je. Šiuos na­mus su vy­ru nu­si­pir­ko prieš 35-erius me­tus.

Da­bar jos vi­sos trys tar­si ir mies­tie­tės, Aly­tu­je gy­ve­nan­čios ir dir­ban­čios, bet kiek­vie­ną lais­vą va­lan­dė­lę pra­lei­džia šio­je so­dy­bo­je. Taip jau iš­ei­na, kad na­mai va­sa­rą ne­bū­na tuš­ti.

Tė­ve­lio duk­ros jau ne­be­tu­ri, joms la­bai liūd­na, kad šią va­sa­rą ūmi li­ga iš­si­ve­dė ir vi­du­ri­nę se­se­rį Dai­vą.

Pa­leng­va, pa­si­gė­rė­da­mos ir pa­si­šne­ku­čiuo­da­mos, apei­na­me vi­sas na­mų val­dos ker­te­les. Vi­sa taip  iš­puo­se­lė­ta, tiek daug įvai­rių vais­ta­žo­lių ir gė­lių pri­so­din­ta. Mo­liū­gi­nių dar­žo­vių virkš­čios jau be­veik tuš­čios: įvai­ria­for­miai, įvai­rias­pal­viai mo­liū­gai, cu­ki­ni­jos, pa­ti­so­nai, agu­ro­čiai jau įkom­po­nuo­ti į kie­mo na­tiur­mor­tą. Daug jų jau iš­da­ly­ta bi­čiu­liams, ben­dra­dar­biams. Mo­te­rys nu­si­tei­ku­sios šie­met ma­žai ką ruoš­ti žie­mai, rei­kia iš­tuš­tin­ti, kas per­nai į po­de­lius su­neš­ta.

Vy­riau­sio­ji duk­ra Jū­ra­tė at­vi­rai sa­ko, kad šie na­mai jos gy­ve­ni­me yra la­bai svar­būs. Jai sma­gu čia bū­ti, ne­ži­no, ar mies­te iš­tver­tų, jei ne­tu­rė­tų kai­mo. Ge­ra so­din­ti, gė­les pa­lie­ti, bet ko­kį dar­bą ma­lo­nu dirb­ti sa­vo­je so­dy­bo­je.

Ma­ma Ele­na pa­pil­do, kad ly­gia­gre­čiai Me­te­lio eže­rui nu­si­drie­ku­sia­me Pa­pė­čių gat­vi­nia­me kai­me ji jun­ta to­kią lais­vę ir ra­my­bę, ko­kios nie­kur ki­tur ne­pa­ti­ria.

Gi­ta­na – jau­niau­sia, bet, pa­sak Jū­ra­tės, po tė­ve­lio mir­ties ji ne­ofi­cia­liai pa­skir­ta vi­so ūkio ve­dė­ja, di­rek­to­re. Rū­pi­na­si dar­žų ap­mė­ži­mu, su­ari­mu, bul­vių nu­ka­si­mu. Gra­žiai su vi­sais pa­dė­jė­jais su­ta­ria. Mėgs­ta ji ir ri­ša nuo­sta­bias gė­lių puokš­tes, mo­ka kep­ti py­ra­gus, bet pa­ti, ma­mos pa­ste­bė­ji­mu, ne­la­bai ke­pi­nius val­go.

Kas­met rug­sė­jį jų kie­mas pa­puo­šia­mas dar­žo gė­ry­bė­mis. Per­nai to­kia kie­mo puo­šy­ba pel­nė „Ža­lios sto­te­lės“ bei te­le­vi­zi­jos lai­dos „La­bas ry­tas“ kon­kur­so „Ką nu­vei­kė­te sa­vait­ga­lį“ pri­zą.

Sa­ko­ma, kad darbš­tūs žmo­nės vi­sa­da ran­da ką veik­ti. Dar­bų vi­sa­da ne­sto­ko­ja ir šių na­mų šei­mi­nin­kės. Se­no so­do se­nos aukš­ta­ū­gės obe­lys jau be­ria la­pus. Krin­ta jie ir nuo med­lie­vų alė­jos, kriau­šių ir ki­tų me­džių. Juos be­ne kas­dien mo­te­rys su­grė­bia, su­šluo­ja – juk tai ge­ra trą­ša dar­žo dir­vai.

„Mums ne­pa­tin­ka, ne­sma­gu ma­ty­ti vė­jo nu­kra­ty­tus obuo­lius ar ki­tus vai­sius, mat juos grei­tai ap­nin­ka mu­sės, šir­šės. Sten­gia­mės vos nu­kri­tu­sius su­rink­ti“, – sa­ko Jū­ra­tė.

Daug dar­bų so­dy­bo­je jau nu­dir­ba ir Gi­ta­nos sū­nus Do­mi­ny­kas, ypač no­riai vi­sas pri­ei­na­mas vie­te­les nu­šie­nau­ja žo­lės pjo­vi­mo trak­to­riu­ku.

Ma­to­si čia ir at­ei­nan­čių gy­vū­nė­lių: prie ko­jų glaus­tė­si mie­la ka­ty­tė, Gi­ta­nos pa­rū­pin­to mais­te­lio už­bė­ga pa­ska­nau­ti šu­ne­lis. Mo­te­rims gai­la din­gu­sio ru­do su juo­da dė­me­le ka­ti­nė­lio, ku­ris sa­vo šei­mi­nin­ku bu­vo pa­si­rin­kęs Do­mi­ny­ką.

Gat­vi­nis Pa­pė­čių kai­mas – šiau­ri­nia­me Me­te­lio eže­ro kran­te, Me­te­lių re­gio­ni­nia­me par­ke – drie­kia­si ke­lis ki­lo­met­rus. Pa­ti­ko mums ne tik Ra­di­šaus­kų so­dy­ba, pa­ti­ko vie­to­vės vi­su­ma – kai­mo iš­dės­ty­mas, ku­ris me­na va­la­kų re­for­mos rė­ži­nio kai­mo pa­si­da­li­ji­mą, tai, kad iš bet ku­rio kie­mo ma­to­mas Me­te­lio eže­ras.

Už­li­pu­sie­siems ant Pa­pė­čių pi­lia­kal­nio at­si­ve­ria net tri­jų Dzū­ki­jos di­džiau­sių eže­rų – Obe­li­jos, Me­te­lio ir Du­sios – van­de­nys. Bet var­gu ar gam­ta pa­ti sa­vai­me bū­tų to­kia gra­ži, jei prie to ne­pri­si­dė­tų darbš­čių žmo­nių ran­kos.

Komentuoti

Ribotas HTML

  • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.