Į Nemuną įmerkti šimtai tūkstančių eurų – kaip į balą?

„Alytaus naujienų“ kalbinti gamtininkai sakė, kad Nemune pagilinus vagą laivybai, padaryta žala gamtai bus milžiniška ir ne vien finansinė, nes „sunaikintos ne tik žuvų nerštavietės“, o tam tikros rūšys gali išnykti.

Išsiaiškinome, kad Vidaus vandenų kelių direkcijai (VVKD) finansavimas Nemuno kelio tvarkymui nebuvo skiriamas, todėl buvo inicijuotos ir pasirašytos 2023 m. rugsėjo 19 d. bendradarbiavimo sutartys su Alytaus miesto ir  Alytaus rajono  savivaldybėmis. 

Sutartyse buvo numatyta, kad minėta direkcija atliks seklumų šalinimo darbus, tačiau Gamtos tyrimų centro (GTC) mokslinis darbuotojas Justas Dainys „Alytaus naujienoms“ teigė, kad laivakelio Nemuno ruože ties Alytumi niekada nebuvo, o ir šiuo metu jo nėra. Buvo tik projektas prieš trisdešimt metų, kuris nebuvo įgyvendintas.

Vadinasi, VVKD teiginiai, kad čia buvo atliekami valymo, o ne gilinimo darbai yra iš piršto laužti, todėl poveikio aplinkai vertinimas buvo ne tik reikalingas, bet ir privalomas.  O kaip su tais pinigais, t. y. daugiau kaip 150 tūkst. eurų, kuriuos praėjusiais metais Alytaus miesto ir rajono savivaldybės skyrė minėtai direkcijai?

Pinigai, kaip sakoma, „kaip į balą“, buvo palaidoti Nemune... 

„Direkcijos vadovai tvirtino, kad vykdė valymo darbus iki  projektinio gylio, bet tas gylis niekada nebuvo įrengtas, visa tai buvo surašyta tik „popieriuje“ 1995 metais. Tuo viskas ir baigėsi. Kaip galima atstatyti kelią, jeigu jo ties Alytumi niekada nebuvo? Jis buvo tik „popieriuje“, – „Alytaus naujienoms“ tvirtino J. Dainys. 

Mokslininkas ne kartą pakartojo, kad jokio laivų kelio Nemune ties Alytumi nėra, čia buvo tik natūrali gamta, tad poveikio aplinkai vertinimas griežtai buvo privalomas.

„Jeigu valstybė užsimerks prieš šiuos faktus, galime drąsiai tvirtinti, kad gamtosaugos Lietuvoje nėra“, – su apmaudu kalbėjo mokslų daktaras J. Dainys. 

Tyrimo metu nustatyta, kad vietomis upės vaga buvo dirbtinai pagilinta, nors tokiais atvejais privalomas poveikio aplinkai vertinimas nebuvo atliktas. Taip pat nustatyta, kad tam tikruose upės ruožuose darbai vykdyti už numatytų ribų.

Ekspertų vertinimu, iš upės dugno iškasti ir į vagą supilti rieduliai nėra natūralūs nešmenys, o ledyno nuogulos. Jų panaudojimas pakeitė vagos reljefą ir natūralią srovės dinamiką, sukeldamas neigiamus pokyčius upės ekosistemai.

Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad VVKD atliko ne vandens kelio valymo, o upės vagos gilinimo darbus Alytaus mieste ir rajone – tarp Rumbonių ir Radžiūnų, taip pat Druskininkų savivaldybėje, ruože nuo Druskininkų iki Švendubrės. Šie darbai buvo vykdomi neatlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ir pažeidžiant tokius darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 
„Mokslininkų atlikti tyrimai patvirtino, kad vykdyti darbai ženkliai pakeitė Nemuno aukštutinės dalies natūralią būklę. Upės vaga buvo pagilinta ir transformuota, o tai turi tiesioginį ir ilgalaikį neigiamą poveikį ekosistemai“, – sako laikinoji Aplinkos apsaugos departamento direktorė Eglė Paužuolienė.

Dar pavasarį AAD informavo  „Alytaus naujienas“, kad ypač atidžiai nagrinėjama situacija ties Radžiūnais, kur pakrantės savininkai atliko su departamentu nederintus darbus pakrantėje, o asmeniui ties Radžiūnais tvarkiusiam Nemuno pakrantę buvo paskirta 8 tūkst. 435,43 Eur bauda.

Vilniaus universiteto atlikti matavimai dabar parodė, kad 5 163 m ilgio upės ruože, kuriame vyko darbai, pažeidimai užfiksuoti 3 320,46 m ruože. Situacija susidomėjo ir Susisiekimo ministerija.

Tuo tarpu VVKD nesutinka su AAD paskelbtomis išvadomis ir mėgina tvirtinti, kad departamentas, atlikdamas tyrimą dėl Nemuno upės vagoje vykdytų darbų ties Alytumi, neįsiklausė nei į pačios direkcijos argumentus, nei į nepriklausomo antstolio. Šis, anot  VVKD, esą „atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ir batimetrinius matavimus Nemuno ruožuose ties Alytumi ir Druskininkais, o duomenys patvirtino, kad atlikti darbai neviršijo suplanuotų gylio parametrų“...

... 

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje, jį įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais). 

Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“. Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose ir pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus). Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau. 

Daugiau informacijos apie prenumeratą, prenumeratorių privilegijas, laimėtus prizus suteiksime tel. 0 315 51956, el. p. prenumerata@alytausnaujienos.lt ir www.alytausnaujienos.lt/prenumerata